Rugsėjo 21 d. pristatyta Kauno centrinio pašto įveiklinimo galimybių studija, kurioje pateikti patarimai dėl šio išskirtinio pastato išsaugojimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms.
Pagrindinis patarimas – čia įsteigti Architektūros centrą (institutą), vykdantį ir muziejaus funkcijas.
Galimybių studiją Vyriausybė pavedė parengti Kultūros ministerijai, studijos parengimą koordinavo viešoji įstaiga „Idėjos miestui“.
Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis padėkojo visiems, prisidėjusiems generuojant Kauno centrinio pašto rūmų ateities sumanymus, architektų ir miesto kultūros bendruomenei, įvairių sričių žinovams, galimybių studijos rengimo koordinatoriams, Kultūros infrastruktūros centrui, Kauno miesto savivaldybei.
„Turime atsakingai parengtą dokumentą, ir ši medžiaga bus tikrai naudinga žengiant konkrečius žingsnius jau Vyriausybės lygmeniu.
Tikiuosi, kad pateikti patarimai įtikins priimti tuos sprendimus, kurie yra siūlomi, pagrįsti ir kurių laukia visuomenė.
Svarbiausia, kad būtų pasiektas pagrindinis tikslas – sutvarkyti ir įveiklinti Kauno centrinio pašto rūmus tinkamiausiu būdu, kuris užtikrintų šio nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą ir prieinamumą visuomenei“, – sakė kultūros viceministras.
Galimybių studijoje išgryninta koncepcija, kad Kauno centrinio pašto rūmai – tai švietėjiška renginių ir kūrybos erdvė, kurioje apmąstomi ir pristatomi ateities gyvenimo būdai, sujungiantys architektūrą, dizainą, meną, kultūrą, mokslą ir technologijas.
Čia skatinami visuomenei skirti debatai apie architektūros ir dizaino įtaką mums ir mūsų aplinkai, patraukliai pristatomas modernizmo paveldas, kaupiama ir tyrinėjama šiuolaikinės ir istorinės Lietuvos architektūros medžiaga.
Tai yra Naujojo europinio bauhauzo ideologija paremta veiklos kryptis, nukreipta į Europos žaliąjį kursą, kuriuo skatinamos naujovės ir kokybiškos, sveikos gyvenamosios aplinkos kūrimas.
VšĮ „Idėjos miestui“ vadovė, architektė dr. Inga Urbonaitė-Vadoklienė renginio metu kartu su žinovais pristatė studijos rengimo metu atliktus uždavinius ir išsamią įvairiapusę analizę.
Siūlomo kurti Architektūros centro su muziejine funkcija pagrindinė veikla turėtų būti susijusi su architektūros edukacija, žinių sklaida, tyrimais ir architektūrą pristatančiais renginiais bei kūryba.
Pagrindiniai šio centro veiklos tikslai – pristatyti visuomenei Lietuvos ir užsienio šalių architektūros tendencijas, raidos įvairovę, ugdyti visuomenės sampratą apie architektūrą, atskleidžiant jos ištakas, savitumą, kultūrinę vertę, ryšius su pasaulio meno ir kultūros procesais, taip pat pristatyti Kauno tarpukario modernizmo architektūros paveldą.
Kadangi šiuo metu kryptingai vykdančios tokio pobūdžio veiklą įstaigos nėra, Kultūros ministerijai siūloma steigti naują biudžetinę įstaigą, kuriai ir būtų patikėta rūpintis pastatu bei vykdyti numatytas veiklas.
Artimiausiu metu didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas pastato būklei stabilizuoti ir laikinoms veikloms užtikrinti. Numatoma, kad ateinančiais metais pastate būtų vykdoma dalis „Kaunas 2022“ programos.
Su Kauno centrinio pašto įveiklinimo galimybių studija galima susipažinti čia.
Dar kas susigalvota – steigti Architektūros centrą. Ir vėl pavadinime įdedamas kaip paprastai kas kuriama Kaune, tai vis pavadinime su žodžiu “centras” arba “Lietuvos”. Kodėl ne paprastai – Architektūros rūmai. Matyt, to “Centro” tikslas, kad senieji Pašto rūmai būtų aptvarkyti ir išlaikomi už valstybės lėšas.
Jeigu jau miestams prireikė Architektūros rūmų, tai juos derėtų turėti ne kokius centrinius viename mieste, o kiekvienam miestui, tarkim, prie savo istorijos muziejų.
Kas dėl Pašto rūmų Kaune, tai tikslingiausia, ieškoti jiems privataus intereso ir su atitinkamais paveldo išsaugojimo reikalavimais privatizuoti.
Kodėl tarpukario paveldo niokojimą stabdo tik paprasti piliečiai?
– pozicija.org/kodel-tarpukario-paveldo-niokojima-stabdo-tik-paprasti-pilieciai/