Nemaža dalis stambiaplokščių daugiabučių gyvenamųjų namų, statytų prieš 50 ir daugiau metų, taip nusidėvėjo, kad jų atnaujinti didinant energinį veiksmingumą ir vaizdinę kokybę nebeapsimoka.
Tokius miegamuosius rajonus, ir ne po vieną, turi visi šalies miestai. Reikia apsispręsti, kaip juos pertvarkysime artimiausioje ateityje – griausime ar perstatysime.
Todėl Aplinkos ministerija šiais metais žada užsakyti galimybių studiją pastatų perstatymo ir gyvenamųjų kvartalų konversijos tais atvejais, kai juos atnaujinti neprasminga.
Studiją parengtų nepriklausomi žinovai ar institucijos, įvertinę gerąją kitų valstybių praktiką.
Šiuo metu paskelbta išankstinė rinkos dalyvių konsultacija dėl perkamos galimybių studijos techninės specifikacijos patikslinimo. Daugiau žinių apie ją ir apie viešąjį pirkimą rasite čia.
Kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje šis praeities palikimas naujam gyvenimui dažniausiai prikeliamas pasirenkant konversijos kelią, kai dalis blogiausios būklės pastatų nugriaunami ir jų vietoje statomi nauji, likusieji perstatomi, iš naujo pertvarkoma visa gyvenamoji teritorija, joje esanti infrastruktūra.
Vienur šiuos projektus įgyvendina savivaldybės, kitur nekilnojamojo turto vystytojai.
Numatoma, kad rengiant studiją būtų pasiūlytas būdas, kaip galėtų vykti šis procesas ir konkretūs sprendimai, kaip padidinti pastatų energinį veiksmingumą tose vietovėse, kuriose senus pastatus atnaujinti nėra ekonomiškai veiksminga.
Kartu joje būtų apžvelgta ir išanalizuota mažiausiai trijų užsienio šalių, turinčių panašų Lietuvai statinių ir žemės nuosavybės teisinį reguliavimą, pastatų perstatymo, gyvenamųjų kvartalų konversijos schemas, patirtis – teisinis reguliavimas, teigiami ir neigiami aspektai, galimos problemos ir kt. 
Taip pat įvertinta galima nauda ir pavojus perstatymo ar konversijos projektuose dalyvaujančioms savivaldybėms, verslui, aptarta, koks turėtų būti jų indėlis, finansavimo šaltiniai, kokie verslo būdai skatintų investuoti ne tik į pastatų statybą, bet ir viešųjų erdvių sutvarkymą ar jų įrengimą.
Reikės numatyti, kaip užtikrinti būstų savininkų teises.
Galimybių studija turėtų ieškoti sąlyčio taškų ir įkvėpta Žaliojo kurso Naujojo europinio bauhauzo sumanymo, kuris ragina įtraukti naujus sumanymus ir technologijas, siekiant tvaraus miestų vystymo, ieškoti patrauklių ir estetiškų sprendimų, kuriant naujos kokybės architektūrą ir urbanistinę aplinką.
Lietuvoje iki šiol įgyvendintos konversijos tik buvusiose pramoninėse teritorijose, Vilniuje tokiose kaip Paupys, buvusi Grąžtų gamykla Naujamiestyje.
Klaipėdoje vystoma buvusios „Laivitės“ įmonės pramoninės – gamybinės teritorijos konversija į visuomeninių, administracinių, komercinių ir gyvenamųjų pastatų kvartalą. Panašių pavyzdžių yra ir kituose miestuose.
Tuo metu kompleksinio gyvenamųjų kvartalų atnaujinimo projektų kol kas neturime, nors poreikis yra nemažas.
Vien tik sostinėje susidėvėjusiais, nekokybiškais, nebeatitinkančias šių dienų poreikių daugiabučiais apstatyta ir Savanorių prospekto teritorija, ir dalis Naujamiesčio, Žirmūnų, Lazdynų.
