JAV mokslininkas pasiūlė kaip sumažinti mirties nuo širdies ligų pavojų

Remiantis Higienos instituto duomenimis, virš 55 proc. visų, mirusiųjų 2018 metais Lietuvoje, mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL). Šie skaičiai tampa dar dramatiškesni, kai kalba pasisuka apie jaunesnius, darbingo amžiaus lietuvius – ŠKL yra pagrindinė darbingo amžiaus žmonių mirties priežastis. Lietuvos širdies asociacijos rengiamos konferencijos metu buvo aptartos galimos tokios situacijos priežastys, naujausi ŠKL prevencijos ir omega-3 rūgščių tyrimai bei kryptys.

Pasak pagrindinio konferencijos pranešėjo, JAV mokslininko prof. Vilijamo S. Hario (William S. Harris), Lietuva itin neigiamai išsiskiria ir iš kitų Europos valstybių: „Eurostato“ duomenimis, Lietuva 5 kartus viršija Europos vidurkį ir pirmauja pagal mirčių nuo ŠKL skaičių, tenkantį vienam milijonui gyventojų. O lyginant su Prancūzija ar Olandija – mirčių nuo ŠKL atvejų skaičiaus skirtumas yra net 10 kartų.

Pakanka paprastų gyvenimo būdo ir mitybos pokyčių

Prof. V. Hario teigimu, tam, kad išvengtume arba sumažintume mirties nuo ŠKL riziką pakanka paprastų gyvenimo būdo ir mitybos pokyčių. Anot mokslininko, vienas iš veiksmingiausių būdų yra atsisakyti žalingų įpročių (jei piktnaudžiaujama), sumažinti antsvorį ir į kasdienę mitybą įtraukti daugiau žuvies arba vartoti maisto papildus su omega-3. Profesorius, remdamasis tyrimais, yra įsitikinęs, kad mažas omega-3 rūgšties kiekis žmogaus organizme gali būti laikomas ŠKL rizikos veiksniu.

Beveik 400 mokslinių skelbimų paskelbęs prof. V. Haris 2004 metais su kolegomis pristatė būdą pamatuoti omega-3 rūgščių kiekį eritrocitų membranose. Virš 15 metų atliekami omega-3 kiekio tyrimai parodė, kad daugumos skirtingų valstybių gyventojų omega-3 kiekis yra mažesnis nei 6 proc. (Lietuvos duomenų nėra).

Anot prof. V. Hario, itin mažas omega-3 kiekis organizme reiškia didesnę susirgimų ŠKL riziką. Tuo tarpu pastaraisiais metais atlikti tyrimai atskleidė, kad didėjant omega-3 kiekiui mažėja ŠKL rizika: paskaičiuota, kad mirtinų ŠKL atvejų rizika sumažėja 30 proc., kai kiekis didėja nuo 4 proc. (mažo) iki 8 proc. (aukšto). Kitaip tariant, asmenys, turintys aukščiausią omega-3 indeksą, patiria mažiausią ŠKL riziką.

Pasak prof. V. Hario, padidinti omega-3 kiekį organizme galima tinkamai maitinantis:

„Kasdien valgant daug žuvies įmanoma gauti pakankamą omega-3 kiekį, tačiau jei nevalgote žuvies tiek, kiek valgo japonai (daugiau nei 5 kartus per savaitę), papildų su omega-3 vartojimas yra patartinas. Itin svarbu rinktis papildus su dideliu omega-3 EPR ir DHR rūgščių kiekiu. Venkite papildų, kurių sudėtyje yra omega-6, kadangi omega-6 rūgšties pakankamai gaunama iš kitų maisto gaminių (pvz. linų sėmenų ar kanapių sėklų aliejaus) ir šios rūgšties perteklius trukdo organizmui įsisavinti omega-3. Be to, gauti atitinkamą kiekį omega-3 būtina visus metus, o ne kartais“, – teigė mokslininkas.

Poveikį įrodo plačios apimties tyrimai

Anot kardiologės, Lietuvos širdies asociacijos Vilniaus skyriaus pirmininkės prof. Žanetos Petrulionienės, per pastaruosius keletą metų buvo paskelbti keli svarbūs, didelės apimties tyrimai, kurie leidžia dar kartą patvirtinti teigiamą omega-3 riebiųjų rūgščių poveikį, kuris žinomas daug metų:

„Konferencijoje pristatyti patys naujausi tyrimai, tokie kaip REDUCE-IT ir kiti, kurie įrodo omega-3 rūgščių naudą tiek pirminei, tiek antrinei ligų prevencijai. Šios rūgštys mažina kardiovaskulinių mirčių, miokardo infarktų, insultų, nestabilioios krūtinės anginos bei kitų širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tai buvo įrodyta ilgalaikiais tyrimais su didele tiriamųjų imtimi“, – teigė profesorė-kardiologė.

Prof. Ž. Petrulionienės teigimu, omega-3 kiekio tyrimas ilgainiui suteiks galimybę kiekybiškai ir tiksliai įvertinti omega-3 vartojimo padėtį Lietuvoje.

„Anksčiau teko nemažai skaityti  apie tokį tyrimą ir savo paskaitose apie jį kalbėti, tačiau nuo šiol turėsime galimybę išsitirti kiekį ir Lietuvoje. Vertindami kitų šalių duomenis, mes numanome, kad Lietuvoje kiekis bus per mažas – tai reiškia padidėjusią kardiovaskulinių ligų riziką“, – teigė prof. Ž. Petrulionienė.