VšĮ „Vilniaus informacijos centras“ išleido knygą-albumą – „Šimtmečio Lietuva. Visuomenė. Ekonomika. Kultūra“.
Knyga supažindina su Lietuvos visuomenės siekiais apginti valstybę per pastarąjį šimtmetį ir ją įtvirtinti, Lietuvos kariuomenės savanorių, partizanų kovomis, atskleidžiamas tarpukario Lietuvos ūkinės veiklos vitališkumas ir apžvelgiami šiuolaikiniai ekonominiai procesai, vykstantys konkrečiuose ūkiniuose sektoriuose, išryškinami nagrinėjamo laikotarpio kultūrinio gyvenimo proveržio ypatumai.Didelis dėmesys skiriamas savivaldybių miestų ir miestelių ekonominei ir kultūrinei raidai, jų indėliui į Lietuvos nepriklausomybę. Leidinys gausiai iliustruotas istorinėmis ir šiuolaikinį gyvenimą atspindinčiomis nuotraukomis.
Taip analitinės publicistikos tekstinėmis ir vizualinėmis išraiškos priemonėmis įprasmintas šimtmetinis tautos ūkinis dvasinis ir kultūros paveldas, įvertinta modernioji kūryba bei mokslo atradimai. Veikalas „Šimtmečio Lietuva. Visuomenė. Ekonomika. Kultūra“ turi ir ryškią pažintinę estetinę vertę, skatina patriotiniam tobulėjimui, nes pagrindinė leidinio literatūrinė publicistinė užduotis – žadinti pasididžiavimą savo kraštu, jo žmonėmis bei jų dirbamais darbais, nenuslepiant ir natūralaus aplinkos pasipriešinimo, socialinių ekonominių problemų, su kuriomis tenka susidurti kraštui ir atskiroms organizacinėms struktūroms, asmenybėms – kūrėjams. Knyga-albumas išėjo lietuvių bei anglų kalbomis ir turi ne tik pristatomąją, bet ir dalykinę svarbą, leidėjai viliasi, kad ji pasitarnaus visiems tiems, kurie giliau ir išsamiau nori pažinti Lietuvą, jos ekonomiką ir kultūrą, šalies žmones.
Knygos sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius Rimantas Šlajus. Leidinio viršelyje – talentingos jaunos menininkės Linos Kalinauskaitės medalio aversas „Lietuvos Valstybės Atkūrimo Šimtmetis. 1918-2018“. Knygos apimtis – 425 pusl.
Susiję straipsniai:
- Kultūra ir pramonė gali kartu dirbti ir gauti finansavimą
- Šimtmečio minėjimo programa kvies pažinti, švęsti ir kurti
- G. Navaitis. Idėjos naujo šimtmečio Lietuvai
- Japonijos ambasadorius Lietuvoje: Japonija Lietuvą vertina, kaip vieną geriausių partnerių Europoje
- G.Petkevičaitės-Bitės idėjos telkia visuomenę geresnės Lietuvos kūrimui
- V.Juozapaitis. Valstybės savigarba ar Karabaso kultūra?
- V.Bagdonavičius. Kultūra kaip būtiškoji duotybė žmogui
- Kultūros ministerijos ir savivaldybių požiūris į kultūrą sutampa
- Lietuva jau turi užbaigtą „Visuotinę lietuvių enciklopediją“
- Lietuvos kūrėjai ir verslininkai: kada kultūra taps valstybės prioritetu?
- TV laidų cikle „Didžioji Lietuva“ – lietuvių kalbos istorijos vingiai
- Lietuvos nacionaliniame muziejuje – nuotraukos, kuriomis tarpukariu buvo pristatoma Lietuva
- VDU vyks aukščiausio lygio vadovų, istorinių lyderių susitikimas
- Airijos lietuvių jaunimą subūrė projektas „Atgal į Lietuvą“
- R.Langas: Tik pripažindama kultūros reikšmę Europa gali tikėtis veiksmingos ES
- Ar būti patriotu (ne)madinga?
- Kodėl švietimo ir kultūros įstaigų vadovai susitiks Pakruojo dvare?
- Pilypo ir Povilo Fridricho Ruigių lietuvių kalbotyros veikalams – 270
- G. Songaila. Lietuva – lietuviams! Kas netinka?
- Kultūros ir meno darbuotojai pradeda akciją „Neužmirštuolės – 2“
- ES ministrai aptars švietimą ir žiniasklaidos laisvę, jaunimo socialinę įtrauktį, sporto vaidmenį ES ekonomikoje
- Šalčininkų rajone policijos pareigūnai, Lietuvos valstybės vėliavų neišsikėlusiems gyventojams, įteikė trispalves
- Vaiko teisės tėvų skyrybų akivaizdoje – problema, kurią būtina spręsti
- Išleista nauja dviejų tomų knyga „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“
- Visuomenininkai ragina vetuoti naująjį Darbo kodeksą
- Apie Valstybės ir tautos šventes parodoje „Prioritetų pasjansas“
- Lietuvoje lankysis JAV Senatorių ir Atstovų Rūmų narių patarėjai
- Kaune pristatoma keliaujanti paroda „Pasaulis semiotiko akimis“, skirta A. J. Greimui atminti
- Vilniaus Didžiųjų žydų maldos namų liekanos įrašytos į Kultūros vertybių sąrašą
- Fondas „Švieskime vaikus“ Lietuvos vaikų darželių auklėtiniams įteiks šiuolaikiškus stilizuotus tautinius drabužius
