Pirmadienis, 5 spalio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Mokslininkų tyrimas – įtakingame mokslo žurnale

www.alkas.lt
2022-06-27 08:00:32
262
PERŽIŪROS
6
VU mokslininkas prof. Andrejus Spiridonovas ir Kanados Makgilio universiteto profesorius Šaunas Lavdžojus (Shaun Lovejoy) atliko tyrimą | VU nuotr.

VU mokslininkas prof. Andrejus Spiridonovas ir Kanados Makgilio universiteto profesorius Šaunas Lavdžojus (Shaun Lovejoy) atliko tyrimą | VU nuotr.

Kelis dešimtmečius mokslininkai siekia atsakyti į klausimą: kas daro didesnę įtaką biologinei įvairovei – konkurencija tarp rūšių ar aplinkos pokyčiai?

Bandant paaiškinti šią makroevoliuciją, keliamos dvi viena kitai prieštaraujančios teorijos: Raudonosios karalienės ir Rūmų juokdario, kurias įkvėpė pasaka „Alisa Stebuklų šalyje“.

Naujas Vilniaus universiteto (VU) mokslininko prof. Andrejaus Spiridonovo tyrimas, atliktas bendradarbiaujant su Kanados Makgilio universiteto profesoriumi Šaunu Lavdžojumi (Shaun Lovejoy), atskleidžia, kad abi šios teorijos yra teisingos skirtingais laiko matavimo masteliais.

Prof. A. Spiridonovas ir prof. Š.. Lavdžojus išnagrinėjo dešimtis tūkstančių jūrinių gyvūnų genčių iš daugiau nei 700 000 aptiktų, kurios egzistavo pastaruosius pusę milijardo metų.

„Remiantis Raudonosios karalienės hipoteze, sąveika tarp rūšių, pavyzdžiui, konkurencija, yra pagrindiniai evoliucinius pokyčius lemiantys veiksniai.

Tuo tarpu Rūmų juokdario hipotezė teigia, kad aplinkos pokyčiai, pavyzdžiui, klimato kaita, daro didžiausią įtaką“, – teigia prof. Š. Lavdžojus.

Analizuodami jūros gyvūnų genčių ir klimato sąlygų svyravimus per pastaruosius pusę milijardo metų, tyrėjai nustatė, kad trumpesniu laiko matavimo masteliu įvairovė elgiasi kaip Rūmų juokdarys – jos pokyčiams įtaką daro aplinka.

Laikui bėgant svyravimų daugėja, jie piką pasiekia 40 mln. metų laiko matavimo masteliu. Tuomet ima galioti Raudonosios karalienės teorija, teigianti, kad pokyčius lemia konkurencija tarp rūšių.

„Po 40 mln. metų jūros gyvūnų įvairovė tampa vis labiau nepriklausoma nuo klimato. Vadinasi, gyvybė įgauna autonomiją didžiausiais laiko matavimo masteliais, ji jau nebepriklauso nuo fizinės aplinkos stabilumo“, – teigia prof. A. Spiridonovas.

Raudonosios karalienės straipsnis | VU nuotr.
Raudonosios karalienės straipsnis | VU nuotr.

Šis tyrimas paneigia prof. Džeimso Loveloko Gajaus (James Lovelock Gaja) hipotezę, kuri teigia, kad gyvybė reguliuoja savo globalią aplinką ir palaiko homeostazę.

Remiantis aptiktais dėsniais, trumpais geologiniais laiko masteliais nei gyvybė, nei megaklimatas nėra stabilūs, tuo tarpu ilgais masteliais gyvybė stabilizuojasi, o klimatas rodo vis didesnius svyravimus.

Faktiškai laiko masteliais, ilgesniais nei 40 milijonų metų, gyvybė prisitaiko prie bet kokio klimato ir tampa autonomiška jo atžvilgiu, o klimatas lieka nestabilus.

Straipsnis „Gyvybė, o ne klimatas daro įtaką įvairovei didesniu nei 40 mln. metų laiko matavimo masteliu“ („Life Rather than Climate Influences Diversity at Scales Greater than 40 Million Years“) – jau keturioliktas VU mokslininkų skelbimas žurnale „Nature“.

Dauguma jų paskelbtos bendradarbiaujant su užsienio autoriais.

Straipsnį skaitykite čia.

Žurnale „Nature“ skelbiama tik apie 8 proc. pasiūlytų straipsnių, tyrimai atrenkami atsižvelgiant į jų originalumą, svarbą, tarpdiscipliniškumą, prieinamumą, elegantiškumą ir netikėtas išvadas.

Pasak VU mokslo prorektorės prof. Editos Sužiedėlienės, straipsniai tokiuose mokslo žurnaluose kaip „Nature“ rodo aukštą VU atliekamų tyrimų lygį.

„Vilniaus universiteto mokslininkai keičiasi žiniomis ir vykdo bendrus tyrimus su kolegomis iš geriausių pasaulio aukštojo mokslų įstaigų.

To rezultatas – tarptautinei mokslo bendruomenei svarbūs tyrimų rezultatai“, – teigia prof. E. Sužiedėlienė.

Tyrimas finansuotas Lietuvos mokslo tarybos projekto S-MIP-21-9 „Didieji perėjimai makroevoliucijoje – erdvinės struktūrizacijos vaidmuo“ lėšomis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. VU mokslininkų straipsnis – pripažintame mokslo žurnale „Nature“
  2. Lietuvos ir Kanados mokslininkų atliktas tyrimas padės suprasti dažnų žmogaus ligų kilmę
  3. Mokslininkų ir visuomenininkų grupė sieks ištirti M. Mažvydo biografiją
  4. VDU mokslininkų tyrimui – ypatingas tarptautinis dėmesys
  5. Pokalbyje – netikėti mokslininkų patarimai jauniesiems mokslininkams
  6. Jaunų mokslininkų tarptautinės karjeros pradžiai skirta 4,35 mln. eurų
  7. VU Didžiajame kieme – mokslo piešinių paroda „Mokslas, atgijęs mene“
  8. Lietuvos mokslo taryba siūlo rengti penkias naujas nacionalines mokslo programas
  9. Mokslininkų mobilumas: iššūkiai ir galimybės
  10. Keičiamas Lietuvos mokslo tarybos pavaldumas
  11. Ekspertai: Lietuvos mokslo taryba diskriminuoja socialinius mokslus
  12. Plečiamos Lietuvos mokslo tarybos galimybės – prie jos jungiama MITA
  13. Nacionalinis mokslo informacijos duomenų archyvas atveria naujas galimybes mokslininkams
  14. LMT kviečia siūlyti nacionalinės svarbos mokslinių tyrimų temas nacionalinėms mokslo programoms
  15. Mokslininkų mobilumas: terpė naujoms idėjoms

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    4 metai ago

    PASIRODO, KAD PASAULIO MOKSLININKAI VIS DAR NEPAŽĮSTĄ, ROMUALDO ZUBINO, ATRASTUS TRĘČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS?”

    Atsakyti
  2. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    4 metai ago

    LAIKAS SUSIPAŽINTI SU KAUNIEČIO ROMUALDO ZUBINO PARARYTAIS GEOFIZINIAIS ATRADIMAIS, išspausdintais knygoje “PRAREGĖJIMAS”,
    Beja, Pirmajame knygos viršelyje, MAJŲ ANKAPINĖJE PLOKŠTĖJE, yra pavaizduotas, Į KOSMOSĄ BESIRENGIANTIS VYKTĮ KOSMONAUTAS.
    Antrajame knygos viršelyje patalpinta AUTORIAUS ŽEMĖS AŠIES KETVIRTASIS FIZINIS JUDĖJIMAS, kuris trunka 93 000 metų!
    Prieš – paskutiniajame knygos viršelyje yra patalpintas VANDENS LYGIO ŽEMĖJE SVYRAVIMO GRAFIKAS, kuris trunka TŪKSTANTMEČIUS! Ir. t.t., ir t.t.

    Atsakyti
  3. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    4 metai ago

    Beja, pasirodo, kad protėviai, jau prieš daugelį metų, žinojo, kad VANDENS LYGIS VANDENYNE SVYRUOJA net 300 metrų ribose. IKI ŠIO TŪKSTANTMEČIO PABAIGOS, VANDENS LYGIS ŽEMĖJE PAKILS PER 20 metrų! DAR VĖLIAU, VANDENS LYGIS ŽEMĖJE PAKILS PER 60 metrų.
    VISA TAI LIŪDIJA MŪSŲ PROTĖVIŲ PALIKTA PUIKIAUSIA INFORMACIJA – SFINKSAS!
    SFINKSO KUPRA LIŪDIJA, KAD BUVO LAIKAS, KAI JO KUPRA KADAISĖ MIRKO VANDENYJE!
    MŪSŲ PROTĖVIAI LIŪDIJA IR TAI, KAD JIE NEBUVO MAŽARAŠČIAI, JEIGU GEBĖJO PASAULIUI PALIKTI TOKIĄ VAZDINGĄ INFORMACIJĄ IŠ TOLIMIAUSIOS PRAEITIES!!!

    Atsakyti
  4. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    4 metai ago

    LAIKAS SUSIPAŽINTI SU KAUNIEČIO ROMUALDO ZUBINO, NE TIKTAI ATRASTAIS TREČIUOJU BEI KETVIRTUOJŲ ŽEMĖS AŠIES FIZINIAIS JUDĖJIMAIS, bet ir PADARYTAIS ATRADIMAIS GEOFIZIKOJE, HIDROLOGIJOJE, ASTRONOMIJOJE, BEI PARAŠYTOMIS ir IŠLEISTOMIS KNYGOMIS : “PERKŪNAS”, “PER PRAEITĮ Į ATEITĮ”, “PAŽADINTA PRAEITIS”, :PRAEITIS IR ATEITIS”. “PRAREGĖJIMAS”, “TVANAI DIEVAI CIVILIZACIJOS”,
    VISA TAI ATRASTA SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, kuriai jau PER 500 000 metų!
    TAI LIUDIJA TAS FAKTAS, KAD BŪTENT LIETUVIŲ KALBOS DĖKA BUVO ĮMINTAS “ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠAS”. kuriam jau per 600 000 metų!

    Atsakyti
  5. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    4 metai ago

    LAIKAS PAGERBTI ne TIEK EGIPTĄ ir EGIPTIEČIUS, BET IR ŠIAME KONTINENTĄ GIMUSĮ PIRMĄJĮ HOMO SAPIENS! NETENKA ABĖJOTI, KAD PIRMASIS ŽMOGUS ŽEMĖJE, ATSIRADO BŪTENTO EGIPTO PIETUOSE!
    TAI LEIDŽIA TEIGTI TAS FAKTAS, KAD ŽMONIJOS LOPŠYJE, ILGĄ LAIKO TARPĄ, ŽMONĖS GYVENO ir ŽMONIJOS KULTŪRA VYSTĖSI, TIKTAI AFRIKOJE!
    Būtent todėl, ir pirmosios žmonių kaukolės buvo aptiktos, būtent AFRIKOS PIETINĖJE DALYJE!
    Tikėtina, kad būtent AFRIKOJE atsirado ir pirmieji DRAMBLIAI, kurie po daugelį metų, savo “prieglobstį” atrado SIBIRO PLATYBĖSE!

    Atsakyti
  6. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    4 metai ago

    SUPRANTAMA, Į SIBIRO PLATYBES IŠ AFRIKOS, ATKLYDO NE DRAMBLIAI BET MAMUTAI! Atsiprašau už padarytą klaidą.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Piniginė, pinigai
Lietuvoje

VDI: darbdavys negali savavališkai daryti išskaitų iš darbuotojo atlyginimo

2026 10 04
Mitingas prieš masinę imigraciją, Vilnius, V. Kudirkos aikštė, 2026-10-03 d.
Lietuvoje

Prie Vyriausybės rūmų – protestas prieš masinę imigraciją ir kontrprotestas

2026 10 03
Trėmimo operacijos „Osen“ 75-mečio minėjimas Kauno Petrašiūnų kapinėse
Istorija

Kaune paminėtos trėmimo operacijos „Osen“ („Ruduo“) 75-osios metinės

2026 10 02
Selemonas Paltanavičius
Žmonės

Mirė gamtininkas ir rašytojas Selemonas Paltanavičius

2026 10 02
Energijos kaupikių parkas
Energetika

Anykščiuose atidarytas pirmasis „European Energy“ energijos kaupiklių parkas Baltijos šalyse

2026 10 02
Apžvalgos ratas
Gamta ir žmogus

Pradėjo suktis Kauno apžvalgos ratas

2026 10 02
Telefonas
Lietuvoje

„Sodrai“ tapatybę jau galima patvirtinti ir mobiliuoju parašu

2026 10 02
Būstas
Lietuvoje

Ministrė pristatė būsto prieinamumo padėtį ir galimus sprendimus

2026 10 02
Viešasis transportas
Lietuvoje

Kaunas ruošiasi atsisakyti popierinių viešojo transporto bilietų

2026 10 02
Autobusai
Lietuvoje

Neringos gyventojams – 50 proc. nuolaida vietinio susisiekimo autobusų bilietams

2026 10 02
Pinigai
Lietuvoje

Tyrimas: vos kas septintas gyventojas senatvėje tikisi išgyventi tik iš valstybinės pensijos

2026 10 02
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: artimiausi darbai – sprendimai nuo valstybės rezervų ir energetikos

2026 10 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstutis K.Urba apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą ir jos kultūrą? (I)
  • Jonas apie S. Maslobojevas. Lietuvybė masinės migracijos akivaizdoje
  • Kažin apie Pradėjo suktis Kauno apžvalgos ratas
  • Betgi apie G. Navaitis. Sąmokslo teorijų galios: kodėl jomis patikima?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • J. Vaiškūnas. Daugybinės pilietybės šalininkai, nepakeitę Konstitucijos, siekia plėsti jos išimtis
  • Spalio 5-osios horoskopas: svarbu ne pasirodyti, o padaryti
  • K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą ir jos kultūrą? (I)
  • Atėjus rudeniui prasidėjo taupymo metas: daugiau nei pusė gyventojų po atostogų bent kartais riboja išlaidas

Kiti Straipsniai

Jauna moteris skrenda vėjo tunelyje – spalio 5-osios horoskopas

Spalio 5-osios horoskopas: svarbu ne pasirodyti, o padaryti

2026 10 04
Kopūstas

Nebrangu ir skanu: ką gardaus pasigaminti iš kopūsto?

2026 10 04
Šildymas

Šildymo metas artėja: ką padaryti dabar, kad sąskaitos būtų mažesnės?

2026 10 04
Jauna sportininkė šuolio su kartimi akimirką – 2026 m. spalio 4-osios horoskopas

Spalio 4-osios horoskopas: ne viską verta spręsti jėga

2026 10 03
Automobilis

Seniausi automobiliai brangsta labiausiai: kada noras sutaupyti gali atsisukti prieš pirkėją?

2026 10 03
Sultinys, maistas

Kur slypi gero sultinio paslaptis?

2026 10 03
Kreditinė kortelė

Pašto dėžutėje – banko kortelė jūsų vardu: žinovas įspėja apie naują sukčiavimo būdą

2026 10 03
Trėmimo operacijos „Osen“ 75-mečio minėjimas Kauno Petrašiūnų kapinėse

Kaune paminėtos trėmimo operacijos „Osen“ („Ruduo“) 75-osios metinės

2026 10 02
Europos klimato pakto bendruomenės veiklos dalyviai gamtoje

Europos klimato paktas kviečia tapti ambasadoriais

2026 10 02
Dalios Tamulevičiūtės portretas ir gėlės Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje

Varėnoje prasidėjo XVII D. Tamulevičiūtės profesionalių teatrų šventė

2026 10 02

Skaitytojų nuomonės:

  • Kęstutis K.Urba apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą ir jos kultūrą? (I)
  • Jonas apie S. Maslobojevas. Lietuvybė masinės migracijos akivaizdoje
  • Kažin apie Pradėjo suktis Kauno apžvalgos ratas
  • Betgi apie G. Navaitis. Sąmokslo teorijų galios: kodėl jomis patikima?
  • Naivus klausimas apie Pradėjo suktis Kauno apžvalgos ratas
Kitas straipsnis
Sutartis

Gyvybės draudimas: kokia ir kam nauda?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai