Kultūros ministerija Seimo rudens sesijai teikia Lietuvos kultūros tarybos (LKT) įstatymo pakeitimą, kuriuo iš esmės bus keičiamas LKT finansavimo modelis.
Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad tai – vienas reikšmingiausių naujojo politinio laikotarpio uždavinių, kuris kartu yra ir dėsninga jau įgyvendintų darbų bei pokyčių tąsa.
„Nuo pat pradžių aš ir mano komanda siekėme, kad kultūros sektoriuje sumažėtų biurokratinė našta, atsirastų daugiau skaidrumo ir viešumo, kad kultūra taptų visaverte ir neatsiejama švietimo dalimi, o šio sektoriaus finansavimo būdai ir galimybės būtų iš esmės peržiūrėti, išanalizuoti ir išplėsti.
Džiugu, kad jau galime matyti pirmuosius rezultatus, kurių dar daugiau atneš prasidedantis naujas politinis veiklos laikas“, – sako S. Kairys.
Pasak ministro, vienas reikšmingiausių jau įgyvendintų pokyčių kultūros sektoriuje – Nacionaliniame susitarime dėl švietimo įtvirtinta kultūros ir švietimo svarba ir sąveika.
Ji įtvirtinta tiek kalbant apie formalųjį, tiek apie neformalųjį švietimą, tiek apie mokymosi visą gyvenimą procesą.
Švietimo ir kultūros ryšiui ypač reikšmingas ir šiuo metu prasidedantis pilotinis projektas – Kultūros paso paslaugų atsiradimas lituanistinio švietimo įstaigose Lenkijoje, Latvijoje ir Baltarusijoje.
Viena iš Kultūros ministerijos pirmenybių – aktyvesnio privataus rėmimo ir filantropijos papročio kultūros sektoriuje.
Šiam tikslui suburta Mecenatystės įstatymo keitimo darbo grupė, be to, Kultūros ministerijos sumanymu kartu su Aplinkos ministerija bei Pramonininkų konfederacija vyksta intensyvios diskusijos dėl „procento kultūrai“ projekto, kai nuo visuomeninės statybos kaštų yra skiriamas procentas menui ir kultūrai.
Taip pat ruošiami siūlymai dėl privataus sektoriaus lėšų pritraukimo į LKT administruojamas programas.
Pačioje LKT veikloje artimiausiu metu taip pat žadami reikšmingi pokyčiai: siekiant didesnio skaidrumo, nuo kitų metų LKT žinovai tampa vieši. Žinovų darbo grupės bus skelbiamos viešai praėjus trims mėnesiams po pateiktų paraiškų įvertinimo.
Didžiausias jau įgyvendintas pokytis paveldotvarkos sektoriuje – konceptualiai pakeista Paveldotvarkos programa ir laipsniškai šiai programai didinamos lėšos.
Pakeistoje programoje nustatyti aiškesni bruožai, sumažinta biurokratinė našta, išskirti regionų savitumai, išplėstas paraiškas vertinančių žinovų vaidmuo.
„Kitas svarbus paveldo srities uždavinys, kurį išjudinome iš mirties taško – Kauno ir Klaipėdos centrinių pašto pastatų tolesnis likimas.
Šiuo metu baigiamos rengti abiejų paštų įveiklinimo galimybių studijos, kurios sudėlios galutinius taškus šių išskirtinių pastatų ateities scenarijuose“, – sakė S. Kairys.
Artimiausias naujojo politinio veiklos laikotarpio uždavinys – LKT įstatymo pakeitimas, kuriuo keičiamas LKT finansavimo būdas po Konstitucinio Teismo nutarimo, praplečiama žinovų bazė, supaprastinamos ir pagreitinamos su LKT narių kaita kadencijos metu susijusios procedūros.
Taip pat – didinamas nevyriausybinių organizacijų sektoriaus vaidmuo LKT formavimo procese.
