Gegužės 17-ąją minima Pasaulinė hipertenzijos diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į kraujotakos sistemos ligas.
Lietuvos sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirštamumo nuo jų rodikliai beveik triskart didesni už Europos Sąjungos vidurkį, skelbia Lietuvos širdies asociacija.
Gydytojas kardiologas, šiuo metu žinias gilinantis „Medical University of Graz“, apžvelgia, kokios pagrindinės priežastys lemia tokią statistiką Lietuvoje, ir pabrėžia, kad viso to būtų galima išvengti laiku taikant apsaugines priemones.
Pramanai apie širdies sveikatą vis dar gajūs
Klaidingi įsitikinimai apie širdies sveikatą dažnai trukdo tinkamai priežiūrai arba gydymui, nes šio organo ligos išraiška nebūtinai būna ūmi.
„Kilo Health” gydytojas kardiologas Robertas Pranevičius pabrėžia, kad dažnai pasitaikanti nuomonė, jog žmogus yra per jaunas pradėti rūpintis savo širdies veikla, yra klaidinga.
„Šis įsitikinimas tikrai yra vienas dažniausiai pasitaikančių mano praktikoje. Deja, duomenys rodo ką kita.
Aktyviai ieškoti pavojaus veiksnių širdies ir kraujagyslių ligoms atsirasti jau reikėtų vyrams per 40, o moterims – per 50 metų, kartais net ir anksčiau.
Tokia liga kaip arterinė hipertenzija ar padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje pirminėje stadijoje nesukelia nepatogumų, ligoniui neskauda, todėl į šiuos veiksnius nekreipiama dėmesio iki akimirkos, kai jau vėluojama ar net būna per vėlu“, – teigia kardiologas.
Žinovas pratęsia, kad kitas svarbus pramanas, jog vaistus galima vartoti nereguliariai. Deja, jau pasirodžius minėtiems požymiams, žala dažnai yra negrįžtama, todėl vaistų vartojimas yra kertinis veiksnys.
Dažnai ligoniai remiasi artimųjų patirtimis, neaiškiais publicistiniais straipsniais, nerimauja dėl didelio skaičiaus tablečių, tad vaistus ima vartoti netinkamai.
Nutraukus vaistus progresuoja arterinė hipertenzija, o cholesterolio kiekis kraujyje nemažėja.
Ligų prevencija – lietuvių Achilo kulnas
Dauguma supranta, ką reikėtų daryti norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, tačiau žmonių veiksmai byloja ką kita.
Susiduriame su Achilo kulnu, kai žinios žmonėms tampa svarbios tik tuomet, kai liga tiesiogiai paliečia juos ar jų artimuosius.
„Ligonių, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, vis daugėja, todėl turime ieškoti naujų būdų, kaip pasiekti ligonius anksčiau, skirti didesnį dėmesį apsaugai.
Tai išlieka didžiulis iššūkis sveikatos apsaugos sistemai, tačiau prevencinių programų indėlis mūsų piliečiams yra labai svarbus“, – teigia R. Pranevičius.
Gydytojas pabrėžia, kad visada sutinka su ligoniais, jog nėra lengva sumažinti pavojaus veiksnius, tačiau kardiologai aiškiai įvardija: būtina keisti tai, ką galime, jei norime išvengti padarinių.
Pavyzdžiui, vienas tikrai lengvai keičiamų veiksnių yra mityba. Lietuvių mėgstami patiekalai dažnai būna riebūs, o tai ir sudaro sąlygas atsirasti aterosklerozei ir iš to kylančioms širdies bei kraujagyslių ligoms.
Technologiniai sprendimai ir širdies ligų gydymas
Naujų sprendimų medicinos srityje tikrai netrūksta, tad neabejotinai daugės naujovių ir gydant širdies bei kraujagyslių ligas.
Šiais laikais yra techninės galimybės ligoniui pakeisti širdies vožtuvą jo net neoperuojant, o vaizdinės ir diagnostinės priemonės tampa vis tikslesnės.
Pasak pašnekovo, apskritai IT technologijos tampa neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi ypač tarp jaunimo, tad tai gali turėti didelę įtaką sėkmingai apsaugai.
„Pasitelkdami išmaniąsias programėles galime padėti ligoniams sveikiau maitintis, padidinti fizinį aktyvumą, priminti apie būtinus apsilankymus pas gydytoją, vaistų vartojimą.
Taip pat stebėti jų sveikatos rodiklius pasitelkiant išmanius matuoklius ir laiku priimti sprendimus, todėl greitai ir veiksmingai galima pasiekti geriausių rezultatų“, – teigia R. Pranevičius.
2022 m. „Kilo Health“ pateko į „Financial Times“ sparčiausiai augančių Europos įmonių TOP 1 000 ir „Deloitte Technology Fast 50“ sąrašus – abiejuose reitinguose užėmė antrą vietą, o portale „Meet Frank“ tapo paklausiausiu darbdaviu 2021 m.
Iš viso „Kilo Health“ kuria daugiau nei penkiolika skirtingų gaminių, kurie padeda žmonėms palaikyti sveiką gyvenimo būdą ir leidžia užtikrinti gyvenimo kokybę, sergant lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu, hipertenzija, arba turint psichikos sveikatos problemų.
