Trečiadienis, 15 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

G. Merkys. Kas ir kodėl naikina tautinę valstybę ir tautą?

Gediminas Merkys, www.respublika.lt
2022-02-15 14:36:07
6
G. Merkys. Ar paminėsime ir kaip paminėsime 1941 m. Birželio sukilimo metines?

Gediminas Merkys | pozicija.org nuotr.

Klausimas kyla, juk valdžia priėmė valstybinę kalbą darkantį pavardžių rašybos įstatymą. Valstybinę kalbą saugo LR Konstitucija. Ta pati Konstitucija teigia: valstybės įstaigos tarnauja žmonėms. Kam patarnavo valdžia?

Buvo surinkta berods 70 tūkst. piliečių parašų su siūlymu turėti pase pavardės transkripciją pagal valstybinės kalbos dėsnius, o greta dėti papildomą paso lapą. Suvereni valstybė tikrai įgali pasirinkti paso dizainą. Tarkime, už 15-20 metų galimai įsigalės radikalusis genderizmas, tada galės valdžia ant paso viršelio kad ir stilizuotą penį ar riestą užpakalį uždėti….

Kol kas privalu gyventi pagal dabartinę Konstituciją. Deja tautą, jos tradicijas ir kalbą naikinančios inovacijos jau atsiranda. O juk papildomame paso lape galėjo rastis originalus pavardės įrašas, tegul ir hieroglifais, arabiškais ar judėjiškais rašmenimis, iš dešinės kairėn, iš viršaus į apačią… Taip berods latvių parlamentas padarė.

Nereikia apsimesti, kad problemos nebuvo visai. Išteka globaliame pasaulyje graži lietuvaitė (negražių nebūna) už japono ar pietų korėjiečio. Nuvažiuoja į vyro gimtinę senovišku lietuvišku pasu.

Teiraujasi ligoninėje apie sutuoktinio sveikatą, nori su įgaliojimu reikalus tvarkytis… Su ja niekas nesišneka, nes tapatybė jos neaiški. Pradės ponia triukšmauti, jai iškvies policiją: kažkokia keistuolė triukšmauja, ieško, ko nepametusi, viešąją tvarką trikdo….

Buvo problema, bet buvo ir etnocentrizmu apsinuodijusių puspročių, kurie apsimetė, kad viskas gerai. Visgi buvo ir išmintingas būdas problemą spręsti – papildomas paso lapas. Avis sveika, vilkas sotus. Ta galimybė ir dabar dar nėra dingusi. Deja, vietoje išminties ir atstovaujamosios demokratijos – žuvimi per veidą. Ir žmonėms ir Konstitucijai.

Kultiniame filme „Herkus Mantas” yra žyminė frazė: „jie peržengė mūsų lavonus”. Scenaristai, puikiai jautė viduramžių mūšio dvasią. Karduojasi 6-7 valandas keli tūkstančiai vyrų, gausybė išsiskerdžia, likę raitosi, dejuoja priešmirtinėje agonijoje. Kartais sunku suprasti, kas po tokių skerdynių laimėtojas? Ogi laimėtojas būtent toji pusė, kuri dar įgali apžiūrėti nurimusio mūšio lauką, susirinkti trofėjus, atpažinti žuvusius kilminguosius.

Valdžiažmogiai, prabalsavę už valstybinės kalbos išniekinimą, kaip tik ir yra tie, kurie dabar laipioja per mūsų Konstitucijos lavoną ir Lietuvos piliečių, norinčių gyventi pagal MŪSŲ Konstituciją, lavonus.

„Peržengtų lavonų” metafora valstybinės kalbos išsaugojimo kontekste pirmą kartą šmėstelėjo gerokai anksčiau. Buvo laikmetis, kai dvasiškai aptingusi, nuo vartojimo gausybės apžlibusi tauta leido valdžiažmogiams sudarkyti lietuviškas moteriškas pavardes: Vilkė, Skvernelė, Lebedė, Sekmokė, Raišė, Merkė, Buzė…. Šito vakarų emisarų spaudžiamos ir apmokėtos pareikalavo mūsų vietinės feministės.

Būdamas akademiniu žmogumi, dalį tų feminisčių pažinojau asmeniškai, esame net sociologinį tyrimą vieną kitą kartu atlikę. Klausiau, ar išprotėjote? Mielasis, diskriminacija čia nesvietiška, visa Lietuvos moterija beviltiškai kenčia, kamuojasi, seniai laikas nutraukti šimtmečių jungą.

Suprask, tradicinė lietuvių moterų pavardžių rašyba yra tolygu klitorio išpjovimui Šiaurės Afrikoje… Man toliau porina, kodėl tavo dukra „Merkytė”, o tavo sūnus be jokių mažybinių žymių – „Merkys”. Tai, kas tamstai dar neaišku? Sakau, valio.

Kol mano sūnus neatitarnaus Lietuvos kariuomenėje, neparneš pirmos algos ir pan., tegul ir jo pase būna įrašyta „Merkiukas”. Ir neliks jokios diskriminacijos. Tik maldauju, nedarkykite gimtosios kalbos. Beje, liaudies šnekamojoje kalboje vyriškos pavardės mažybinė forma labai natūrali, be galo organiškai skamba: „mačiau, broliai Bružiukai (Krivickiukai, Brazauskiukai) Dubysoje maudosi…”. Gerą dalį seimūnų visuose seimuose asmeniškai pažinojau, sakiau: „sutinku keliais eiti aplink parlamentą, tik nedarkykite kalbos “.

Vyriška pavardė „Bledys” nėra dažna, bet gyvos kalbos apyvartoje figūruoja. Pasielgsiu diplomatiškai: paprašysiu skaitytojo, kad „Bledžio” pavardės naująją moteriškąją versija ištartų pats. Nenoriu „Respublikos” leidinių grupei ir jos bebaimiam muškietininkui – redaktoriui Vitui Tomkui – uždirbti baudos.

Dalis tautiškai, vertybiškai nesusipratusių lietuvaičių sakys, ko čia mus graudeną ir gąsdina? Nieko baisaus nei su valstybine kalba, nei su Lietuva neįvyko. Tegul kalba istorija ir faktai. Visi užkariautojai, ne vien Lietuvos okupantai, visada pirmiausiai kėsinasi į užkariautos tautos kalbą.

Kėsinasi ir į kitus atributus – religiją, papročius, bet pirmiausiai į kalbą ir į raštą, jei tik toks yra. Po Molotovo-Ribentropo pakto 1940 m. sovietai aneksavo Moldovą dar vadinamą Besarabiją, kuri istoriškai ir kultūriškai yra Rumunijos dalis. Panašiai, kaip kokie suvalkiečiai Lietuvos pakraštyje yra Lietuvos dalis. Faktinė jų kalba buvo rumunų k. dialektas, mūsiškai – žemaičiavimas.

Oficiali norminė kalba ir gramatika – rumunų. Raštas – lotyniškas. Stalino ir Berijos pakalikai dar 1940 m. uždraudė lotynišką raidyną, įvedė kirilicą, kalbą ėmė teršti rusicizmais. Tik po sovietų žlugimo Moldova susigrąžino lotynišką raidyną. Tik dabar ėmė valytis savo apdarkytą kalbą pagal rumunų raštiją ir kalbą. Pastaroji yra sena romanų kalbų grupės atmaina, savo nepakartojamu skambesiu primenanti italų ir prancūzų kalbų junginį.

Dar blogiau įvyko Vidurinės Azijos Respublikose. Antai Kazachstane dar 1940 m. sovietai uždraudė lotyniškus rašmenis, kokie pvz., yra kalbiškai giminingoje Turkijoje, ir prievarta primetė kazachams savo kirilicą. Darkė vietovardžius – Aktobės miestas virto rusišku Aktiubinsku ir pan.

Kazachai tik 2017 m. įsiteisino ir susigrąžino atgal savo lotyniškus rašmenis. Šiuo metu kirilica ir „lotynica” Kazachijoje funkcionuoja lygiagrečiai, bet po 2025 m. jokios kirilicos minėtos šalies rašyboje neliks. Vidurinės Azijos žmonių vardus ir pavardes pradėjo darkyti ir rusinti dar carinė administracija. Per gyventojų surašymus, rekrūtų gaudymą, mokesčių rinkimą „Rašid” virto Rašidovu, „Usman” – Usmanovu, „Ali” – Alijevu, „Rarchmon” – Rachmonovu”.

Kaip neprisiminti lotyniškų rašmenų draudimo Lietuvoje, maldaknygių, kurias carinė administracija vertė spausdinti kirilica ir mūsų knygnešių žygdarbio? Iš kur pas lenkus atsirado pavardės Woiszwillo, Radziwill ir pan.? Ogi iš „Vaišvilos” ir „Mažeikos”.

Kadaise LDK ponybė savo noru durnystės ir nutautėjimo keliu nuėjo, be okupacijos. Dabar tuo kultūrinės tapatybės susinaikinimo keliu nutapnojo ir dabartinių seimūnų tabūnas… Pilsudskio Lenkija teroro metodais lenkino Vilnijos krašto gyventojus-lietuvius.

Nesenai mirė šimtametė Vilnijos senolė-lietuvaitė, kuri spėjo mums gyvai papasakoti, kaip lenkišką Vilniaus gimnaziją baigę lietuviukai, netekdavo teisės stoti į universitetą Lenkijoje, jei tik savo lietuvišką tautybę pase nurodydavo.

Visas istorijos pamokas didžioji dalis dabartinių seimūnų užmiršo. Galimai jų net nežino. Sugipsuotas protelis ir servilistinė mąstysena nesuvokia, kad tauta ir tautinė valstybė gyvos tol, kol gyva kalba, kultūra, tautinės vertybės.

Komplikuotos geopolitikos sąlygomis tai ir valstybės gynybos minkštoji galia, jos esminis sandas. Kodėl rusai darkė užgrobtų kraštų ir tautų kalbą, pavardes, rašybą? Kodėl naikino jų kultūrą. Todėl, kad vaizdavosi esą civilizaciškai pranašesni.

Kažką panašaus darė Britai su aborigenais, JAV kolonistai su indėnais. Čia grynai nacistiniai-rasistiniai motyvai, kartu ir ekonominis pavergimas beri išnaudojimas.

Kalba gyvas, natūralus ir besivystantis reiškinys. Kalba gali evoliucionuoti, keistis. Tik jos negalima dirbtinai ir mechaniškai darkyti. Kalbų egzistuoja daug. Įdedi papildomą lapą į pasą su originalia pavarde, tai ir savo kalbą apsaugai ir kitą kalbą pagerbi.

Kai kurie patys susidarko savo kūną tatuiruotėmis, prisikala į audinius, net į genitalijas šratų, varžtų ir pan. Esą, šitaip konstruoja savo tapatybę, užsiima saviraiška… Tik metalo šratų neįsikalimo į liežuvį ar genitalijas LR Konstitucija negina. Nori – išsikarpyk ausis kad ir sodininko žirklėmis.

O valstybinės kalbos apsaugos vertybę ir teisės normą gina MŪSŲ Konstitucija. Darkykitės visi, kas protelio ir moralės stokojate, čia Jūsų formali teisė, bet darkyti valstybinės kalbos ir trypti Mūsų Konstitucijos nedrįskite.

Vardan ko devyniolikmetis kareivėlis, išpuolio ir okupacijos akivaizdoje, turėtų paaukoti savo gyvybę? Iš kur kyla nepalaužiamos rezistencijos giluminis dvasinis šaltinis? Jis tikrai ne tatuiruotėje ir ne šrate, kuris įkaltas, jau sakiau kur…

Verta dėmesio paralelė ir analogija. Antai, viešoji nuomonė, mes visi kviečiame LGBT žmones atsiverti apie savo vidinį skausmą ir subjektyviai suvoktą diskriminaciją, nekentėti užsidarius savyje. Ir aš iki užkimimo kviečiu, nekentėkime, atsiverkime. Valio, bet kova su diskriminacija ir „atsivėrimai” neturėtų būti vienos krypties eismo gatvė.

Skirkite ir man, našlaičiui, nors kruopelytę antidiskriminacinio humanizmo. Kaip ir kur man iškalbėti neišgalvotą, bet labai tikrą skausmą ir diskriminacijos pojūtį dėl darkomos kalbos ir niekinamos Konstitucijos? Mano, kaip mokslininko-sociologo, darbas toks, kad dirbu su simboliais ir žmonėmis.

Konfucijus yra pasakęs, „susirask mylimą darbą ir gyvenime nebedirbsi nei dienos”. Čia apie mane. Tik, kai susiduriu su moteriška pavarde, kuri lietuvių kalbos dėsnių požiūriu yra sudarkyta, aš kiekvieną kartą (!) patiriu dvasinį skausmą ir diskriminaciją.

Dėl sudarkytos gimtosios kalbos, dėl pasišluostymo į Konstituciją, dėl to, kad mūsų moterys masiškai leidžiasi apkvailinamos. Tarkime, jei tokioms moterims, sudarkytomis pavardėmis, imsiu viešai pastabas, priekaištus dalinti, galimai turėsiu bėdų, beje, net tik psichologinių-reputacinių, bet galimai ir teisinių.

Pasirodo, ne „kožnam pabažnam” tos nediskriminavimo vertybės. Jei tu patriotas, myli savo gimtąją kalbą, gerbi Konstituciją, riestainio skylė tau, o ne humanizmas. Žuvimi per veidą tau. Tavo humanistiniai andidiskriminaciniai lūkesčiai netikri, neteisingi, o ir tu pats netikras, neteisingas. Tylėk ir kentėk, kol 5 litų monetos dydžio opa skandyje atsivers…

Mūsų lavonus peržengė dar tada, kai leidome sudarkyti lietuviškas moteriškas pavardes. Žmonės pjovė veją, poliravo turguje nupirktą „Audi” markės automobilį, planavo kelionę į Turkiją, plojo per televizorių Valinskui, siuntė į ekraną oro bučinius…Mėgsta lietuvaitis ištarti: aš nesidomiu politika. Tai politika susidomės tavimi. Jau susidomėjo.

LR Konstitucijos 3 str. teigia: „Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką”. Konstitucija yra tiesiogiai veikiantis teisės aktas, kiekvienas gali ginti savo teises, remdamasis Konstitucija. Negalioja joks teisės aktas, prieštaraujantis Konstitucijai. Minėto str. formuluotėje pavartotas dabartinis laikas „kėsinasi”. Be juk jau pasikėsino, tai jau seniai įvyko ir tebevyksta konvejeriu toliau.

Tragedija, paradoksas ir farsas. Pasak minėto 3 str., prievarta ir veikimas prieš Konstitucija nebūtinai turi būti realizuoti Kalašnikovo automatu ar raketa „Iskander”. Tas destruktyvus veiksmas turi daug šlykščių veidų. Jei tada ar dabar kas nors būtų ryžęsi ginklu ginti konstitucinę santvarką nuo išmontavimo, formaliai tokie veiksmai būtų visiškai teisėti, moralūs ir patriotiški.

Realybėje viskas būtų dramatiškiau. Atlėktų specialūs antiteroristiniai padaliniai, parengti už mūsų pačių pinigus, aktyvesnius rezistentus nukautų vietoje, tie, kurie liktų gyvi, gautų po 20 metų kalėjimo. Jei pilnavertė, neišsigimusi Lietuvos tautinė valstybė po kokių 20-30 metų dar atgimtų, nukautųjų vardais pavadintume mokyklas ir gatves, karinius dalinius.

Atleiskite man, bet tokiu renesansu aš netikiu. Jie peržengė mūsų lavonus. Ne vienam įdomu, kodėl toks klaikus pesimizmas? Kur argumentai? Jei mano gerbiama „Respublika” paprašys ir suteiks plotą tekstui, bus ir argumentai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Jasaitis. DARBO IR DOROVĖS VALSTYBĖ „trijų raidžių“ kontekste
  2. D.Grybauskaitė apie Lietuvos ir Lenkijos santykius: jokia tauta ir valstybė niekada netoleruos spaudimo ar kišimosi į savo vidaus reikalus (audio)
  3. D. Nagelė. Seimo nariai naikina lietuvių kalbą
  4. R. Jakulevičius. Lietuvos valdžia naikina lietuvių kalbą
  5. J. S. Laučiūtė. Kokią valstybę kuriame?
  6. „Apskritojo stalo“ sambūris šaukia nacionalinį mitingą „Už Lietuvių Tautą, Kalbą ir Valstybę“ (nuotraukos)
  7. V. Rubavičius: Klausimas politikams: Kam jums reikalinga mūsų valstybė?
  8. G. Karosas. Vilties deklaracija, arba kodėl privalome ateiti
  9. E. Jovaiša. Nė viena save gerbianti pasaulio valstybė neleidžia tapatybės dokumentuose rašyti kitaip nei valstybine kalba
  10. D. Petkus. Kodėl turėtume išgirsti piliečių iniciatyvą?
  11. L. Kalėdienė. Kodėl tie kalbininkai tokie senamadiški? (video)
  12. V. Radžvilas: Tauta privalo nubusti dar kartą – jeigu tai neįvyks, Lietuvos valstybės ir pačios Tautos paprasčiausiai neliks
  13. S. J. Laučiūtė. Laiškas A. Kubiliui dėl kalbos išdavystės
  14. R. Karbauskis. Viena didžiausių lietuvių Tautos ir lietuvių kalbos išdavysčių atkurtos Lietuvos istorijoje
  15. V. Radžvilas. Lietuvių tautą – į istorijos sąvartyną!

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Romas says:
    1 metai ago

    Jeigu būtų vertinami ne tik filmai, bet ir “metų straipsnis”, tai kokią “auksinę gervę” už geriausią straipsnį, atiduočiau – šitam.
    Tobulas visom prasmėm – menine, idėjine ir koks aštrus, šarmingas… ir te, kad nori – nei vieno komentaro. Turbūt – išties lavonų laukas… O gal kiek pavėluotas, nurimo aistros?

    Atsakyti
  2. jo says:
    1 metai ago

    G.Merkys: „Nereikia apsimesti, kad problemos nebuvo visai. Tarkime, išteka globaliame pasaulyje lietuvaitė už japono ar pietų korėjiečio. Nuvažiuoja į vyro gimtinę su senovišku lietuvišku pasu. Teiraujasi ligoninėje apie sutuoktinio sveikatą, nori su jo įgaliojimu tvarkyti reikalus, bet su ja niekas nesišneka, nes jos tapatybė neaiški. Pradės ponia triukšmauti, jai iškvies policiją. Taip, buvo problema, bet buvo ir etnocentrizmu apsinuodijusių puspročių, kurie apsimetė, kad viskas gerai.“

    Pribloškianti Merkio demagogija. Atrodo, lyg ir palaiko teisingą pusę, o vis tiek nusišneka lyg left-liberastija apsinuodijęs pusprotis. Lyg nežinotų EŽTT ir ESTT sprendimų. Lyg nežinotų, kad ligšiolinė rašyba Lietuvos piliečių pasuose faktiškai niekam nesudarė problemų. Lyg nesuprastų, kad net ir 100 kalbų užrašyta pavardė neįrodo, kad globali lietuvaitė Suzuki (鈴木) nebūtinai yra paciento Suzuki (鈴木) sutuoktinė, nes asmenų su tokia pavarde Japonijoje yra 1,9 milijono. Taigi, kaip berašytum pavardę, o „problema“ vis tiek lieka – vienoda pavardė pase nėra giminystės ar šeimos ryšio įrodymas, kokia bebūtų pavardė, vis tiek reikia papildomų duomenų, įrodančių giminystės ar šeimos ryšius.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      1 metai ago

      Taigi, yra svetainės, kurios slidokus-šlykštokus parašinėjimus platina. Kokiam socialiniui sluoksniui tokie „šedevrai“ skirti?

      Atsakyti
      • Romas says:
        1 metai ago

        Surado vieną kabliuką (pavydžios vidutinybės) ir tiešijasi…
        Jūsų dalinis teisumas tik tame, jeigu lenkiškame pase jokio antro lapo kitoniškiems rašmenims nei lenkiški, nėra. Tokiu argumentu ir reikėjo atsikirsti jų spaudimui, nedalinant jokių pažadų ir nepasirašant sutarties, kurią vis mini “Kažin”.

        Bet, iš principo, neįmanomas joks lygiateisis bendravimas tarp tautų, jokia vienybė, be “bendro vardiklio”. Neutrali – esperanto kalba išspręstų visas problemas (pasauliniu mastu). O svarbiausia neutralizuotų visus šovinistus, ne tik lenkų. Ir apgintų mažas tautas nuo surusinimo, sulenkinimo, suanglinimo…

        Atsakyti
        • Pajūrietis says:
          1 metai ago

          Romanų kalbų mišinį siūlote? Nuostabu. Tai kur čia tamstos minimas „neutralumas“? O dėl to parašymo, tai, matyt, esate teisus: jei jau Alkui tinka, jei pats žavitės, tai jis tikrai vertas ne tik auksinio gandro, bet ir didelio koldūno su faršu be salmonelių ir žarninių lazdelių 🙂

          Atsakyti
          • Romas says:
            1 metai ago

            60 % šakninių žodžių – lotinų, 30 – slavų ir 10% – kitų, tame tarpe ir lietuvių pvz – viro (viras). O gramatika – unikali- loginė, dėka kurios ši kalba išmokstama žymiai lengviau, nei bet kuri nacionalinė.

            Neutralumas tame, kad ji nepriklauso nei vienai nacijai, o tai reiškia, kad ją naudojant, visi lygūs. Ko nepasakysi naudojant rusų, lenkų ar anglų.
            Bet žmogui su išankstine nuostata, tai suprantama ne argumentas.

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

2023 03 14
Stasys Tumėnas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seime – spaudos konferencija apie skandalingą valstybinės kalbos žlugdymą

2023 03 13
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena kitaip: žaibiškas sambūris

LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo

2023 03 13
Lituanistinio švietimo įstaigoms – naujos skaitmeninės mokymo priemonės | smm.lt nuotr.

Lituanistinio švietimo įstaigoms – naujos skaitmeninės mokymo priemonės

2023 03 10
Ambasadorius Vitas Korseltas, Ilja Lemeškinas, Zigmantas Gudžinskas | rengėjų nuotr.

Įteikti apdovanojimai lietuvių kalbos puoselėtojams

2023 03 07
Liuda Petkevičiūtė | asmeninė nuotr.

L. Petkevičiūtė. Ką turi žinoti kiekvienas lietuvis

2023 03 04
Joną Vaiškūną sveikina Švenčionių meras Rimantas Klipčius | A.Jakšto nuotr.

D. Červokienė. Aukštaitijos metų atidaryme – apie savasties ženklus, kalbą ir žemės šventumą

2023 02 28
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Ar po kelių dešimtmečių Lietuvoje tebekalbėsime lietuviškai?

2023 02 27
Česlovas Iškauskas | Prienų viešosios bibliotekos nuotr.

Č. Iškauskas. Ką darysime su plintančia rusų kalba?

2023 02 23
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr

J. Vaiškūnas. Kalba apie kalbą

2023 02 14
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Šiandien Rusija numušė JAV bepilotį. Ką rytoj?

2023 03 15
Klaipėdos krašto metams – uostamiesčio tapytojų darbų paroda | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.
Kultūra

Klaipėdos krašto metams – uostamiesčio tapytojų darbų paroda

2023 03 15
Su šimto metų gimtadieniu pasveikino pražydęs „šimtmečio augalas“ | VDU Botanikos sodo Kaune nuotr.
Gamta ir ekologija

Su šimto metų gimtadieniu pasveikino pražydęs „šimtmečio augalas“

2023 03 15
Seimui bus teikiami teisės aktai, susiję su saugomomis teritorijomis | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Seimui bus teikiami teisės aktai, susiję su saugomomis teritorijomis

2023 03 15
Visuomeniniai rinkimų komitetai. Ar reikia pokyčių?
Lietuvoje

K. Tubis ir D. Štraupaitė tęs kovą rinkimuose

2023 03 15
Mažeikių choreografijos mokyklos vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių studija „Kauškutis“ | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Paskelbti mėgėjų meno apdovanojimų „Aukso paukštė“ laimėtojai

2023 03 15
Domantas Pūras ir Saulius Valius | G. Matkutės nuotr.
Kultūra

Įteiktos M. K. Čiurlionio ir K. Motiekos stipendijos jauniesiems menininkams

2023 03 15
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kremliaus planuose – milijonai pabėgėlių, chaosas Europoje

2023 03 14
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • NEUŽMIŠKIME -12 val. konferencija! apie Seime – spaudos konferencija apie skandalingą valstybinės kalbos žlugdymą
  • ne ką rytoj apie Šiandien Rusija numušė JAV bepilotį. Ką rytoj?
  • taip, juk plačiai žinoma, apie I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša
  • Bartas apie I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Šiandien Rusija numušė JAV bepilotį. Ką rytoj?
  • Klaipėdos krašto metams – uostamiesčio tapytojų darbų paroda
  • Su šimto metų gimtadieniu pasveikino pražydęs „šimtmečio augalas“
  • Seimui bus teikiami teisės aktai, susiję su saugomomis teritorijomis
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

by daiva
2023 03 14
0
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

Anatolijus Nepokupnas (Анатолiй Павлович Непокупний, 1932–2006) – žymus ukrainiečių literatūrologas, vertėjas, poetas, o visų pirma – kalbininkas, baltistas, atsidėjęs baltų...

Skaityti toliau

Seime – spaudos konferencija apie skandalingą valstybinės kalbos žlugdymą

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 13
12
Stasys Tumėnas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kovo 15 d. 12 val. Seime (II rūmų 2 aukšte) bus surengta Seimo nario, kalbininko, dr. Stasio Tumėno spaudos konferencija...

Skaityti toliau

LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 13
9
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena kitaip: žaibiškas sambūris

Vasario 28 d. Lietuvių kalbos instituto (LKI) Mokslo taryba (MT) apsvarstė darbo grupės parengtą dokumentą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • NEUŽMIŠKIME -12 val. konferencija! apie Seime – spaudos konferencija apie skandalingą valstybinės kalbos žlugdymą
  • ne ką rytoj apie Šiandien Rusija numušė JAV bepilotį. Ką rytoj?
  • taip, juk plačiai žinoma, apie I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša
  • Bartas apie I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša
  • stuoka apie I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša
Kitas straipsnis
Vilniaus televizijos bokštas | sumin.lt nuotr.

Vasario 16-ąją TV bokšte bus iškelta Trispalvė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai