Pokario Suvalkijos vardai lietuvių literatūroje miniatūrose atgimsta jau daugiau kaip du dešimtmečius. Juos, atidžiai įsiklausydamas į šio krašto pasakotojų istorijas, užrašo prozininkas Justinas Sajauskas.
Naujoji Justino Sajausko knyga „Ten, už lango“ – ankstesniųjų autoriaus istorinių miniatiūrų knygų tęsinys. Joje, kaip ir ankstesniuose kūriniuose, nėra linijinės įvykių sekos, nors įvykiai susiję laiko ir erdvės ryšiais.
Teksto kompozicija mozaikiška, vardai neretai bendriniai – naktinis, miškinis, girinis, partizanas, vyras, kaimynas, lietuvaitė, ryšininkė, banditas, merga – šalia tikrinių, ir vyksta jų apykaita.
Knygos pagrindinis veikėjas – pokario žmogus. Neįsaldinta iki šleikštumo, neįjuodinta iki purvo. Apie to laiko moralę, vidinę kultūrą, pilietiškumą, meilę ir ištikimybę pamatinei vertybei – žmogaus laisvei, šeimos ryšiams byloja Suvalkijos pokaris.
Beveik visų J. Sajausko miniatiūrų leitmotyvas – išdavystės padariniai, o ryškiausi epizodai – apie partizanų ir stribų susidūrimus, aprašyti taupiais, bet talpiais sakiniais, su absurdo ir paradokso poetikos bruožais.
Autoriaus miniatiūros – jautrios, be egzaltacijos, jose nesistengiama teigti, jos liudija gyvenimą, vardą, pokario įtampas. Žmogus jose – dažnai tik bejėgė marionetė būties akivaizdoje.
Paskutinis kiekvienos miniatiūros sakinys – savotiška išvada, kartais pranašiška, kartais ironiška, kartais – geliamai karti. Knygoje dažnos aliuzijos į Bibliją, išplečiančios iš pirmo žvilgsnio buitinį pasakojimą, suteikiančios tekstui daugiasluoksniškumo.
„Ten, už lango“ įprasminta ne vieno žmogaus, o viso pokario istorija. Knygoje niekas neteisinama, tačiau greta visų absurdiškų, dramatiškų, tragiškų, slogutį sukeliančių dalykų esama daug vilties ir vidinio pasitenkinimo, kad štai ir atėjo ta laukta diena, kuria anuomet tikėjo žmonės – ir jų vardai neužmiršti, jie liko ženkluose.
Justinas Sajauskas – rašytojas, muziejininkas, redaktorius, daugelio knygų autorius. J. Sajauskas gimė 1944 m. Kalvarijos krašte Elzbietos ir Jono Sajauskų šeimoje.
Jam ir pačiam teko „paviešėti“ Sibire. Tiesa, neilgai. Mokyklą jis jau baigė Marijampolėje, o 1967 m. Vilniuje – lietuvių kalbos ir literatūros studijas.
Po studijų grįžęs į Suvalkiją dirbo mokytoju. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę redagavo keletą leidinių, įsitraukė į Rašytojų sąjungos, Knygnešio draugijos veiklą, įstojo į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos partiją, tapo Marijampolės savivaldybėje laisvės kovoms įamžinti komisijos nariu, dirbo įvairiose valstybinėse įstaigose, dviejuose muziejuose, vienas iš jų – Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus.
Svarbiausia Justino Sajausko kūrybos tema – pokaris, žmogaus egzistencija ribinėse padėtyse. 2001 m. pasirodė autoriaus miniatiūrų romanas „Suvalkijos geografija“, 2007 m. jo tęsinys – „Užkritę lapai“.
2014 m. iš pastarųjų dviejų, papildžius naujais pasakojimais, sudėlioti „Neužmirštami Suvalkijos vardai“, kurie sulaukė dėmesio literatūros bendruomenėje – knyga įtraukta į kūrybiškiausių 2014 m. knygų dvyliktuką, 2015 m. apdovanota LR Krašto apsaugos ministerijos Patriotų premija.
Neringa Sajauskaitė-Juknevičienė miniatiūras išvertė į anglų kalbą – 2015-aisiais skaitytojus pasiekė „Unforgettable Names of Lithuania“. 2017 m. pasirodė „Visada šalia“, o 2021-aisiais – „Prisiminimų nuotrupos“. Apie Justino Sajausko miniatiūras yra rašę literatūros kritikai Vytautas Kubilius, Mindaugas Kvietkauskas, Renata Šerelytė ir kt.
Justino Sajausko „Ten, už lango“ išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, knygos dailininkė Deimantė Rybakovienė.
