Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pakeitimus žmonių su negalia socialinės įtraukties srityje. Tarp jų siūlymas tobulinti negalios vertinimo modelį, jį grindžiant žmogaus gebėjimų vertinimu, didinti paslaugų ir pagalbos prieinamumą žmonėms su negalia, operatyviau teikti individualizuotas paslaugas ir pagalbą, o viešus duomenis padaryti labiau prieinamus žmonėms su negalia. Tikimasi, kad šie pokyčiai realiai palies daugiau kaip 220 tūkst. žmonių su negalia kasdienį ir visuomeninį gyvenimą, užtikrins teises, lygias galimybes ir nediskriminavimą visose gyvenimo srityse.
Prezentacija: Negalios reforma: kaip tai pakeis žmonių su negalia kasdienybę?
Siūlomais pokyčiais siekiama, kad 2025 m. 38 proc., o 2030 m. 42 proc. asmenų su negalia pasinaudotų socialinės įtraukties priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti (2021 m. – 34 proc.). Tikimasi, kad dirbančių darbingo amžiaus žmonių su negalia dalis 2025 metais sudarys 39 proc., o 2030 m. – 47 proc., (2021 m. – 29 proc.).
„Žmonės su negalia sudaro apie 8 proc. visų šalies gyventojų, bet tik trečdalis jų pasinaudoja socialinės integracijos priemonėmis, socialinėmis paslaugomis ar pagalba, nors priemonių finansavimui kasmet skiriama vis daugiau lėšų, randasi ir naujos paslaugos, pavyzdžiui, asmeninė pagalba, mobilios aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis komandos, socialinės dirbtuvės ir kt. Darbingo amžiaus žmonės su negalia negaudami pagalbos, nedalyvaudami darbo rinkoje gyvena atskirtyje ir patiria skurdo riziką. Tam reikalingi sisteminiai pokyčiai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pasak ministrės M. Navickienės, negalios reforma siekiama užtikrinti žmonių su negalia savarankiškumą visose gyvenimo srityse, įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą ir palengvinti jų integraciją į darbo rinką. Labai svarbu, kad žmogus, tapęs neįgaliu, iškart gautų reikiamą kompleksinę pagalbą ir priemones bei netaptų dar labiau pažeidžiamas.
Negalios nustatymas
Galiojantis negalios vertinimo modelis neužtikrina žmonių su negalia individualių poreikių patenkinimo. Šiuo metu negalios vertinimas grindžiamas medicininiais kriterijais (jie sudaro apie 90 proc.) ir tik maža apimtimi vertinami asmens gebėjimai, neatsižvelgiama į neigiamus aplinkos veiksnius, kurie paprastai ir sudaro kliūtis žmonėms su negalia įsitraukti į visuomenę.
Siūloma tobulinti negalios vertinimo modelį nustatant, kad negalios vertinimas būtų grindžiamas asmens gebėjimų vertinimu. Pirminiame variante bus siekiama medicininių kriterijų įtaką mažinti iki 60 proc., palaipsniui pereiti prie 50 proc. ir 40 proc.
Šiai dienai negalios vertinimas iš dalies yra diskriminacinis, nes nustatytas darbingumo lygis siejamas su asmens darbiniu užimtumu ar asmens galimybėmis dirbti, tačiau visiškai nevertinami aplinkos veiksniai, galimybės gyventi savarankiškai, dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis.
O, jei vertinama pensinio amžiaus asmens negalia, jam nustatomas vienas iš specialiųjų poreikių lygių. Nors specialiųjų poreikių lygis suprantamas kaip asmens savarankiškumo netekimo mastas, tačiau jis nėra vertinamas procentine išraiška kaip darbingumo lygis, o pats asmuo neturi teisės rinktis, kurią išmoką norėtų gauti – netekto darbingumo pensiją ar senatvės pensiją.
Siūloma, kad ir darbingo amžiaus, ir pensinio amžiaus žmonėms būtų nustatomas dalyvumo lygis. Jiems būtų leidžiama rinktis, kurią išmoką nori gauti po negalios vertinimo. Teisingesnės išmokos turės teigiamos įtakos skurdo rizikos lygio mažėjimui. Šiuo metu – neįgaliųjų skurdas siekia 32 proc. ir yra vienas didžiausių ES, o pensinio amžiaus asmenų siekia 29 proc.
Įstaigų veiklos optimizavimas
Šiuo metu egzistuoja kelios žmonių su negalia socialinės integracijos politikos priemones koordinuojančios ir įgyvendinančios institucijos. Visos jos orientuotos į asmenų su negalia dalyvumo pokyčius, tačiau nei viena institucija neturi visos reikiamos informacijos apie žmogų su negalia. Institucijų gausa klaidina ir apsunkina žmones, ieškančius informacijos ar pagalbos. Neretai žmonės dėl įstaigų gausos ir nežinojimo, kur kreiptis dėl jiems priklausančios pagalbos – paslaugų ir techninės pagalbos priemonių – apskritai net nesikreipia.
Siūloma reorganizuoti dvi institucijas – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir Neįgaliųjų reikalų departamentą su pavaldžiomis įstaigomis – ir įsteigti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą. Agentūra formuos ir įgyvendins žmonių su negalia socialinės įtraukties politiką bei užtikrins „vieno langelio“ principo taikymą žmogui kreipiantis dėl negalios vertinimo ar pagalbos, paslaugų gavimo.
Agentūra taip pat priimtų sprendimą dėl aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis – mažės administracinė našta besikreipiančiam, nes nereikės pateikti papildomų dokumentų ar siuntimų dėl poreikio nustatymo, bus rečiau kreipiamasi į šeimos gydytojus.
Techninės pagalbos neįgaliesiems centras taps Agentūrai pavaldžia įstaiga, kuri organizuos aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis, mobilių komandų veiklą – jos vyks į namus, kad užtikrintų tinkamos priemonės parinkimą žmogui su negalia.
Bus stiprinamas ir savivaldybių įsitraukimas, aiškiai priskiriant joms žmonių su negalia klausimų koordinavimo funkciją savivaldybėje.
Atvejo vadyba – paslaugos „vieno langelio“ principu
Šiuo metu tik apie trečdalis (34 proc.) žmonių su negalia naudojasi socialinės integracijos priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti: būsto pritaikymu, asmenine pagalba, socialinės reabilitacijos paslaugomis bendruomenėje ir pan.
Į negalios vertinimo procesą numatoma įtraukti atvejo vadybos organizavimą. Nustačius negalią, asmeniui bus paskiriamas atvejo vadybininkas, kuris su žmogumi ir jo artimaisiais sudarys atvejo vadybos planą, pagal kurį turės būti teikiama kompleksinė pagalba ir paslaugos.
Atvejo vadybos stebėsena ir kontrolė leis nustatyti individualios pagalbos poreikį, laiku suteikti reikiamas pagalbos priemones ar paslaugas, didinant žmogaus dalyvumo galimybes.
Tokiu būdu būtų teikiama kompleksinė pagalba, kuri ne tik padėtų išspręsti žmogaus su negalia savarankiškumo problemas, bet ir sudarytų sąlygas jiems patiems siekti pokyčių.
Tikimasi, kad pakeistas negalios nustatymo modelis, atvejo vadybos taikymas kasmet padės mažiausiai 65 tūkst. žmonių su negalia gauti reikiamą pagalbą.
Informacijos prieinamumas
Šiuo metu teisės aktuose nėra reglamentuoti žmonėms su negalia prieinami bendravimo būdai, išskyrus lietuvių gestų kalbą. Įstatyme reglamentuotas tik informacijos pritaikymas žmonėms su negalia, o ne bendras informacijos prieinamumo principas, todėl dalies žmonių informacijos poreikiai lieka nepatenkinti.
Tiek skaitmeninė, tiek įprasto formato informacija daliai žmonių yra neprieinama, nepritaikyta skirtingą negalios pobūdį turinčių asmenų poreikiams. Viešosios informacijos asmenims su negalia prieinamumas elektroninėje erdvėje tesiekia 3,4 proc.
Net 65 proc. žmonių su negalia dėl aplinkos neprieinamumo patiria sunkumų savarankiškai gyvendami, naudodamiesi viešosiomis paslaugomis ir įsigydami prekes ar paslaugas.
21 proc. žmonių su negalia, ar, kitaip tariant, virš 35 tūkst. žmonių, yra reikalingas informacijos pritaikymas.
Informacijos prieinamumas gali būti aktualus net daugiau nei 420 tūkst. gyventojų, nes informacija prieinama forma teikia naudą ne tik asmenims su negalia, bet ir senyvo amžiaus žmonėms, laikinas traumas patyrusiems ar funkcinius sutrikimus turintiems asmenims, tautinių mažumų atstovams ir kt.
Siūloma įtvirtinti, jog valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pripažintų žmogaus su negalia pasirinktą prieinamą bendravimo būdą ir teiktų jam viešąją informaciją nemokamai bent vienu pasirinktu prieinamu bendravimo būdu lygiai su kitais asmenimis.
Sudarius sąlygas gauti žmogui su negalia aktualią informaciją suprantamais būdais, informacinę aplinką pritaikius intelekto, regos, klausos negalią turintiems žmonėms, atsiras galimybė visą reikiamą informaciją gauti laiku ir suprantamai. Supratimas ir žinojimas paskatins ieškoti reikiamos pagalbos. Tikimasi, kad, pradėjus įgyvendinti suplanuotas naujoves, socialinės įtraukties priemonėmis per artimiausius 8 metus pradės naudotis apie 42 proc. žmonių su negalia.
Paprastesnis tikslinių kompensacijų skyrimas
Siūloma nauja lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensacija. Asmuo turės teisę pasirinkti vieną iš kompensacijų: lengvojo automobilio išlaidų kompensaciją (kartą per 6 metus 2944 Eur) arba lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją (kartą per 6 metus iki 5888 Eur).
Įtvirtinama ir galimybė gauti šią kompensaciją, kai automobilis įsigyjamas lizingu. Be to, žmonėms su negalia nereikės pateikti papildomų dokumentų, susijusių su automobilio vertinimu.
Pasibaigus tikslinės kompensacijos skyrimo terminui ir konkrečiam žmogui pakartotinai nustačius poreikį tikslinei kompensacijai, siūloma sudaryti sąlygas tikslines kompensacijas gauti be atskiro prašymo.
