Šį savaitgalį Nidoje prasideda šiemet jau 25-ąjį kartą rengiamas rašytojo Tomo Mano vardu pavadinta šventė. Liepos 10–17 d. kurorto žiūrovų laukia koncertai, parodos, diskusijos, skaitymai bei kino seansai, iš viso – 25 kameriniai renginiai. Pirmasis jų – šį šeštadienį, liepos 7 d. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje vyksiantis Pradžios koncertas, kurį atidarys šventės globėjas Jo Ekscelencija prezidentas Valdas Adamkus.
Iškilmingame renginyje taip pat dalyvaus kultūros ministras Simonas Kairys ir Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matijas Son (Matthias Sohn).
W. A. Mocarto Serenadą pučiamųjų oktetui Es – dur, KV 375 ir A. Dvoržako (A. Dvořák) Serenadą pučiamiesiems, violončelei ir kontrabosui d – moll, Op. 44 koncerte atliks specialiai šiam renginiui susibūrę mūsų šalyje bei užsienyje kuriantys lietuvių atlikėjai: iš viso 12-a pučiamųjų, violončelininkas ir kontrabosininkas. Išskirtinę programą šventei pasiūlė fagotininkas Povilas Bingelis, gyvenantis Šveicarijoje ir dirbantis „Geneva Camerata“ orkestre. Jis subrandino sumanymą ir sukvietė bendraminčius, dirbančius Lietuvos bei kitų šalių orkestruose.
„Jie skambės kaip tikras orkestras ir atlieps Pradžios koncertui prideramą šventiškumą, rimtį – juk tai klasikinės muzikos festivalis, – bei išskirtinumą, mat kamerinė muzika tokiems gausiems ansambliams mūsų šalies koncertų salėse skamba nedažnai“, – sakė muzikologė dr. Vytautė Markeliūnienė, T. Mano šventės muzikos programos sudarytoja.
Ketvirtį amžiaus skaičiuojanti šventė – vienas seniausių tokio pobūdžio renginių Lietuvoje. Renginio sumanymą anuomet paskatino siekis įprasminti vokiečių rašytojo, Nobelio literatūros premijos laimėtojo T. Mano ir Nidos sąsajas. XX a. pradžioje rašytojas čia pasistatė vasarnamį, kuriame mielai atostogaudavo. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, jame įsteigtas T. Mano memorialinis muziejus, o po kelerių metų pradėta kasmet vasarą rengti ir šventę. Šis yra išskirtinis savo turiniu, kurį sudaro muzikos, žodžio, dailės ir kino programų renginiai, sutraukiantys dalyvius bei žiūrovus iš Lietuvos bei užsienio.
„Pernai dėl pandemijos sąlygų užsieniečių festivalyje būta kiek mažiau, tačiau šiais metais programoje vėl figūruoja gausybė svečių“, – pabrėžė renginį rengianti T. Mano kultūros centro direktorė dr. Lina Motuzienė.
Muzikos mėgėjų šventėje laukia susitikimai su dainininku Benžaminu Eplu (Benjamin Appl) (baritonas, Vokietija), pianistu Simonu Leperu (Simon Lepper) (Didžioji Britanija). Debiutų programoje numatytas Austrijoje kuriančių muzikių, smuikininkės Wonji Kim-Ozim bei pianistės Irmos Kliauzaitės, pasirodymas. Žiūrovų laukia ir bene garsiausio šalies fortepijono dueto, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtojų Rūtos Rikterės bei Zbignevo Ibelhaupto, koncertas.
Šventės pabaigai numatytas baroko muzikos šedevras – Henry Purcello opera „Didonė ir Enėjas“. Šį veikalą repetuoja kamerinis choras „Aidija“ (meno vadovas Romualdas Gražinis), specialiai šiai progai suburti solistai bei instrumentininkai. Koncertinę „Didonės ir Enėjo“ versijai vadovaus tarptautinį pripažinimą pelniusi dirigentė Giedrė Šlekytė.
Žodžio programos diskusijose dalyvaus dramaturgas, scenaristas, kino režisierius Marius Ivaškevičius, istorikas, politologas ir žurnalistas Sergejus Medvedevas (Rusija), istorikė, ekocido ir genocido tyrinėtoja prof. Eva Domanska (Lenkija), monsinjoras Florijonas Šuleris (Florian Schuller) (Vokietija) bei kiti Lietuvos ir užsienio intelektualai.
Prie svečių jungsis T. Mano kultūros centro kuratoriumo pirmininkė dr. Irena Vaišvilaitė ir nariai: dr. Ruta Leiserovič (Ruth Leiserowitz), doc. dr. Aurimas Švedas, poetas ir vertėjas Antanas Gailius, rašytojas, eseistas dr. Laurynas Katkus bei šiuo metu vykstančios šventės esė konkurso jaunimui laimėtojai. Žodžio programoje, kurios renginiai vyks T. Mano memorialiniame ir Kuršių nerijos istorijos muziejuose, laukia ne tik diskusijos, bet ir T. Mano kūrybos skaitymai.
Dailės programoje – naujas pjūvis nagrinėjant meno kolonijų praeitį: Irmantės Šarakauskienės parodos „Moterys dailininkės menininkų kolonijose prie Baltijos jūros“ atidarymas Kuršių nerijos istorijos muziejuje bei susitikimas su tradicijas tęsiančios Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos bendruomene.
O visam tam pradžią davė germanistė Irena Tumavičiūtė su bendraminčiais… Kiek jos darbų Lietuvai daryta… Taip pat ir tų, kurių nedarė ir nedaro tie, kas algas už darymą ima.
——————
Tas namelis, iš ten atsiveriantis vaizdas net ir mane, ko gero, bent jau pasakore paverstų… Pirmą kartą pamačiusi ilgam sustingau.
O visam tam pradžią davė germanistė Irena Tumavičiūtė su bendraminčiais… Kiek jos darbų Lietuvai daryta… Taip pat ir tų, kurių nedarė ir nedaro tie, kas algas už darymą ima.
——————
Tas namelis, iš ten atsiveriantis vaizdas net ir mane, ko gero, bent jau pasakore paverstų… Pirmą kartą pamačiusi ilgam sustingau.