Svarstoma, ar keisti negalios nustatymo tvarką

Seimas pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės pristatytą naujos redakcijos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projektą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais numatoma tobulinti negalios vertinimo modelį, didinti paslaugų ir pagalbos prieinamumą žmonėms su negalia, operatyviau teikti individualizuotą pagalbą ir paslaugas.

Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pokyčiais siekiama, kad 2025 m. 38 proc., o 2030 m. 42 proc. asmenų su negalia pasinaudotų socialinės įtraukties priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti (2021 m. pasinaudojo 34 proc.). Tikimasi, kad dirbančių darbingo amžiaus žmonių su negalia dalis 2025 m. sudarys 39 proc., o 2030 m. – 47 proc., (2021 m. – 29 proc.).

Negalios nustatymas

Kaip pažymėjo M. Navickienė, šiuo metu negalios vertinimas grindžiamas medicininiais kriterijais (jie sudaro apie 90 proc.) ir tik maža apimtimi vertinami asmens gebėjimai, neatsižvelgiama į neigiamus aplinkos veiksnius, kurie paprastai ir sudaro kliūtis žmonėms su negalia įsitraukti į visuomenę.

Teikiamu projektu siūloma, kad negalios vertinimo modelis būtų grindžiamas asmens gebėjimų vertinimu. Pirminiame variante būtų siekiama medicininių kriterijų įtaką mažinti iki 60 proc., po to – palaipsniui pereiti prie 50 proc. ir 40 proc.

„Šiandien negalios vertinimas iš dalies yra ir diskriminacinis, nes nustatytas darbingumo lygis siejamas su asmens darbiniu užimtumu ar asmens galimybėmis dirbti, tačiau visiškai nevertinami aplinkos veiksniai ir galimybės gyventi savarankiškai, dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis. O jeigu vertiname pensinio amžiaus asmens negalią, tai jam nustatomas vienas iš specialiųjų poreikių lygių, nors specialiųjų poreikių lygis suprantamas, kaip asmens savarankiškumo netekimo mastas, tačiau jis nėra vertinamas procentine išraiška, kaip darbingumo lygis, o pats asmuo neturi teisės rinktis, kurią išmoką norėtų gauti: ar netekto darbingumo pensiją, ar senatvės pensiją“, − pažymėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė.

Pagal teikiamą projektą, ir darbingo amžiaus, ir pensinio amžiaus žmonėms būtų nustatomas dalyvumo lygis. Jiems būtų leidžiama rinktis, kurią išmoką nori gauti po negalios vertinimo. Pasak ministrės, teisingesnės išmokos turės teigiamos įtakos skurdo rizikos lygio mažėjimui.

Planuojama įsteigti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą

Šiuo metu egzistuoja kelios žmonių su negalia socialinės integracijos politikos priemones koordinuojančios ir įgyvendinančios institucijos. Kadangi nė viena institucija neturi visos reikiamos informacijos apie žmogų su negalia, numatoma dvejų institucijų reorganizacija. Vietoj Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ir Neįgaliųjų reikalų departamento su pavaldžiomis įstaigomis planuojama įsteigti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą.

„Turime keisti nuostatas ir eiti link tikslo, kad ne žmogus turi eiti prašyti į skirtingas institucijas to, kas jam yra būtina padidinant jo dalyvumo lygį, o institucijos, gavusios signalą, kad yra toks žmogus, kad jo aplinkai reikalingi štai tokie pokyčiai arba tokios paslaugos, turėtų ateiti pas žmogų. Šioje vietoje atvejo vadybos mechanizmo atsiradimas yra būtinas siekiant suteikti reikiamą pagalbą ir paslaugas laiku, nes jų suteikimas užtikrintų asmens su negalia sėkmingą integraciją“, − pabrėžė ministrė.

Agentūra formuotų ir įgyvendintų žmonių su negalia socialinės įtraukties politiką bei užtikrintų „vieno langelio“ principo taikymą žmogui kreipiantis dėl negalios vertinimo ar pagalbos, paslaugų gavimo.

Techninės pagalbos neįgaliesiems centras taptų Agentūrai pavaldžia įstaiga, kuri organizuotų aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis, mobilių komandų veiklą – jos vyktų į namus, kad užtikrintų tinkamos priemonės parinkimą žmogui su negalia. Būtų stiprinamas ir savivaldybių įsitraukimas, aiškiai priskiriant joms žmonių su negalia klausimų koordinavimo funkciją savivaldybėje.

Atvejo vadyba, žinių prieinamumas

Šiuo metu tik trečdalis žmonių su negalia naudojasi socialinės integracijos priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti: būsto pritaikymu, asmenine pagalba, socialinės reabilitacijos paslaugomis bendruomenėje ir pan.

Į negalios vertinimo procesą numatoma įtraukti atvejo vadybos organizavimą. Nustačius negalią, asmeniui būtų paskiriamas atvejo vadybininkas, kuris su žmogumi ir jo artimaisiais sudarys atvejo vadybos planą, pagal kurį asmeniui turėtų būti organizuojama kompleksinė pagalba ir paslaugos.

„Atvejo vadybos stebėsena ir kontrolė leis nustatyti individualios pagalbos poreikį, laiku suteikti reikiamas paslaugas ir pagalbą, didinant žmogaus dalyvumo galimybes“, − tvirtino M. Navickienė.

Tokiu būdu būtų teikiama kompleksinė pagalba, kuri ne tik padėtų išspręsti žmogaus su negalia savarankiškumo problemas, bet ir sudarytų sąlygas jiems patiems siekti pokyčių.

Tikimasi, kad pakeistas negalios nustatymo modelis, atvejo vadybos taikymas kasmet padėtų mažiausiai 65 tūkst. žmonių su negalia gauti reikiamą pagalbą ir paslaugas.

Pasak ministrės, šiuo metu nėra reglamentuotas ir informacijos prieinamumas žmonėms su negalia, todėl dalies žmonių informacijos poreikiai lieka nepatenkinti. „65 proc. žmonių su negalia dėl aplinkos neprieinamumo patiria sunkumų savarankiškai gyvendami, naudodamiesi viešosiomis paslaugomis ir įsigydami prekes ar paslaugas. 21 proc. žmonių su negalia (per 35 tūkst. žmonių) yra reikalingas informacijos pritaikymas. Informacijos prieinamumas gali būti aktualus daugiau negu 420 tūkst. gyventojų, nes informacija prieinama forma teikia naudą ne tik asmenims su negalia, bet ir senyvo amžiaus asmenims ar laikinas traumas patyrusiems“, − posėdyje teigė M. Navickienė.

Naujomis nuostatomis siūloma įtvirtinti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pripažintų asmens su negalia pasirinktą prieinamą bendravimo būdą ir teiktų jam viešąją informaciją nemokamai bent vienu pasirinktu prieinamu bendravimo būdu.

Lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensacija

Teikiamu projektu siūloma įteisinti naują lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. Asmuo turėtų teisę pasirinkti vieną iš kompensacijų: lengvojo automobilio išlaidų kompensaciją (kartą per 6 metus 2944 Eur) arba lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją (kartą per 6 metus iki 5888 Eur).

Būtų įtvirtinama ir galimybė gauti šią kompensaciją, kai automobilis įsigyjamas lizingu. Be to, žmonėms su negalia nereikėtų pateikti papildomų dokumentų, susijusių su automobilio vertinimu.

Pasibaigus tikslinės kompensacijos skyrimo terminui ir konkrečiam žmogui pakartotinai nustačius poreikį tikslinei kompensacijai, siūloma sudaryti sąlygas tikslines kompensacijas gauti be atskiro prašymo.

Po pristatymo už teisės akto pakeitimus balsavo 90 Seimo narių, prieš – 2, susilaikė 26 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Socialinių reikalų ir darbo komitete, papildomu – Žmogaus teisių ir Biudžeto ir finansų komitetuose. Taip pat šį projektą pavesta apsvarstyti Neįgaliųjų teisių komisijai. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 24 d.