Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus (LGGRTC) Arūno Bubnio nepateikti atsakymai į Seimo narių paklausimus kelia nerimą dėl įstaigos ateities.
LGGRTC darbuotojų atstovai 2022 m. kovo 15 d. kreipėsi į LR Seimą dėl susidariusios kritinės padėties įstaigoje. Viena iš nurodytų susidariusios padėties priežasčių yra vadovo nekomunikavimas su kolektyvu ir darbuotojų atstovais.
Darbuotojai nežino įstaigos ateities, numatomų pokyčių, tai stipriai kaitina ir taip įtemptą emocinį mikroklimatą kolektyve. Norėdami išsiaiškinti tikrąją padėtį Centre, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai iš anksto parengė ir raštu pateikė 12 klausimų Centro vadovui Arūnui Bubniui.
2022 m. birželio 16 d. vadovui buvo skirtas pusvalandis išsklaidyti nerimui dėl jo vadovaujamoje įstaigoje susidariusios įtemptos ir nesprendžiamos padėties. Tačiau išklausius vadovo pasisakymus padėtis nepaaiškėjo, o tapo dar labiau kelianti nerimą.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovas neatsakė nei į vieną LR Seimo narių pateiktą klausimą. Kai kurie A. Bubnio sprendimai ir pasisakymai kelia didelių abejonių ir verčia rimtai suabejoti jo, kaip vadovo kompetencija:
Neatsakytas liko klausimas dėl patarėjo Algio Vyšniūno viešų ir privačių interesų konflikto. Centro vadovas ne tik neužtikrina viešų ir privačių interesų konflikto prevencijos, bet jį pateisina ir skatina. Patarėjų sukeltus interesų konfliktus pristato kaip „pasiekimus“.
Būdamas valstybinės biudžetinės įstaigos vadovu privalote užtikrinti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo laikymosi kontrolę ir priežiūrą. Šis įstatymas taip pat įpareigoja nepavesti deklaruojančiam asmeniui atlikti užduočių, galinčių jam kelti interesų konfliktą.
Tačiau būtent interesų konfliktą keliančias užduotis jūs pavedėte atlikti savo vyr. patarėjui A. Vyšniūnui, t. y. Spaske ( Kazachstanas) pastatyto paminklo vienas iš autorių yra A. Vyšniūnas, projektas parengtas biudžeto lėšomis, A. Vyšniūnui mokama autorinė priežiūra, komandiruotės.
Ar jums neatrodo mažų mažiausiai keista, kad patarėjas pats nustato atminimo įamžinimo kryptis, pats projektuoja, kontroliuoja ir įgyvendina iš biudžeto lėšų savo sukurtus projektus.
Atkreiptinas dėmesys, kad A. Vyšniūno pastangomis bus įgyvendinami ir toliau jo ir Rudoko autoriniai projektai Balchaše, Kazachstane, kas realiai kelia galimai viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
Šokiravo vadovo ypatingai formalus požiūris atsakant į klausimą dėl generalinio direktoriaus pavaduotojo Vyto Lukšio darbo LKP vyr. instruktoriumi. Įstaigos, kuri tiria ir nagrinėja ypatingai jautrią visuomenei temą ir kurios sprendimai ne tik Lietuvos bet ir pasaulio visuomenėje sukelia dideles vertybines emocines reakcijas, vadovaujančių asmenų darbas praeityje Lietuvos komunistų partijoje yra ne tik teisėtumo, bet ir neabejotinai didelis tiek tokių vadovų moralinis, tiek ir įstaigos reputacijos bei pasitikėjimo klausimas ( 2017 m. LRS pripažino LKP nusikalstama struktūra. LKP ne tik įvairiomis priemonėmis legitimavo įvairias represijas, bet ir pati tiesiogiai prie to prisidėjo).
Tai pasitikėjimo šios įstaigos vadovybės nešališkais sprendimais klausimas. Tuo labiau, kad direktoriaus pavaduotojas yra atsakingas už slaptos informacijos valdymą ir antikorupcinę programą Centre. Pabrėžtinai formalus vadovo požiūris menkina pasitikėjimą tokia jautria Lietuvai institucija. Kelia pagrįstas abejones ar tikrai ši institucija negriaunama iš vidaus?
Tai yra ir represijas patyrusių Lietuvos gyventojų pažeminimas. LR Seimas neatidėliojant turi parodyti tinkamą požiūrį užtikrinant neabejotiną šios įstaigos vadovybės reputaciją, įnešti reikiamus apribojimus į Centro nuostatus/ įstatymą, kad neliktų spekuliacijų šia tema ar asmeninių interpretacijų.
Taigi, ar gali Centrui, tiriančiam sovietinių represinių struktūrų veiklą, vadovauti buvę tokių nusikalstamų struktūrų darbuotojai?
Keliamas klausimas ar pavaduotojas V. Lukšys atliko LGGRTC Nuostatų 15 punkte nustatytą pareigą pateikti teisingus duomenis apie savo ankstesnį darbą 1988-1990 m. Lietuvos Komunistų Partijos Vilniaus m. Tarybų r. partijos komitete vyr. instruktoriaus pareigose.
LGGRTC nuostatų 15 punktas „15. Centre dirba valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Centro valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, privalo pateikti duomenis apie savo darbą okupacinių režimų represinėse struktūrose, mokymąsi tų struktūrų mokyklose ir apie bendradarbiavimą su tomis struktūromis, taip pat duomenis apie savo, kaip Komunistų partijos vadovaujančių darbuotojų, veiklą.
Komunistų partijos vadovaujantiems darbuotojams yra priskiriami LKP CK sekretoriai, padalinių vadovai (iki skyrių instruktorių imtinai), rajonų komitetų sekretoriai, padalinių vadovai ir instruktoriai, įmonių ir organizacijų etatiniai partijos sekretoriai. Duomenų pateikimo bei patikrinimo tvarką ir atsakomybę už jų teisingumą nustato Centro generalinis direktorius.“
Prašome informuoti kokia yra duomenų pateikimo, jų patikrinimo ir atsakomybės už jų teisingumą tvarka? Kaip šios tvarkos laikomasi? Ar pateikimo ir patikrinimo tvarka taikoma visiems LGGRTC darbuotojams kaip tai numatyta nuostatuose?
Dėl LGGRTC struktūrinių pakeitimų. Didelę sumaištį sukėlė ir A. Bubnio atsakymas dėl LGGRTC pasiūlytų struktūrinių pakeitimų.
Pažymėtina, kad A. Bubnys ir jo pavaduotojas V. Lukšys dar 2021 m. lapkričio-gruodžio mėn. patys kreipėsi į Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisiją prašydami inicijuoti LGGRTC įstatymo pakeitimus.
Tačiau 2022 m. birželio 16 d. A. Bubnys iš Seimo tribūnos viešai deklaravo priešingai, anot Centro vadovo, įstatymo pakeitimai „nuleisti iš viršaus“, todėl „Centras nieko negali padaryti ir turi tik tokius įstatymus vykdyti“.
Belieka išsiaiškinti kokia institucija/ tarnyba/asmenys LGGRTC liepia įgyvendinti šiuos struktūrinius pakeitimus, kuriuos taip uoliai ketina vykdyti Centro vadovas A. Bubnys. Kokie yra „tokie nuleisti įstatymo pakeitimai“, kas ir kaip jais siūloma padaryti?
Dėl LGGRTC darbuotojų atlyginimų klausimų sprendimo.
A. Bubnys LGGRTC dirba daugiau kaip 15 metų vadovaujančiose pareigose, buvo vieno iš Centro departamentų direktoriumi, todėl jam jau seniai žinoma „įsišaknijusi sena problema“ ir padėtis dėl itin žemų darbuotojų atlyginimų.
Tačiau net ir ją žinodamas, A. Bubnys jos nesprendė, o tik dar labiau paaštrino ir taip didelę disproporciją tarp jo patarėjų ir darbuotojų atlyginimų, priimdamas sprendimą būtent savo pavaduotojui, patarėjams ir tik kai kurių skyrių vedėjams padidinti atlyginimus.
A. Bubnys 2022 m. birželio 16 d. Seime gyrėsi apie Centre įkurtus naujus skyrius ir jiems skirtą papildomą finansavimą 0,5 milijono eurų.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad į naujus skyrius (Paieškų ir identifikavimo skyrius), buvo perkelti iš kitų skyrių tie patys LGGRTC darbuotojai, kurie ir toliau gauna tą patį atlyginimą kaip ir gaudavo – nauji darbuotojai buvo priimti tik keli (Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisija), todėl visiškai neaišku kur buvo panaudoti tie 0,5 milijono eurų, kurie buvo skirti Centrui naujiems etatams įsteigti ir priimtų naujų darbuotojų atlyginimams.
LGGRT centro vadovo pasisakymas LR Seime, labai gerai pademonstravo jo elgesio modelį ir komunikavimo stilių. Kas vyksta Centro viduje dabar neaišku ne tik Centro kolektyvui, LITAK profsąjungai, bet ir LR Seimo nariams bei visuomenei.
Darytina išvada, kad LGGRTC darbinės veiklos organizavimas stichiškas ir chaotiškas, sunkiai suvokiamas ir suvaldomas pačiam vadovui. Problemos nesprendžiamos, vadovas manipuliuoja duomenimis ir informacija.
Skaidrumo ir komunikavimo nėra nei vidinio nei išorinio, informacija nepateikiama net LR Seimo nariams, todėl visiškai nenuostabu, kad jos negauna Centro darbuotojai ir jų atstovai. LR Seimo nariai, norėdami objektyviai išsiaiškinti esamą padėtį, pakartotinai prašo vadovo į pateiktus klausimus atsakyti raštu ir atsakymus pagrįsti pridedamais dokumentais.
Nesprendžiamos problemos kaupiasi, kelia įtampas, prasiveržia konfliktais, mobingo apraiškos tampa darbuotojų kasdienybe ir įstaigos bendravimo kultūra. Sprendimus vis tiek reikės priimti, tačiau darbuotojams iki tol teks išgyventi daug sunkių akimirkų.
A. Bubnys pasirodė kaip vadovas, kuriam nerūpi, kad jo pavaldiniai yra išsekę nuo ilgalaikių problemų ir pernelyg didelio krūvio, kuris nepastebi, kai sutrinka šalia esančių kolegų sveikata.
Jeigu vadovas nesistengia suprasti savo darbuotojų ir jiems padėti, vadinasi, jis jų nevertina. Jis ieško kaltų, savęs pateisinimo versijų, bet ne sprendimų. Tokiam direktoriui vadovaujant negali būti pasiektas geras įstaigos veiklos rezultatas.
Jeigu įstaigą palieka darbuotojai, ji neturi ateities. Nors Genocido Centras pavaldus Seimui, valdančiųjų atstovai negirdi ar apsimeta, kad negirdi apie įstaigoje susikaupusias problemas.
Gerbiami Seimo nariai, ar jums ne gėda?
Pačią instituciją būtina atskirti nuo politikos, tai būtų demokratijos stiprinimas nuo įvairių politikų kišimosi, kontroliavimo centrui.
Autorius yra Seimo narys
Lietuvos politikoje yra rafinuotų provokatorių. Antraip kuriam, net ir didžiausiam kvailiui, šautų į galvą sukelti ermydėlį dėl tranzito į Kaliningradą? Būtent dabar, kai kremliaus žiurkės tik ir laukia preteksto.