Penktadienis, 12 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui

www.alkas.lt
2021 04 10 09:02
6
Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui

Stelmužės ąžuolas | V. Kukonenkos nuotr.

Stelmužės ąžuolas Zarasų rajono savivaldybės Imbrado seniūnijos Stelmužės kaime – vienas iš labiausiai žinomų seniausių gamtos paminklų Lietuvoje ir Europoje.

Medžio senolio amžius gali siekti apie 1500 metų ir daugiau. Tokio amžiaus sulaukusiems medžiams senoliams išlikti kiek įmanoma mažiau paveiktiems laiko yra neįmanoma be žmogaus pagalbos, o kartais neužtenka ir net pačių didžiausių pastangų.

Ne vien medžio amžius įspūdingas. Gamtos galiūno apimtis 1,3 m aukštyje – daugiau kaip 9,5 m, ties šaknimis – net 13 m, lajos skersmuo – 20 m. Į viršų senolis stiebiasi 19 m (kituose šaltiniuose nurodoma 23 m).

Sakoma, kad ąžuolo kamienui apimti reikia bent devynių-dešimt suaugusių žmonių. Tiesa dabar senolio glėbiasčiuoti neleidžiama – jis aptvertas tvorele, kad lankytojai netryptų šaknų ir ąžuolas būtų kuo ilgiau gyvybingas.

O viršūnės ąžuolas nuo senų laikų nebeturi. Pasakojama, jog praėjusiame amžiuje įnirtę vietos baudžiauninkai ją nulaužė ir paleidę riedėti nuo kalno, kai pro šalį važiavo caras – taip jie norėjo atkeršyti už baudžiavą. Buvę taip ar nebuvę, bet nulūžus viršūnei ąžuole atsivėrė kiaurymė, kuri vis platėjo ir gylėjo, todėl senolį teko gydyti.

1995 metais Zarasų miškininkai iš drėvės, sako, išvežę 12 vežimų trūnėsių. Ir šiais laikais restauratoriai kone kasmet specialiu skysčiu dezinfekuoja ir impregnuoja senolio žaizdas. Jos užlopytos skarda, liemuo viršuje suveržtas stipriu lynu, šakos paremtos storais rąstais.

Varžytuvėms pateikta Stelmužės ąžuolo nuotrauka | A. Abramavičiaus nuotr.

Ta drėvė labai masina smalsuolius, nes nuo senų laikų atsiviję gandai, kad per drėvę galima nusileisti į požemio pasaulį, kad po ąžuolo šaknimis galįs būti paslėptas lobis. Kodėl ne, jei po šio galiūno šakomis senovėje degusi šventoji ugnis, prie medžio šaknų būdavo deginami aukurai bei aukos dievams.

Išties Stelmužės ąžuolas yra matęs nemažai. Čia užklysdavę Lietuvos kunigaikščiai, kryžiuočių ir kalavijuočių riteriai, švedų kariaunos. Pro čia žengė kaizerio bei Hitlerio kariuomenė. Drevėje rasti žmogaus griaučiai ir prancūziškas šautuvas byloja, kad drėvė tikriausiai buvusi vieno iš Napoleono kario slėptuve jam bėgant iš Rusijos.

„Visas Zarasų kraštas gražus. Pamatei sykį gyvenime, ir jau nebepamirši, kad ir kokias žemės planetos grožybes bepatytum. O užvis labiau traukia kiekvieno širdį garsiuoju milžinu, žilagalviu Stelmužės Ąžuolu, seniai pragyvenusiu vienmečius visoje Europoje, peržengusių antrąjį tūkstantį metų.

Ateini prie jo tartum į didžią šventovę, tylią ir iškilmingą, kur kiekvienas ištartas žodis atrodo tikra šventvagystė, o kasdieniška pilka mintis – žmogaus menkystės paliudijimas. Susikaupę, susimąstę žmonės žvelgia į jį. Nors metai slegia, senatvė žemyn lenkia, bet negalvoja apie mirtį mūsų girių protėvis“, – taip knygoje „Kas dainon nesudėta“ yra rašęs Juozas Baltušis.

2016 metais antrąkart Lietuvoje rengiamuose Metų medžio rinkimuose Stelmužės ąžuolas išrinktas Lietuvos metų medžiu. 2017-aisiais jis buvo Europos metų medžio varžytuvių dalyvis ir jam skirta trylikta vieta. Beja, 2010 metais išleistas pašto ženklas su H. Ratkevičiaus nufotografuotu Stelmužės galiūnu.

Įdomu ir tai, kad seniausiu lietuvišku medžiu laikomas ąžuolas turi ir latviško „kraujo“. Jis auga vos už kelių kilometrų nuo Latvijos sienos, o kažkada šį teritorija nepriklausė Lietuvai.

Iki XX a. vidurio Stelmužė ir apylinkės įėjo į latvišką Kurliandijos guberniją (didžioji dalis Zarasų rajono buvo Kauno gubernijoje), priklausė Iliūkštės apskričiai, buvo Stelmužės valsčiaus centras. Pts Stelmužės pavadinimas yra latvių kilmės, kadangi latv. „muiža“ – „dvaras“. Perbraižius žemėlapį, gamtos paveldas atsidūręs šiąpus Lietuvos sienos.

Ąžuolai auga visame pasaulyje, jie nuo seno glaudžiai susiję su kultūros ir civilizacijos augimu ir plėtra, daugelyje šalių jie buvo ir yra ypač gerbiami, o vieta, kur auga ąžuolai buvo laikoma šventa.

Iki pat 20 šimtmečio su ąžuolu buvo siejami padavimai: pavyzdžiui, kas laikys piniginėje arba kišenėje tris septynias arba devynias giles, bus apsaugotas nuo nelaimių ir ligų.

Stelmužės ąžuolui mokslininkai numato dar ilgą gyvenimą, jeigu aplinkybės susiklostys palankiai.

Čekų mokslininkas Martinas Nemecas, kuris jau nuo 2005-ųjų metų stebi ir tiria Stelmužės ąžuolą bei pagal kurio patarimus buvo tvarkoma Stelmužės ąžuolo aplinka, nupjauti kiti medžiai, kad neaptemdytų senojo galiūno, teigė, kad jis dar išgyvens kokius 300 metų, nebent koks kataklizmas jį nugriaus.

Svarbu ir tai, kad vėjai dažniausiai būna iš vakarų pusės, o iš ten ąžuolą pridengia kalva ir bažnyčia.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, rūpindamasi gamtos paveldo paminklais ir vertybėmis, artimiausiu metu rengiasi naujai paženklinti, sutvarkyti ir pritaikyti lankymui 650 gamtos paveldo vertybių.

Tarp jų atsidūrė ir Stelmužės ąžuolas. Pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM vykdomą projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“ Stelmužės ąžuolui įrengtos 4 naujos medinės atramos, atsargiai paremiant kamienines šakas, kurios dar yra gyvos.

Šalia Stelmužės ąžuolo naujai pastatytas originalus aprašymo stendas. Lankytojai gali užeiti į jį tarsi Stelmužės ąžuolo vidų, tokiu būdu suvokiant galiūno dydį ir pasiskaityti įdomių žinių apie medžio senolio istoriją.

Senolio genams išsaugoti jau daug metų iš jo gilių auginami ąžuoliukai įvairiose Lietuvos vietose. Vienas Stelmužės ąžuolo proanūkis auga ir prie Nacionalinio saugomų teritorijų lankytojų centro Vilniuje. Tai pat šiame centre galima rasti nemažai įdomių žinių apie Stelmužės ąžuolą.

Bet štai netikėta žinia – nors ir įdėta nemažai pastangų, kad ąžuolas išgyventų kuo ilgiau, vos prieš savaitę, šių metų kovo 31 dieną, neatlaikė viena iš senolio ąžuolo šakų. Nė atrama nepadėjusi…

„Zarasų kraštas“ – nepriklausomas Zarasų rajono laikraštis.

Straipsnį parengė Danutė Pulokaitė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Dėmesys Stelmužės ąžuolui
  2. Lietuvos metų medžiu išrinktas Stelmužės ąžuolas
  3. Vasarą – daugiau lankomų vietų saugomose teritorijose
  4. Papilės atodanga naujai pritaikyta lankymui
  5. Tytuvėnų regioniniame parke atidaromas Akmenų rūžos takas
  6. Atnaujinimo darbai prie Vainežerio
  7. Saugomos vietovėse – ne vieta važinėti bekele
  8. Rengiamas virtualus forumas: urbanizacijos iššūkiai saugomose teritorijose
  9. Išrinkime įspūdingiausią saugomą eglę
  10. Išrinkta gražiausia kraštovaizdžio nuotrauka
  11. Naujai sutvarkytas gamtos paminklas – Pūčkorių atodanga
  12. Svarstytas valstybinių parkų ir rezervatų likimas
  13. Sutvarkytos saugomos teritorijos traukia lankytojus
  14. Apie saugomas teritorijas – po vienu stogu
  15. Siūloma steigti naujas jūrines saugomas teritorijas
  16. Prie Metelių ežero statomas apžvalgos bokštas
  17. Visuomenei pristatytas Medžių lajų takas
  18. Kiršonių akmuo pritaikytas lankymui
  19. Regioniniai parkai 25-metį švęs Lietuvos liaudies buities muziejuje
  20. Bus steigiamos naujos „Natura 2000“ teritorijos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Žemyna says:
    1 metai ago

    Kai žmogaus organizmas dėl amžiaus ar kt. priežasčių nepajėgus save aprūpinti, gydytojai pataria, ko daugiau valgyti, papildų skiria.
    Tikriausiai ir ąžuolams reikalinga tam tikros sudėties dirva. Jei šį ąžuolą maitinanti dirva visa jau nualinta, gal papildai ąžuolą sutvirtintų? Esu išbandžiusi tai su savo vaismedžiais – nežinau, ar ilgam, bet atkunta net tie, katrie jau mažai vaisių duodavo. Vaikai kaip špokai net iš kalių aplinkinių namų sulekia ir nurenka uogas.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      1 metai ago

      Žemyna, nebūk paslaptinga. Dėk ant stalo; kuo maitini savo vaismedžius?

      Atsakyti
  2. > Bartui says:
    1 metai ago

    Dėti tamstai ant stalo viską, ką turiu paruošus? Tilps?
    Ką gi, tik nekeikite manęs, kad iš po jų išsiropšti negalite…

    Ko gero, pradėti reikia nuo pagirdymo. Kiek kibirų per metus reikia, priklauso ir nuo to, ar daug žiemą prisnigo, ar vasara lietinga. Senųjų veislių suaugusioms obelims (antaninei, grapšteinui, pepininei, alyvinei), per vasarą reikia 40 kibirų vandens* (ne per vieną kartą, su pertraukomis). Kriaušėms, slyvoms, vyšnioms irgi kažkiek reikia, kad sultingesnės būtų.
    Vaistinėje yra kalio permanganato – ištirpinu jį stiklinės ar didesnės talpos buteliuke, o kai einu laistyti, tuo tirpalu** vos vos nudažau vandenį laistytuve ar kibire (kad būtų ,,čiut čiut ružavas”). Tiksliau – pirma įlašinu tirpalo, o tada vandens įpilu. Dar nė vienas taip laistytas medis (nei daržovė, ar gėlė) nesivijo manęs už tai keikdami. Gal tai juos labai atsparius padaro, nes kai šiltas ilgas ruduo, jie neįstiklintame balkone Tik nerizikuočiau dažniau negu sykį per savaitę tokiu vandeniu ką nors girdyti.
    Parduotuvėse turėtų būti spec. trąšų, tačiau tie, kas patys sau valgį gamina, virtuvėje dar ir trąšų sočiai prisigamina – įv. lupenų, daržovių atliekų, arbatžolių, kavos tirščių, kiaušinių lukštų pavidalu.
    Svarbu kad nepanaudotume tręšimui nieko sūraus; kad rūgščių turinčios atliekos (pvz., obuolių lupenos, rūgščios arbatžolės, kavos tirščiai) nepatektų to nemėgstantiems augalams. Jiems šarmas geriau patinka. Todėl tie, kas virtuvėje ir vonioje indams mazgoti ar skalbimui ūkišką muilą ir (skalbiamąją) sodą naudoja, turėtų pamazgas ne visad į kanalizaciją, kartais ir į kibirą supilti, o tada – po vaismedžiais ir vaiskrūmiais.
    Svogūnų, česnakų lukštus, imbiero luobeles kaupti atskirai. Jos tinka naudoti morkų lysvėms – tai bent kiek atbaido jas puolančias kirmėlaites (dar ir česnakų ištraukos tam reikia).
    Vaismedžiai (ir ne tik jie) itin mėgsta pasmaguriauti bananais, avokadais, bulvėmis (jų lupenomis), kopūstais; kaulavaisiai – dar ir kiaušinio lukštais. Bijūnai padėkos ir už pasenusį, sudžiuvusį (ar papelijusį) batoną, tačiau ir šviežias tinka.
    Joks gerbiantis save suvalkietis, sumokėjęs parduotuvei už daržoves su lupenomis, nemokės dar ir už tai, kad jas šiukšliavežė išvežtų! – Jos jam darže, sode pravers – trąšų nereiks pirkti. O kalio permanganatu pagardintas vandenukas sutvirtins viską, ką auginame (kaip mus sustiprina vaistinėse parduodamas kalis su magniu ir B6).
    Ką darysite – kompostuosite ar džiovinsite – gaspadoriaus reikalas. Džiovinti lengviau: parduotuvėje perkame vaisius, sudėtus ant plastiko padėkliukų ar dėžutėje. Į juos galima suberti išrūšiuotas atliekas ir džiovinti išrikiuotas ant radiatoriaus, o kai atšyla – balkone: saulė ir vėjas jomis pasirūpins. išdžiuvusius suberiu į maišelius, ir vėl turiu padėkliukus kitai atliekų krūvelei džiovinti. Maišelius su sausomis atliekomis geriau į balkoną ar į lauką išnešti (namie gali kandys įsiveisti).
    Nemeskite į šiukšlių vamzdį ir pasenusių miltų, kandžių apsėstų kruopų – subersite į vandenį laistymui (kad dulkės nuo jų nekiltų; rugių miltus geriau po rūgščiamėgiais augalais, medžiais pilti).
    Prieš džiovinant dar ir tai reikia apgalvoti, ką kaip tręšite (t. y. bersite aplink vaismedžius, ant lysvių ir pievų, ar užkasite. Jei barstysite, reiktų susmulkinti (kad gražiau atrodytų) – galima smulkintuvu, galima į vonelę ar kibirą sausas išbėrus kočėlu daužyti, ar kojomis sutrypt (kiek kantrybės ir jėgų turėsime). Barstyti reiktų prieš lietų ar prieš laistant, ir būtų gerai ant išpurentos žemės.
    Kokie augalai rūgščią, o katrie neutralią dirvą mėgsta, ko gero, žinote, arba susirasite?
    (Na, ką – kol perskaitėte, jau ir rytas atėjo? Taip tamstelei ir reikia. )

    ——————–
    * Nagingi įsigudrino aplink kiekvieną medį įkalti į žemę po porą savotiškų piltuvų, kad pilamas ar liūties vanduo keliautų į gelmes, prie šaknų, kad ne vien paviršiumi sklistų.
    ** Tiesiai į kibirą ar laistytuvą berti grūdelius pavojinga, nes sunku nutaikyti, paprastai per tamsus vanduo išeina. O iš buteliuko su tirpalu įlašini ar kiek daugiau įpili – kiek reikia.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      1 metai ago

      Ačiū. Paskaita ilga- pavargau, bet, kaip naujai iškeptas sodininkas, jaučiuosi puikiai.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        1 metai ago

        Žinosit kitą kartą, jog pro ŠITĄ net ir ant pirštų galų praeiti pavojinga, o jau neduokdie, ko nors paklausti…

        Atsakyti
  3. Kniedė says:
    1 metai ago

    Ačiū

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

„Baltijos kino dienos” kviečia susipažinti su naujuoju Latvijos ir Estijos kinu | Rengėjų nuotr.

„Baltijos kino dienose” – naujas Latvijos ir Estijos kinas

2022 08 12
Kazickai | Kazickų šeimos fondo nuotr.

M. Levickio ir R. Marcinkutės koncertas – Kazickų atminimui

2022 08 12
Kaip saulės ir vėjo energetikai „sekėsi“ 2022 m. I pusmetį? | lrv.lt nuotr.

Kaip saulės ir vėjo energetikai „sekėsi“ 2022 m. I pusmetį?

2022 08 12
Tarptautinis Romo Sakadolskio akademinis žurnalistikos forumas pasipildys dar vienu apdovanojimu – premija, skirta jauniesiems žurnalistams | lzs.lt nuotr.

Gal esate vertas Jaunųjų žurnalistų premijos?

2022 08 12
Lietuvos kultūros ministerija | lrv.lt nuotr.

Keičiamos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos dokumentų rengimo taisyklės

2022 08 12
2023 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės

2023 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės

2022 08 11
Lietuvos piliečio pasas | vrm.lt nuotr.

Konservatoriai siūlo sukurti pilietybės netekimo tvarką

2022 08 11
Pasakai apie Zuikį Puikį skirtos monetos | lrt.lt nuotr.

Pasakai apie Zuikį Puikį skirtos monetos

2022 08 11
7-asis „Gimtosios kalbos“ numeris – apie gyvūnų įvaizdį kalboje | vlkk.lt nuotr.

7-asis „Gimtosios kalbos“ numeris – apie gyvūnų įvaizdį kalboje

2022 08 11
Senųjų amatų dienos Neringoje. Kibirėlių gamyba | Neringos muziejaus archyvo nuotr.

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje

2022 08 11
Rodyti daugiau

Naujienos

„Baltijos kino dienos” kviečia susipažinti su naujuoju Latvijos ir Estijos kinu | Rengėjų nuotr.
Kultūra

„Baltijos kino dienose” – naujas Latvijos ir Estijos kinas

2022 08 12
Kazickai | Kazickų šeimos fondo nuotr.
Kultūra

M. Levickio ir R. Marcinkutės koncertas – Kazickų atminimui

2022 08 12
Kaip saulės ir vėjo energetikai „sekėsi“ 2022 m. I pusmetį? | lrv.lt nuotr.
Energetika

Kaip saulės ir vėjo energetikai „sekėsi“ 2022 m. I pusmetį?

2022 08 12
Tarptautinis Romo Sakadolskio akademinis žurnalistikos forumas pasipildys dar vienu apdovanojimu – premija, skirta jauniesiems žurnalistams | lzs.lt nuotr.
Lietuvoje

Gal esate vertas Jaunųjų žurnalistų premijos?

2022 08 12
Lietuvos kultūros ministerija | lrv.lt nuotr.
Kultūra

Keičiamos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos dokumentų rengimo taisyklės

2022 08 12
Pixabay.com nuotr.
Astronomija ir kosmonautika

Danguje – Perseidų meteorų strėlės

2022 08 11
Prezidentas susitiko su VERT vadovu
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su VERT vadovu

2022 08 11
Susisiekimo ministerijos atstovai vieši Taivane
Lietuvoje

Susisiekimo ministerijos atstovai vieši Taivane

2022 08 11


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Kaip saulės ir vėjo energetikai „sekėsi“ 2022 m. I pusmetį?
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Konservatoriai siūlo sukurti pilietybės netekimo tvarką
  • tiesiog apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Baltijos kino dienose” – naujas Latvijos ir Estijos kinas
  • M. Levickio ir R. Marcinkutės koncertas – Kazickų atminimui
  • Kaip saulės ir vėjo energetikai „sekėsi“ 2022 m. I pusmetį?
  • S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai (IV). Partizanų tikslai ir užduotys

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 601; komentarų: 11
  • S. Buškevičius. Karas Ukrainoje gali stipriai užsitęsti, jei nebus imtąsi ekstraordinarių veiksmų peržiūrėta: 472; komentarų: 6
  • Kuršių genties vartus pravėrus peržiūrėta: 459; komentarų: 2
  • S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai (III). Ryšininkės akimis peržiūrėta: 443; komentarų: 0
  • Policijos reidai rugpjūčio mėnesį peržiūrėta: 438; komentarų: 0
  • Pajūryje – amerikietiški galiūnai (nuotraukos) peržiūrėta: 430; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Punsko dienos Žolinės. Punsko parapijai – 425

    2022-08-13 17:00 - 2022-08-15 23:30

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

„Baltijos kino dienose” – naujas Latvijos ir Estijos kinas

by Kristina Aleknaitė
2022 08 12
0
„Baltijos kino dienos” kviečia susipažinti su naujuoju Latvijos ir Estijos kinu | Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 23–24 dienomis, Vilniuje bei Kaune žiūrovų didžiuosiuose ekranuose lauks jau šeštąjį kartą vykstančios „Baltijos kino dienos”. Lietuvos kino centro...

Skaityti toliau

M. Levickio ir R. Marcinkutės koncertas – Kazickų atminimui

by Kristina Aleknaitė
2022 08 12
0
Kazickai | Kazickų šeimos fondo nuotr.

Rugpjūčio 16 d. 19 val., Šv. Kazimiero bažnyčioje, Vilniuje, Kristupo vasaros šventė kviečia į ciklo „Sakralinės muzikos valandos“ koncertą, skirtą...

Skaityti toliau

Kaip saulės ir vėjo energetikai „sekėsi“ 2022 m. I pusmetį?

by Kristina Aleknaitė
2022 08 12
1
Kaip saulės ir vėjo energetikai „sekėsi“ 2022 m. I pusmetį? | lrv.lt nuotr.

Aplinkos apsaugos agentūra, vykdydama atsakingosios institucijos funkcijas poveikio aplinkai vertinimo srityje, vertina atsinaujinančios energetikos išteklių poveikio aplinkai vertinimo dokumentus. Susipažinimui...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Kaip saulės ir vėjo energetikai „sekėsi“ 2022 m. I pusmetį?
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Konservatoriai siūlo sukurti pilietybės netekimo tvarką
  • tiesiog apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02

Kitas straipsnis
Lietuva pritaria automobilių su vidaus degimo varikliais gamybos atsisakymui

Tyrimas: gyventojai rūpinasi aplinkosauga

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai