Spalio 12 d., trečiadienį, 10 val. Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) vyks 19-oji Europos nacionalinių kalbų institucijų federacijos (EFNIL) metinė konferencija „Kalba ir migracija“, kurioje susitiks kalbininkai, kalbų politikos žinovai iš beveik 30 Europos valstybių.
Pagrindinė šiųmetės konferencijos pranešimų ir diskusijų tema – karo akivaizdoje dėl išaugusios migracijos kintanti šalių kalbų politika ir jos įgyvendinimo iššūkiai.
Tarptautinį renginį pradės Seimo Pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas, Lietuvių kalbos instituto (LKI) direktorė Albina Auksoriūtė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis, EFNIL prezidentė Sabina Kirčmajar (Sabine Kirchmeier) (Danija) ir Europos Komisijos Vertimo generalinio direktorato gen. direktorė Genoveva Ruiza Kalavera (Ruiz Calavera) (Belgija).
Vėliau trijose sekcijose bus skaitomi pranešimai ir vyks diskusijos apie daugiakultūriškumą ir daugiakalbystę darbo aplinkoje, kalbų mokymąsi bei kitus svarbiausius šiandienos kalbų politikos bruožus.
Pranešimus rengia Jungtinės Karalystės, Belgijos, Austrijos, Danijos, Latvijos, Liuksemburgo ir kt. šalių atstovai.
Metinė konferencija, kurią rengia LKI, VLKK, EFNIL ir Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, Vilniuje rengiama spalio 11–13 dienomis.
Spalio 11 ir 13 dienomis jį vyks viešbutyje Courtyard Vilnius City Center (Rinktinės g. 3), spalio 12 d. – Seimo rūmuose.
Pastarąjį kartą Lietuvoje EFNIL suvažiavimas vyko prieš devynerius metus.
Po pandemijos atsiradus galimybei susitikti gyvai Lietuva perėmė renginio rengėjo teises ir pareigas iš austrų, kurie rengimo pasiūlymą atidėjo ateičiai.
EFNIL – tai Europos Sąjungos ir kelių kitų Europos šalių svarbiausias kalbos politiką formuojančias ir kalbą tiriančias institucijas vienijanti organizacija, įkurta 2003 m. spalio 14 d. Stokholme.
Pagrindinis jos tikslas palaikyti Europos kalbinę įvairovę kaip žemyno kultūrinių ir socialinių skirtybių pagrindą.
Kasmet konferencijoje iškeliama vis kita kalbų politikos naujiena – terminologijos padėtis ir ateitis, vertimo ir vertėjų rengimo problemos, nacionalinių mokslo kalbų padėtis ir perspektyvos, žodynų problemos ir kt.
Lietuvai atstovaujančios institucijos VLKK ir LKI narystę federacijoje pradėjo 2004 m.
LKI direktorė A. Auksoriūtė ir VLKK pirmininkas A. Antanaitis džiaugiasi turėsiantys progą pabendrauti ir apsikeisti patirtimi su Europos kolegomis.
Sabina Kirčmajar (Sabine Kirchmeier) (Danija) – Jeigu ne Anglija, o Danija, tai ne Kirčmajar, o Kirchmajer (vokiškos kilmės pavardė) ir gal ne Sabina, o Sabynė.
ABĖCĖLĖ lotyniška,
tačiau RAIDĖS (ar bent jų dalis) kiekvienoje valstybėje/ tautoje KITUS GARSUS žymi,
todėl ORIGINALUS žodžio (pavadinimo, pavardės) UŽRAŠYMAS, deja, tik IŠKRAIPO, NUSLEPIA ORIGINALŲ SKAMBESĮ to, kas užrašyta. Todėl ,,žiūrime į knygą, ir matome špygą”.
Kad ir anglus imkime. – Nuo žemyno vandenimis atskirti, nuo lotyniško raidžių skambesio nutolo. Labiausiai nuo visų šią abėcėlę naudojančių Europos tautų. O ir žemyne esančios kaimyninės tautos bent poros raidžių tarimu skiriasi.
turės kitą vadą?
KĄ?
Ar ką nors iš „pažangių”?
į VLKK dabartinę svetainę, nuotaika nepagerėja. Manau, bus dar blogiau.