Gegužės 31 d., antradienį, 15 val. Merkinėje, Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos Merkinės lankytojų centro galerijoje „Šalcinis“ (Vilniaus g. 3, Merkinė) atidaroma Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus parengta paroda „Jonas Jurašas. Būties kaina“.
„Merkinėje atsitveriu nuo pasaulio, nuo visų problemų. Viskas ištirpsta, kai būdamas čia, Merkinės piliakalnio papėdėje, žiūriu į Nemuno ir Merkio santaką.
Gyventi čia – didelė prabanga. Labai didelis džiaugsmas ir dvasios ramybė, kurios niekur kitur šiandien nerasi…“ – prieš kelerius metus kalbėjo teatro režisierius Jonas Jurašas, mėgstantis vasaroti savo namuose Merkinėje.
Todėl ir simboliška, ir prasminga, kad kilnojamoji paroda „Jonas Jurašas. Būties kaina“, pusę metų veikusi Nacionaliniame Kauno dramos teatre, pristatoma Merkinėje.
Jurašas – išskirtinė Lietuvos kultūros asmenybė. Dar prieš penkiasdešimt metų režisierius tapo Lietuvos kultūros legenda, kai 1972-ųjų pavasarį Kauno dramos teatre pastatė Juozo Grušo dramą „Barbora Radvilaitė“.
Sovietų valdžia, susidorodama su „nepatogiu, per daug dvasingu ir nacionalistiniu“ režisieriumi, įsakė spektaklio pabaigoje atsisakyti Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo, bet režisierius, protestuodamas prieš nuolat jo spektaklius darkiusią cenzūrą, parašė atvirą laišką LTSR kultūros ministrui.
Tai buvo pirmas toks protesto laiškas sovietinio režimo metais Lietuvoje. J. Jurašas, išdrįsęs pasipriešinti sovietinei sistemai, buvo pašalintas iš Kauno dramos teatro vyriausiojo režisieriaus pareigų be teisės dirbti teatre, 1974 m. jį kartu su šeima KGB išprašė iš Tėvynės.
Ir šiandien J. Jurašas kai kam nepatogus, nes vadovaujasi nekintančiomis pamatinėmis vertybėmis: visur ir visada – gyvenime ir kūryboje – elgtis pagal savo sąžinę. Laisvo žmogaus sąžinę.
Dėl to verti dėmesio J. Jurašo gyvenimas ir darbai, skatinantys mąstyti apie menininko kūrybą, jo vietą visuomenėje, aktyvią veiklą keliant šalies nepriklausomybės, valstybingumo sumanymą.
Parodoje pristatomas teatro režisieriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtojo Jono Jurašo gyvenimas ir kūryba.
Išskirtinis dėmesys skiriamas lemtingajam spektakliui „Barbora Radvilaitė“. Eksponuojamas 1972-aisiais spektaklio dailininkės Janinos Malinauskaitės sukurta Barboros karūnavimo suknia, kurią vilkėjo garsioji aktorė Rūta Staliliūnaitė; taip pat – teatro meistrų pagaminta Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo kopija.
Apžvelgiant daugiau kaip penkiasdešimt J. Jurašo spektaklių, pastatytų sovietmečio cenzūros laikais Lietuvoje ir Rusijoje, Vakarų pasaulio scenose (JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Belgijoje, Japonijoje), nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje, skleidžiasi ryški kūrėjo asmenybė, jo darbų išskirtinumas ir svarba.
Simboliška, kad paroda atidaroma J. Jurašo ir rašytojos, dramaturgės, vertėjos Aušros Marijos Sluckaitės-Jurašienės gimtadienių išvakarėse, vos prieš mėnesį – balandį – paminėjus spektaklio „Barbora Radvilaitė“ legendinės peržiūros, lėmusios tolesnę režisieriaus būtį, penkiasdešimtmetį.
Beje, „Barbora Radvilaitė“ – ne tik J. Jurašo nesitaikstymo su sovietine cenzūra, pasipriešinimo sistemai ir kovos už laisvą Lietuvą simbolis; tai kūrinys, kurį šalies teatro kritikai pripažino ryškiausiu XX a. lietuvišku spektakliu.
Paroda veiks iki liepos 30 d. Numatytos nemokamos ekskursijos, susitikimai su kūrėjais.
