Penktadienis, 6 kovo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Mokslininkų tyrimas – įtakingame mokslo žurnale

www.alkas.lt
2022-06-27 08:00:32
261
PERŽIŪROS
6
VU mokslininkas prof. Andrejus Spiridonovas ir Kanados Makgilio universiteto profesorius Šaunas Lavdžojus (Shaun Lovejoy) atliko tyrimą | VU nuotr.

VU mokslininkas prof. Andrejus Spiridonovas ir Kanados Makgilio universiteto profesorius Šaunas Lavdžojus (Shaun Lovejoy) atliko tyrimą | VU nuotr.

Kelis dešimtmečius mokslininkai siekia atsakyti į klausimą: kas daro didesnę įtaką biologinei įvairovei – konkurencija tarp rūšių ar aplinkos pokyčiai?

Bandant paaiškinti šią makroevoliuciją, keliamos dvi viena kitai prieštaraujančios teorijos: Raudonosios karalienės ir Rūmų juokdario, kurias įkvėpė pasaka „Alisa Stebuklų šalyje“.

Naujas Vilniaus universiteto (VU) mokslininko prof. Andrejaus Spiridonovo tyrimas, atliktas bendradarbiaujant su Kanados Makgilio universiteto profesoriumi Šaunu Lavdžojumi (Shaun Lovejoy), atskleidžia, kad abi šios teorijos yra teisingos skirtingais laiko matavimo masteliais.

Prof. A. Spiridonovas ir prof. Š.. Lavdžojus išnagrinėjo dešimtis tūkstančių jūrinių gyvūnų genčių iš daugiau nei 700 000 aptiktų, kurios egzistavo pastaruosius pusę milijardo metų.

„Remiantis Raudonosios karalienės hipoteze, sąveika tarp rūšių, pavyzdžiui, konkurencija, yra pagrindiniai evoliucinius pokyčius lemiantys veiksniai.

Tuo tarpu Rūmų juokdario hipotezė teigia, kad aplinkos pokyčiai, pavyzdžiui, klimato kaita, daro didžiausią įtaką“, – teigia prof. Š. Lavdžojus.

Analizuodami jūros gyvūnų genčių ir klimato sąlygų svyravimus per pastaruosius pusę milijardo metų, tyrėjai nustatė, kad trumpesniu laiko matavimo masteliu įvairovė elgiasi kaip Rūmų juokdarys – jos pokyčiams įtaką daro aplinka.

Laikui bėgant svyravimų daugėja, jie piką pasiekia 40 mln. metų laiko matavimo masteliu. Tuomet ima galioti Raudonosios karalienės teorija, teigianti, kad pokyčius lemia konkurencija tarp rūšių.

„Po 40 mln. metų jūros gyvūnų įvairovė tampa vis labiau nepriklausoma nuo klimato. Vadinasi, gyvybė įgauna autonomiją didžiausiais laiko matavimo masteliais, ji jau nebepriklauso nuo fizinės aplinkos stabilumo“, – teigia prof. A. Spiridonovas.

Raudonosios karalienės straipsnis | VU nuotr.
Raudonosios karalienės straipsnis | VU nuotr.

Šis tyrimas paneigia prof. Džeimso Loveloko Gajaus (James Lovelock Gaja) hipotezę, kuri teigia, kad gyvybė reguliuoja savo globalią aplinką ir palaiko homeostazę.

Remiantis aptiktais dėsniais, trumpais geologiniais laiko masteliais nei gyvybė, nei megaklimatas nėra stabilūs, tuo tarpu ilgais masteliais gyvybė stabilizuojasi, o klimatas rodo vis didesnius svyravimus.

Faktiškai laiko masteliais, ilgesniais nei 40 milijonų metų, gyvybė prisitaiko prie bet kokio klimato ir tampa autonomiška jo atžvilgiu, o klimatas lieka nestabilus.

Straipsnis „Gyvybė, o ne klimatas daro įtaką įvairovei didesniu nei 40 mln. metų laiko matavimo masteliu“ („Life Rather than Climate Influences Diversity at Scales Greater than 40 Million Years“) – jau keturioliktas VU mokslininkų skelbimas žurnale „Nature“.

Dauguma jų paskelbtos bendradarbiaujant su užsienio autoriais.

Straipsnį skaitykite čia.

Žurnale „Nature“ skelbiama tik apie 8 proc. pasiūlytų straipsnių, tyrimai atrenkami atsižvelgiant į jų originalumą, svarbą, tarpdiscipliniškumą, prieinamumą, elegantiškumą ir netikėtas išvadas.

Pasak VU mokslo prorektorės prof. Editos Sužiedėlienės, straipsniai tokiuose mokslo žurnaluose kaip „Nature“ rodo aukštą VU atliekamų tyrimų lygį.

„Vilniaus universiteto mokslininkai keičiasi žiniomis ir vykdo bendrus tyrimus su kolegomis iš geriausių pasaulio aukštojo mokslų įstaigų.

To rezultatas – tarptautinei mokslo bendruomenei svarbūs tyrimų rezultatai“, – teigia prof. E. Sužiedėlienė.

Tyrimas finansuotas Lietuvos mokslo tarybos projekto S-MIP-21-9 „Didieji perėjimai makroevoliucijoje – erdvinės struktūrizacijos vaidmuo“ lėšomis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. VU mokslininkų straipsnis – pripažintame mokslo žurnale „Nature“
  2. Lietuvos ir Kanados mokslininkų atliktas tyrimas padės suprasti dažnų žmogaus ligų kilmę
  3. Mokslininkų ir visuomenininkų grupė sieks ištirti M. Mažvydo biografiją
  4. VDU mokslininkų tyrimui – ypatingas tarptautinis dėmesys
  5. Pokalbyje – netikėti mokslininkų patarimai jauniesiems mokslininkams
  6. Jaunų mokslininkų tarptautinės karjeros pradžiai skirta 4,35 mln. eurų
  7. VU Didžiajame kieme – mokslo piešinių paroda „Mokslas, atgijęs mene“
  8. Lietuvos mokslo taryba siūlo rengti penkias naujas nacionalines mokslo programas
  9. Mokslininkų mobilumas: iššūkiai ir galimybės
  10. Keičiamas Lietuvos mokslo tarybos pavaldumas
  11. Ekspertai: Lietuvos mokslo taryba diskriminuoja socialinius mokslus
  12. Plečiamos Lietuvos mokslo tarybos galimybės – prie jos jungiama MITA
  13. Nacionalinis mokslo informacijos duomenų archyvas atveria naujas galimybes mokslininkams
  14. LMT kviečia siūlyti nacionalinės svarbos mokslinių tyrimų temas nacionalinėms mokslo programoms
  15. Mokslininkų mobilumas: terpė naujoms idėjoms

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    4 metai ago

    PASIRODO, KAD PASAULIO MOKSLININKAI VIS DAR NEPAŽĮSTĄ, ROMUALDO ZUBINO, ATRASTUS TRĘČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS?”

    Atsakyti
  2. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    4 metai ago

    LAIKAS SUSIPAŽINTI SU KAUNIEČIO ROMUALDO ZUBINO PARARYTAIS GEOFIZINIAIS ATRADIMAIS, išspausdintais knygoje “PRAREGĖJIMAS”,
    Beja, Pirmajame knygos viršelyje, MAJŲ ANKAPINĖJE PLOKŠTĖJE, yra pavaizduotas, Į KOSMOSĄ BESIRENGIANTIS VYKTĮ KOSMONAUTAS.
    Antrajame knygos viršelyje patalpinta AUTORIAUS ŽEMĖS AŠIES KETVIRTASIS FIZINIS JUDĖJIMAS, kuris trunka 93 000 metų!
    Prieš – paskutiniajame knygos viršelyje yra patalpintas VANDENS LYGIO ŽEMĖJE SVYRAVIMO GRAFIKAS, kuris trunka TŪKSTANTMEČIUS! Ir. t.t., ir t.t.

    Atsakyti
  3. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    4 metai ago

    Beja, pasirodo, kad protėviai, jau prieš daugelį metų, žinojo, kad VANDENS LYGIS VANDENYNE SVYRUOJA net 300 metrų ribose. IKI ŠIO TŪKSTANTMEČIO PABAIGOS, VANDENS LYGIS ŽEMĖJE PAKILS PER 20 metrų! DAR VĖLIAU, VANDENS LYGIS ŽEMĖJE PAKILS PER 60 metrų.
    VISA TAI LIŪDIJA MŪSŲ PROTĖVIŲ PALIKTA PUIKIAUSIA INFORMACIJA – SFINKSAS!
    SFINKSO KUPRA LIŪDIJA, KAD BUVO LAIKAS, KAI JO KUPRA KADAISĖ MIRKO VANDENYJE!
    MŪSŲ PROTĖVIAI LIŪDIJA IR TAI, KAD JIE NEBUVO MAŽARAŠČIAI, JEIGU GEBĖJO PASAULIUI PALIKTI TOKIĄ VAZDINGĄ INFORMACIJĄ IŠ TOLIMIAUSIOS PRAEITIES!!!

    Atsakyti
  4. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    4 metai ago

    LAIKAS SUSIPAŽINTI SU KAUNIEČIO ROMUALDO ZUBINO, NE TIKTAI ATRASTAIS TREČIUOJU BEI KETVIRTUOJŲ ŽEMĖS AŠIES FIZINIAIS JUDĖJIMAIS, bet ir PADARYTAIS ATRADIMAIS GEOFIZIKOJE, HIDROLOGIJOJE, ASTRONOMIJOJE, BEI PARAŠYTOMIS ir IŠLEISTOMIS KNYGOMIS : “PERKŪNAS”, “PER PRAEITĮ Į ATEITĮ”, “PAŽADINTA PRAEITIS”, :PRAEITIS IR ATEITIS”. “PRAREGĖJIMAS”, “TVANAI DIEVAI CIVILIZACIJOS”,
    VISA TAI ATRASTA SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, kuriai jau PER 500 000 metų!
    TAI LIUDIJA TAS FAKTAS, KAD BŪTENT LIETUVIŲ KALBOS DĖKA BUVO ĮMINTAS “ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠAS”. kuriam jau per 600 000 metų!

    Atsakyti
  5. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    4 metai ago

    LAIKAS PAGERBTI ne TIEK EGIPTĄ ir EGIPTIEČIUS, BET IR ŠIAME KONTINENTĄ GIMUSĮ PIRMĄJĮ HOMO SAPIENS! NETENKA ABĖJOTI, KAD PIRMASIS ŽMOGUS ŽEMĖJE, ATSIRADO BŪTENTO EGIPTO PIETUOSE!
    TAI LEIDŽIA TEIGTI TAS FAKTAS, KAD ŽMONIJOS LOPŠYJE, ILGĄ LAIKO TARPĄ, ŽMONĖS GYVENO ir ŽMONIJOS KULTŪRA VYSTĖSI, TIKTAI AFRIKOJE!
    Būtent todėl, ir pirmosios žmonių kaukolės buvo aptiktos, būtent AFRIKOS PIETINĖJE DALYJE!
    Tikėtina, kad būtent AFRIKOJE atsirado ir pirmieji DRAMBLIAI, kurie po daugelį metų, savo “prieglobstį” atrado SIBIRO PLATYBĖSE!

    Atsakyti
  6. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    4 metai ago

    SUPRANTAMA, Į SIBIRO PLATYBES IŠ AFRIKOS, ATKLYDO NE DRAMBLIAI BET MAMUTAI! Atsiprašau už padarytą klaidą.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Seimo skaitykla
Kultūra

Seimo skaitykloje – naujausios signataro A. Kumžos knygos pristatymas

2026 03 06
Žirgų naktis prie Šventosios: kviečia naktigonė!
Kultūra

Žirgų maudynės įtrauktos į Kultūros paveldo sąrašą!

2026 03 06
Stračiūnų herpetologinis draustinis
Gamta ir ekologija

Žadama išplėsti Stračiūnų draustinio teritoriją ir įsteigti naujus Radyščiaus, Tyklės bei Večių draustinius

2026 03 06
Pašto ženklai Baltų gentys. Kuršiai | post.lt nuotr.
Istorija

Sausumos vikingais vadintiems kuršiams – nauji pašto ženklai

2026 03 06
Žemė
Lietuvoje

Savivaldybėms bus perduota daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės

2026 03 05
Susitikimas Briuselyje
Lietuvoje

Ministras: būtina stiprinti atsparumą hibridinėms grėsmėms ir Europolo vaidmenį

2026 03 05
Prezidentas susitinka su A. Košta
Lietuvoje

Prezidentas su EVT Pirmininku aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje

2026 03 05
Pajūris
Gamta ir ekologija

Naujoje švieslentėje – duomenys apie Lietuvos paplūdimiuose rastas šiukšles

2026 03 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie Žirgų maudynės įtrauktos į Kultūros paveldo sąrašą!
  • Valdas apie Žadama išplėsti Stračiūnų draustinio teritoriją ir įsteigti naujus Radyščiaus, Tyklės bei Večių draustinius
  • nesusipratimas apie Paskirti apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą
  • +++ apie Prezidentas su EVT Pirmininku aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seimo skaitykloje – naujausios signataro A. Kumžos knygos pristatymas
  • Žirgų maudynės įtrauktos į Kultūros paveldo sąrašą!
  • Žadama išplėsti Stračiūnų draustinio teritoriją ir įsteigti naujus Radyščiaus, Tyklės bei Večių draustinius
  • Sausumos vikingais vadintiems kuršiams – nauji pašto ženklai

Kiti Straipsniai

Seimo skaitykla

Seimo skaitykloje – naujausios signataro A. Kumžos knygos pristatymas

2026 03 06
Žirgų naktis prie Šventosios: kviečia naktigonė!

Žirgų maudynės įtrauktos į Kultūros paveldo sąrašą!

2026 03 06
Stračiūnų herpetologinis draustinis

Žadama išplėsti Stračiūnų draustinio teritoriją ir įsteigti naujus Radyščiaus, Tyklės bei Večių draustinius

2026 03 06
Pašto ženklai Baltų gentys. Kuršiai | post.lt nuotr.

Sausumos vikingais vadintiems kuršiams – nauji pašto ženklai

2026 03 06
Žemė

Savivaldybėms bus perduota daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės

2026 03 05
2026 metų vaistiniu augalu išrinkta rausvažiedė ežiuolė

2026 metų vaistiniu augalu išrinkta rausvažiedė ežiuolė

2026 03 05
Skelbiama Moksleivių dainų šventės dienotvarkė, prasideda bilietų platinimas

Skelbiama Moksleivių dainų šventės dienotvarkė, prasideda bilietų platinimas

2026 03 05
Naujas pilietino ugdymo vadovėlis

Pristatytas naujas pilietinio ugdymo vadovėlis

2026 03 05
Monografijos viršelio vaizdas; dailininkas Rimantas Dichavičius

Miesto ir tautos simbolis

2026 03 05
Muziejinėms vertybėms – atvira centralizuota saugykla su gebėjimų centru Rumšiškėse

Muziejinėms vertybėms – atvira centralizuota saugykla su gebėjimų centru Rumšiškėse

2026 03 05

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie Žirgų maudynės įtrauktos į Kultūros paveldo sąrašą!
  • Valdas apie Žadama išplėsti Stračiūnų draustinio teritoriją ir įsteigti naujus Radyščiaus, Tyklės bei Večių draustinius
  • nesusipratimas apie Paskirti apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą
  • +++ apie Prezidentas su EVT Pirmininku aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje
  • +++ apie Nemuno krantinė Kaune pasitinka pokyčius
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Sutartis | pixabay.com, delphmedia nuotr.

Gyvybės draudimas: kokia ir kam nauda?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai