Lietuvai atkūrus nepriklausomybę visuomenė ypač domisi Sąjūdžio istorija, neginkluotu pasipriešinimu, Atgimimo laikotarpiu ir kitomis šalies istorijos temomis.
Didelė dalis istorinės medžiagos, atspindinčios šias temas, yra saugoma privačių asmenų archyvuose ir yra neprieinama visuomenei bei yra didelė tikimybė, kad ši medžiaga gali būti prarasta.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA) 2022 m. pradėjo vykdyti Nacionalinio dokumentų fondo paieškos, kaupimo ir skaitmeninimo veiklų projektą, kurio metu visoje Lietuvos teritorijoje ieško su šiomis temomis susijusių dokumentų.
LCVA fondai nuo metų pradžios jau pasipildė labai gausiais vaizdo ir garso dokumentų rinkiniais, atspindinčiomis Sąjūdžio, Atgimimo laikotarpį, laisvės siekius, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, įtvirtinimą ir apgynimą regionuose, tremtinių ir partizanų atminimo įamžinimą.
Šį kartą apžvelgsime rašytinių dokumentų perdavimo bruožus.
Rašytinius dokumentus surasti ir kaupti sekasi ne taip gerai ir produktyviai, kaip nuotraukas, negatyvus, video ar garso įrašus. Priežastys įvairios.
Dalis aukščiau nurodytas temas atspindinčių dokumentų jau yra perduota muziejams, bibliotekoms, archyvams.
Dalis dokumentų nebeišlikę, nes nemažai tuose atmintinuose įvykiuose dalyvavusių asmenų yra mirę, o jų vaikai ar anūkai ne visada pasistengė išsaugoti dokumentus ar perduoti juos atminties institucijoms.
Taip pat sunku nustatyti, kur „nukeliavo“ tuo metu veikusių kai kurių Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (toliau – LPS), vėliau Lietuvos Sąjūdžio (toliau – LS) grupių veiklos dokumentai.
Gali būti, kad ne visada grupių veikla buvo fiksuojama raštu – rašomi susirinkimų, posėdžių protokolai.
Todėl LCVA atstovai regionuose ir ieško asmenų, kurie dar gali turėti išlikusių dokumentų, stengiasi „po kruopelytę“ surasti tai, ką dar galima išsaugoti, ir rūpinasi, kad surasti dokumentai pasiektų LCVA.
Aktyvi LPS veikėja, Sąjūdžio Šiaulių tarybos atsakingoji sekretorė, žurnalistė, kraštotyrininkė Irena Vasinauskaitė perdavė dokumentus, susijusius su Sąjūdžiu ir Atgimimo laikotarpiu Šiauliuose:
LPS Šiaulių miesto tarybos 1989 m. pavienius dokumentus, taip pat LS Šiaulių skyriaus įvairių grupių (televizorių gamyklos „Tauras“, mokytojų, valstybinio transporto darbuotojų mokymo centro, „Aušros“, ,,Uosio“ ir kt. grupių) 1992 m. pavienius protokolus, didelį pluoštą LS Šiaulių grupių dalyvių anketų.
Perduoti dokumentai atspindi, kokia įvairialypė buvo Sąjūdžio dalyvių sudėtis.
I. Vasinauskaitė taip pat perdavė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato, Nepriklausomybės atstatymo akto signataro Algimanto Sėjūno ir jo padėjėjų 1990–1991 m. susirašinėjimo su Šiaulių miesto įstaigomis miesto gyventojams tuo metu aktualiais klausimais dokumentus.
Sąjūdžio veiklą regionuose atspindi ir LPS Mažeikių skyriaus dokumentai. Buvęs LS Mažeikių rajono tarybos pirmininkas Antanas Poškus archyvui perdavė 30 aplankų rašytinių dokumentų.
Nors šie dokumentai dar neaprašyti, bet galima pasidžiaugti, kad tarp perduotų dokumentų yra LPS Mažeikių rajono įvairių grupių susirinkimų protokolai, narių sąrašai, LS Mažeikių skyriaus Tarybos posėdžių.
Susirinkimų, konferencijų protokolai, skyriaus susirašinėjimo su LS Taryba, įstaigomis, organizacijomis, asmenimis veiklos, rinkimų ir iškeltų kandidatų į vietines tarybas, LR Aukščiausiąją Tarybą, LR Seimą, referendumų ir Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų rengimo bei kitais laikmečiui svarbiais klausimais dokumentai.
LPS Mažeikų skyriaus narių sąrašai, dokumentai apie LS Mažeikių skyriaus narių dalyvavimą Baltijos kelio ir Sąjūdžio jubiliejiniuose renginiuose, buhalteriniai dokumentai. Perduotų dokumentų chronologinės ribos nuo 1989 m. iki [2010 m.].
Priimti ir keli pavieniai Sąjūdžio veikląLazdijų rajoneatspindintys 1989–1993 m. rašytiniai dokumentai.
Aktyvi Sąjūdžio veikėja Janina Ražukienė perdavė LPS Šlavantų apylinkės rėmėjų sąrašus, LS Lazdijų r. narių sąrašą, Veisiejų miesto Sąjūdžio grupės porą susirinkimų protokolų.
LPS Iniciatyvinės grupės nario, kandidato į SSSR liaudies deputatus 231 apygardoje Sigito Gedos programą ir rinkiminės kalbos tekstą.
Buvęs Lazdijų r. meras Artūras Margelis perdavė LS Lazdijų r. sąjūdiečių konferencijos 1993-12-03 protokolą, LS Lazdijų tarybos čekių knygelę.
Gaila, bet niekaip nepavyksta nustatyti, kur yra Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Klaipėdos skyriaus veiklos dokumentai (susirinkimų, posėdžių protokolai, kiti dokumentai).
Sąjūdžio veiklą Klaipėdoje atspindinčius pavienius dokumentus perdavė buvę aktyvūs sąjūdiečiai Vytautas Čepas (buvęs Klaipėdos miesto tarybos pirmininkas), Algirdas Grublys (buvęs LPS Sąjūdžio Klaipėdos tarybos sekretorius), Dionyzas Varkalis (buvęs Klaipėdos miesto Sąjūdžio tarybos pirmininkas, kalvystės muziejaus įkūrėjas, Lietuvos jūrininkų sąjungos atkūrimo iniciatorius).
Perduoti dokumentai atspindi Sąjūdžio kūrimąsi Klaipėdoje, sąjūdiečių ekologines iniciatyvas, SSSR liaudies deputatų rinkimus Klaipėdoje, Klaipėdos organizacijų, gyventojų 1990 m. akcijas dėl Lenino paminklo ir sovietų kariuomenės patrankos pašalinimo iš miesto aikščių, Klaipėdos miesto gyventojų kandidatui į Lietuvos Respublikos prezidentus Valdui Adamkui užduotus klausimus.
Tai pat yra pavienių dokumentų apie rezistenciją, partizanus, Lietuvos jūrininkų sąjungos atkūrimą, jūrininkų mokyklą.
Klaipėdos miesto dalies gyventojų įvairiapusiškas nuotaikas ir nepritarimą pertvarkoms Atgimimo laikotarpiu rodo archyvui perduotos Lietuvos nepriklausomybei priešiškos organizacijos „Jedinstvo“ bei LKP (TSKP platformoje) Klaipėdos miesto komiteto kreipimaisi į liaudį, telegramos žvejybinių laivų ekipažams apie Lietuvoje bręstančias pertvarkas ir raginimai nebalsuoti už Sąjūdžio kandidatus, Baltijos laivyno laivų ekipažų nepritariančių sovietinių paminklų nukėlimui telegramos Klaipėdos miesto tarybai, dokumentai apie referendumo dėl SSSR išsaugojimo organizavimą Klaipėdoje.
Šie dokumentai daugiausiai rašyti rusų kalba.
Sąjūdžio kūrimąsi, sąjūdiečių veiklą, Atgimimo laikotarpį Anykščių rajone atskleidžia archyvui perduoti LPS Anykščių rėmimo grupės protokolai ir rezoliucija, LS Anykščių rajono tarybos pirmininko Sauliaus Nefo bei LS Anykščių rajono tarybos narės, pirmininko pavaduotojos Aldonos Daugilytės pažymėjimai, leidimai, kalbų tekstai.
Taip pat perduoti aktyvių Anykščių sąjūdiečių Almos Ambraškaitės, Mildos ir Vygando Račkaičių, Leono Kaladės išsaugoti pavieniai dokumentai, atsiminimai apie sąjūdiečių veiklą regione, sąjūdiečių leisto Anykščių krašto laikraščio „Žiburys“ numeriai.
Archyvui perduoti ir LPS Varėnos rajono tarybos pavieniai 1989 m. raštai Varėnos r. vykdomajam komitetui, Varėnos rajono Jungtinės Sąjūdžio tarybos 1990–1991 m. pareiškimai, raštai Lietuvos valdžios institucijoms, Varėnos r. įstaigoms teisėsaugos, politinių aktualijų klausimais.
LS Palangos tarybos narys Albertas Petronis perdavė dokumentus apie LPS Palangos iniciatyvinės grupės kūrimąsi, veiklą, narius, LS Palangos tarybos veiklą, narius, 1990 m. rinkimus į Palangos savivaldybę.
Šiaulių sąjūdietis, disidentas, „,,Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos“ platintojas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio narys Albertas Špokas perdavė užrašus apie neginkluotą ir ginkluotą priešinimąsi okupacinei valdžiai Šiaulių krašte, Luokėje palaidotus partizanus, tremtinio Alfonso Simonaičio prisiminimus.
Vytautas Valentukevičius perdavė LPS Druskininkų iniciatyvinės grupės narių sąrašo ir LPS veiklos principų (1988 m.) spalvotas kopijas.
Šioje apžvalgoje trumpai aprašėme tuos rašytinius dokumentus, kuriuos jau pavyko rasti ir priimti į archyvą pirmąjį šių metų pusmetį.
Archyvo atstovai regionuose toliau aktyviai tęsia asmenų, galinčių turėti įdomių istorinių dokumentų, paiešką daugelyje Lietuvos rajonų, miestų ir miestelių.
Todėl labai tikimės, kad II pusmetį dar pavyks rasti išlikusių dokumentų, atspindinčių Sąjūdžio veiklą, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, Atgimimo laikotarpį bei kitus Lietuvos istorijai reikšmingus dokumentus.
