Kiekvieną vasarą Lietuvoje vyksta daugybė renginių, kuriuose galima pasinerti į liaudies papročių gelmę, pajusti etninės kultūros dvasią.
Kad nepraleistumėte svarbiausių, Etninės kultūros globos taryba (EKGT) sudarė Lietuvos vasaros etnokultūrinių renginių gidą. Jį rasite EKGT svetainėje www.ekgt.lt
Į šį gidą atrinkti renginiai, turintys giliausius papročius, sukeliantys didžiausius pojūčius, suburiantys skaitlingiausią bendruomenę arba patraukiantys dėmesį nauju požiūriu į etninę kultūrą.
Gide rasite žinią, kur ir kada šie renginiai vyks. Taip pat rasite nuorodas į renginių virtualias svetaines, kur skelbiamos platesnės žinios.
Etninės kultūros globos taryba kviečia naudotis Lietuvos vasaros etnorenginių gidu rengiant šių metų darbus ir laisvalaikį!
Jeigu gide pasigedote kurio nors svarbaus renginio, atsiųskite naujienas apie jį info@ekgt.lt.
O čia trumpa vasaros etnokultūrinių renginių apžvalga:
Tarptautinės folkloro šventės
Šią vasarą Lietuvoje vyks ne viena tarptautinė folkloro šventė, pristatanti autentiškas Lietuvos regionų ir užsienio šalių liaudies dainas, šokius bei kitus papročius.
Birželio 3–5 dienomis Kaune jau nuskambėjo šventė „Atataria lamzdžiai“. Birželio 11–12 dienomis Zarasuose šurmuliuos vaikų ir jaunimo folkloro šventė „Zalvynė“.
Birželio 17–19 d. Plungėje dundės šventė „Saulelė raudona“. Birželio 20–23 d. į šventę „Tek saulužė ant maračių“ pakvies Nida.
Na, o birželio 23–26 d. laukia grandiozinė nematerialaus kultūros paveldo šventė „Lauksnos“ Klaipėdoje, kurio tikslas yra pristatyti UNESCO saugomus tradicinės kultūros pavyzdžius.
Etnografinių regionų kultūros šventės
Kadangi 2022-ieji yra paskelbti Sūduvos metais, šiemet ypatingai daug gražių renginių skiriama Sūduvos istorijai ir tradicinei kultūrai.
Vienas iš įdomiausių – rugpjūčio 27 dieną Prienuose, Beržyno parke vyksiantis Duonos ir ugnies šventės.
Kiti etnografiniai regionai taip pat rengia puikių renginių, kuriuose buriama regiono bendruomenė.
Liepos 14–17 dienomis kviečia neseniai užgimusi, jaunatviška energija pulsuojanti Dzūkų kultūros šventė „Čiulba ulba“.
Tai puiki proga prisiliesti prie šio krašto istorijos ir kultūros bei atsakyti į klausimą „ar aš esu dzūkas?“.
Mažoji Lietuva birželio 26 dieną pakvies į Šilutę pažymėti Vėtrungių dieną. Šventės dalyviai turės puikią progą prisiliesti prie Pamario krašto papročių.
Aukštaitijoje rengiamos net dvi šventės, kuriose dėmesys bus sutelktas į šio krašto muzikinės kultūros brangakmenį – sutartines.
Liepos 6 d. Ukmergėje vyks Sutartinių šventė „Sutarjėla”, suburianti visas Lietuvos sutartinių giedotojas ir kitus sutartinių mylėtojus. Liepos 16 d. ant Mažųjų Žinėnų piliakalnio (Jonavos r.) vyks sutartinių šventė „Sutarysma“.
Na, o didelė dalis Žemaitijos savivaldybių šiemet pažymi atmintinus Žemaičių kalbos metus. Vienas įdomiausių šia proga rengiamų renginių – liepos15–16 dienomis Skuode vyksianti Žemaitiškos dainos šventė.
Naujos folkloro formos
Greta renginių, kuriuose skamba autentiškas folkloras, galima išskirti kitus – kurių scenoje pasirodo stilizuoto folkloro kolektyvai.
Svarbiausias iš jų – Dainų šventė. Ši šventė yra nacionalinis visuotinio pobūdžio kultūros reiškinys, savo dvasia prilygstantis senosioms Graikijos olimpinėms žaidynėms.
Dainų šventė Lietuvoje rengiama kas 4 metus ir artimiausiu metu vyks 2024 metais. Tačiau šiemet birželio 17–19 d. Vilniuje vyks reikšmingas Dainų šventės įvykis – XIX Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“.
Šią vasarą taip pat vyks keletas vietinės bei regioninės reikšmės Dainų šventės dalių (gegužės 28 d. – Regioninė dainų šventė Kuršėnuose, birželio 3 d. – Tauragės apskrities dainų šventė, birželio mėnesį – Kauno dainų šventė, birželio 11–12 d. Klaipėdoje – Vakarų Lietuvos krašto dainų šventė Klaipėdoje).
Šiemet Lietuvoje vyks ir kitas panašaus masto ir pobūdžio renginys – didžiausia tautinių kultūrų ir tautinio kostiumo šventė Europoje „Europiada“ (tarptautinis pavadinimas – Europeade).
Šis tarptautiniu susitarimu rengiamas įvykis liepos 13–17 dienomis atkeliaus į Klaipėdą.
O tarp naujoms folkloro formoms atvirų švenčių galima išskirti ir kitus – pristatančius alternatyviąją subkultūrą.
Čia skamba postfolkloro žanrui priskirtini projektai, o taip pat kita alternatyvi muzika. Iš tokių renginių būtina paminėti birželio 23–25 d. Ukmergės rajone vyksiančią etnokultūros ir sunkiosios muzikos šventę „Kilkim žaibu”.
Rugpjūčio 26–28 dienomis Dūburio saloje (Zarasų rajone) vyks daugelio širdis palenkusi nepriklausoma, tarptautinė šiuolaikinės baltų kultūros, post-folkloro ir alternatyvios muzikos šventė „Mėnuo juodaragio XX”
Gyvosios istorijos, bandomosios archeologijos šventės
Kita ne mažiau įdomi etnokultūrinių renginių grupė – gyvosios istorijos, bandomosios archeologijos šventės, kuriose prikeliami istorinių ir priešistorinių laikų amatai, gyvenimo būdas, apranga ir t.t.
Didžiausia šio pobūdžio šventė vyks senojoje sostinėje Kernavėje liepos 8–10 d.
Net keturios gyvosios istorijos šventės šiemet rengiamos šiaurės vakarų Žemaitijoje, ir visose ypatinga pagarba bus atiduota čia gyvenusiai kuršių genčiai: liepos 2 d. – ant Imbarės piliakalnio (Kretingos r.), liepos 16 d. – ant Gondingos piliakalnio (Plungės r.), rugpjūčio 5–6 d. – Kartenoje (Kretingos r.), rugpjūčio 13–14 dienomis – Apuolėje (Skuodo r.).
Rugpjūčio 13–14 dienomis taip pat galima apsilankyti Senųjų amatų dienose Neringoje. O rugpjūčio 27–28 d. verta apsilankyti Raubonių kaime (Pasvalio r.), kur vyks „švelniausia“ amatų ir meno šventė Lietuvoje – „Vilnonės dienos“. Ji tituluojama švelniausia, nes joje karaliauja vilna.
Prigimtinės kultūros seminaras
Išskirtinis įvykis etnokultūrinių vasaros renginių virtinėje – Prigimtinės kultūros instituto kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu rengiamas Prigimtinės kultūros seminaras.
Jame akademiškai, o tuo pačiu labai gyvai gilinamasi į tradicinę lietuvių kultūrą, kuri čia įgyja prigimtinės kultūros vardą.
Šiemet Prigimtinės kultūros seminaras vyks birželio 27–29 d. Juodonių kaime (Rokiškio r.). Seminaro tema – „Prigimtinės kultūros užutėkiai grėsmės akivaizdoje”.
Kalendorinės šventės
Svarbiausių vasaros etnokultūrinių renginių sąrašas nebūtų pilnas nepaminėjus reikšmingiausių šio metų laiko kalendorinių švenčių – Rasos šventės / Joninių ir Žolinės.
Šios šventės Lietuvoje švenčiamos ko ne kiekvienoje sodyboje. Tačiau galima išskirti keletą vietų, kur jų švęsti pagal visus senuosius papročius susirenka ypač gausus būrys žmonių.
Rasos šventė / Joninės (birželio 24 d.) ypatingai pažymima Vilniuje Verkių parke. Dzūkijoje šią šventę kviečia švęsti Merkinė, Aukštaitijoje – Kernavė, Jonava bei Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, Mažojoje Lietuvoje – Rambyno kalnas ir Klaipėda, Sūduvoje – Prienai, Žemaitijoje – Plateliai.
Šiose vietose per Rasas laukiamas kiekvienas, trokštantis pajusti tikrąją šios šventės dvasią.
Per Žolinę (rugpjūčio 15 d.) daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių šurmuliuoja Žolynų turgūs ir mugės. Vienas ryškiausių renginių vyksta Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.
Na ir, žinoma, negalima pamiršti, kad liepos 6 d. vyksta Tautiškos giesmės akcija – lygiai 21 val. lietuviai visame pasaulyje vietos laiku gieda Tautišką giesmę.
Daugiau žinių apie šiuos ir kitus vasaros renginius – Etnokultūrinių renginių gide, kurį rasite Etninės kultūros globos tarybos svetainėje www.ekgt.lt.
Pranešimą parengė Audronė Daraškevičienė, Etninės kultūros globos tarybos vyr. žinovė
