Antradienis, 17 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

V. Valiušaitis. Kuo skiriasi dabartiniai įvykiai nuo pokarinių?

Vidmantas Valiušaitis, www.facebook.com, www.alkas.lt
2022-04-30 00:46:18
392
PERŽIŪROS
6
Vidmanta Valiušatis | LNB, V. Juozaičio nuotr.

Vidmanta Valiušatis | LNB, V. Juozaičio nuotr.

Kas būtų pagalvojęs dar pernai, kad Europoje, XXI amžiuje, vėl bus dideliu mastu okupuojamos nepriklausomos šalys, okupuotose teritorijose ims veikti partizanai?!.

O taip vis dėlto atsitiko. Okupuotoje pietų Ukrainos dalyje partizanai vėl veikia, kaip ir 1944-1954 metais. Kaip tik šiomis dienomis jie susprogdino svarbų tiltą prie Melitopolio, reikšmingai apsunkindami aprūpinimą okupacinių pajėgų, veikiančių tame regione.

Kuo skiriasi dabartiniai įvykiai nuo pokarinių? Tuo, kad besiginančios Ukrainos pajėgos turi vienareikšmišką palaikymą – tiek moralinį, tiek materialinį, – ir esama tikimybės, kad agresoriaus planas gali žlugti.

Pokario metais rezistencija viso to neturėjo. Be tiesioginio Vakarų konflikto su Sovietų Sąjunga, pasipriešinimas komunizmui Vidurio ir Rytų Europoje negalėjo tikėtis laimėti. Bet iki maždaug 1949-1950 metų vis dar buvo viliamasi, kad toks konfliktas gali įvykti, ir tai žadino tam tikras rezistencijos viltis.

Kita vertus, beatodairiška Stalino politika partizanams nepaliko kitos išeities, kaip kovoti iki paskutiniųjų. Kadangi melagingi bolševikų pareiškimai, esą ginklus sudėjusiems parizanams nieko nebus, jie galės laisvai „“sijungti į socializmo statybą”, buvo apgaulė ir veidmainystė, kaip ir dabartiniai jų “humanitariniai koridoriai” civiliams, iš apsiausto Mariupolio.

Kadangi pasidavusius partizanus 1944-1945 metais jie tučtuojau siuntė „imti Berlyno”, t.y. žūti už svetimą reikalą, tuo pažeidžiant tarptautines konvencijas apie okupuotų šalių piliečių naudojimą okupacinėse pajėgose (tą patį dabar daro Ukrainoje), o vėliau – verbavo, naudodami kankinimus, prievartą ir šantažą, versdami kurmiais ir siųsdami išdavinėti kovos draugų, arba žudė, trėmė ilgiems dešimtmečiams į nepakeliamas sąlygas Sibire. Neveltui tad dauguma partizanų stengdavosi nepasiduoti gyvi.

Aktyvi rezistencija negali tęstis neribotą laiką. Negalima lyginti sąlygų, kuriomis reiškėsi prancūzų, norvegų, graikų, kitų Vakarų europiečių pasipriešinimas naciams, kuris truko vos trejus ketverius metus, ir kurio užnugaryje buvo anglosaksų moralinė bei materialinė parama, su lietuvių, kuris tęsėsi ne dešimtmetį (1944-1954), kaip yra įprasta manyti, o beveik pusantro dešimtmečio (1940-1954, įskaitant neginkluotą pasipriešinimą sovietams pirmosios okupacijos metu, pratrūkusį jau ginkluotu sukilimu, bei antinacinę rezistenciją 1941-1945) ir neturint jokios efektyvesnės paramos iš užsienio, kovojant tik “vienų vieniems”, J. Brazaičio žodžiais tariant. Todėl tikras stebuklas, kad lietuviai rezistencijoje ištvėrė taip ilgai.

Štai Švedijos spaudos pranešimas apie lietuvių partizanus tuo metu, kai partizaninis pasipriešinimas Lietuvoje buvo dar pakankamai stiprus, nors jau ir gerokai apnaikintas, įskaitant ir trėmimais bei ūkininkų suvarymu į kolchozus gerokai pakirstą jų materialinio apsirūpinimo pagrindą.

Vis dėlto 1948 m. pabaigoje dar turėta vilčių. Tuo metu Vakaruose dar buvo BDPS įgaliotiniai Juozas Lukša (grįžo Lietuvon 1950 m. spalio 3 d.) ir Kazimieras Pyplys (grįžo 1949 m. gegužės 1 d.), į juos dėjo viltis rezistencija Lietuvoje, jie – į ryšius su Vakarais, į Rytų Vakarų konfliktą, kuris vientelis tegalėjo būti vienokia ar kitokia rezistencijos sąjūdžio atomazga.

V. Valiušaičio faksimilė
V. Valiušaičio faksimilė

ŠVEDAI APIE LIETUVOS PARTIZANUS

Didelio švedų dienraščio „Stockhoms Tidningen” bendradarbis Christeras Jäderlundas š. m. spalių mėn. šiame laikraštyje paskelbė eilę straipsnių apie dabartinį Lietuvos gyvenimą. Straipsnių autorius tvirtina, kad medžiagą gavęs iš Lietuvos partizanų sąjūdžio BDPS užsienių delegatūros.

Bendrą būklę Ch. Jäderlundas nušviečia keliomis originalių laiškų ištraukomis. Viename cituojamajame laiške rašoma:

„Pirmiau šiame 3.000 gyventojų miestelyje [valsčiuje? – M.] buvo valsčiaus viršaitis, raštininkas ir du policininkai. Dabar turime 4 rusų policininkus, 3 MVD ir 4 MGB valdininkus, 43 MVD kareivius ir 24 tarnautojus. Šiuos sovietų biurokratus turime ne vien maitinti, bet ir rengti. Viską iš mūsų atėmė rusai, geriausius trobesius, o patys juose gyvena kaip kiaulės. Jie dėvi mūsų kailiniais, kuriuos galime atpažinti… Daug ūkininkų, nebeišgalinčių mokėti mokesčių ir bijančių, kad neišvežtų, pakeičia gyvenamas vietas. Neseniai septynios šeimos apleido mūsų miestelį, bijodamos, kad neišvežtų. Kartkartėmis iš kalėjimų grįžta vienas kitas ūkininkas. Nors tie vyrai, badu numarinti, darbui netinka, rusai juos dažnai vėl išveža į Uralą ar toliau.

Rusai iš mūsų ima viską, kaip aiškina, – kolchozu reikalams. Jie plėšia ne tik stambius ūkininkus. Vienas ūkininkas turėjo 7 ha žemės, jo duktė buvo mokytoja. Ją kažkas įskundė kaip partizanę. Buvo suimta, o jos ir tėvų turtas išplėštas. Tikroji suėmimo ir apiplėšimo priežastis buvo ta, kad ji turėjo siuvimo mašiną… Tame pat kaime vienas ūkininkas buvo sumokėjęs visus mokesčius ir atlikęs visas pyliavas, taip kad jam nieko nebuvo galima prikišti. Tada jam buvo primesta talka partizanams. Buvo nubaustas pusantrų metų kalėjimo ir išvežtas. Ta proga visas ūkis buvo pavyzdingai rusų apiplėštas. Atimti galvijai, arkliai, padargai …”

Toliau pranešama, kad vien tik šių metų gegužės mėn. į Sibirą išvežta apie 30.000 lietuvių. Autorius aiškina:

„Kaip tautinis vienetas Lietuva po rusų jungu išgyvena sunkiausią bandymą savo istorijoje. Aplamai imant, visi Lietuvos gyventojai nenori tikėti, kad jiems visą amžių teks gyventi taip pažemintiems, kaip kad gyvena rusai komunistinėje santvarkoje. Aišku, daug lietuvių pasipriešinimą Lietuvos susovietinimui ir surusinimui laiko beviltišku reikalu ir sako:

– Ar nematome kas darosi pasaulyje? Argi galime nugalėti raudonąją armiją?
Tačiau lietuvių istorija ir lietuvių būdas lengvai paaiškina tą atkaklumą, kuriuo lietuviai, nors ir beviltiškai, spiriasi jėgai, grasinančiai juos pasmaugti… Lietuvos partizanų judėjimas seka senąją carų laikų tradiciją, kai Lietuvoje buvo slapta spausdinami ir platinami laikraščiai. Lietuvos partizanai siekia grynai poltinių tikslų, nors kartais jiems pasiekti nevengia karinių priemonių.

Anot Christero Jäderlundo Lietuvos partizartų organizacija atrodo taip:

„1. K a r i n i s skyrius yra vadovaujamas vyr. vado ir 8 apygardų komendantų. Karinė apygarda skirtosi į 32 rajonus. Apygarda turi apie 4 batalionus partizanų.

2. P o l i t i n i s skyrius apima politinio plano skyrių, informacijų ir spaudos skyrių, ūkinį skyrių bei išvežtiems ir besislapstantiems remti komtettą.

3. U ž s i e n i ų delegatūrą.”

„Politinė propaganda varoma per slaptąją spaudą. Slaptais biuleteniais gyventojai informuojami apie rusų numatomas priemones bei supažindinami su jų metodais. Taip pat informuojama apie užsienio įvykius. Vyriausias partizanų kovos organas yra LAISVĖS VARPAS… Lietuvoje yra apie 12 nelegalių laikraščių… Tiražas svyruoja tarp 2.000 ir 18.000 …”

„Partizanai negali būti laikomi karine kovos organizacija, o greičiau slaptu policijos vienetu, kurio tikslas yra ginti Lietuvos gyventojų interesus nuo sovietų įstaigų užmačių. Ji likviduoja išdavikus, palaiko tautinį susipratimą ir naikina krašte įsigalėjusius rusų banditus. Sabotažo prieš raudonąją armiją ar prieš Lietuvos ūkinį gyvenimą partizanai nevaro. Raudonajai armijai ji yra pasyvi, jei neskaityti šiokios tokios propagandos raudonarmiečių tarpe. Kova prieš sovietų slaptus agentus savame krašte yra vyriausias partizanų uždavinys. Sovietų valdžia naudojasi labai gudria sistema, stengdamasi įpinti į šnipinėjimo tinklą absoliučiai visus. Čia ir reikia įsijungti kariškai suorganizuotam policijos aparatui, kuris dirba kietai ir nenumaldomai.

Ch. Jäderlundas savo straipsnių seriją žada tęsti toliau. (m)

Mintis, 1948 m. lapkričio 5 d.

 

Posted by Vidmantas Valiusaitis on Friday, April 29, 2022

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Valiušaitis. Rusijos taktika keičiasi
  2. V. Valiušaitis. Nukelti politinį stabą
  3. V. Valiušaitis. Tikrasis fašizmas
  4. V. Valiušaitis. Pasaulio sąžinė yra mirusi?
  5. V. Valiušaitis. V. Gylys: Kodėl priešintis?
  6. V. Valiušaitis. Taikinys valstybingumo ženklai
  7. V. Valiušaitis. Nėra amžinų draugų ar priešų, yra amžini interesai
  8. V. Valiušaitis. Kai šiandien priešinama visuomenė, ar kartais nėra išduodami laisvės kovotojų idealai?
  9. V. Valiušaitis. Škirpa ir Gira: „liaudies priešas“ ir „liaudies poetas“ (nuotraukos)
  10. V. Valiušaitis. Rusijos gėda
  11. V. Valiušaitis. „Iskonno ruskije zemli“
  12. V. Valiušaitis. Maloniai nustebino naujausias J. Urbšio atsiminimų leidimas
  13. V.V. Landsbergis. Dar sykį partizanai
  14. D. Grybauskaitė. Bailūs Vakarai? Ar putino karo nusikaltimų bendrininkai?
  15. R. Šarknickas. Kiek dar Ukrainos Prezidentas su žuvusių Ukrainos karių mamų, tėvų ašaromis gali prašyti NATO pagalbos?

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    prieš 5 metai

    – LDK Ukrainos okupacija yra ir LDK Lietuvos okupacija, taip pat.
    – Atėjo laikas d_a_l_i_n_t_i (tobuliausius) ginklus (su naktinio matymo įranga, su optika) Lietuvos vyrams.
    – Reikia apginkluoti m_i_l_i_j_o_n_ą Lietuvos vyrų.
    – Paskaičiavus surinkto biudžeto dalį tenkančią vienam gyventojui (neskaitant ES biudžeto pinigų) bei lyginant su JK, kasmet surinkti biudžetai Lietuvoje buvo pertekliniai (2018 metais buvo plėšikiškai perteklinis bemaž dviem milijardais eurų), bet atsiranda apsišaukėlių seimo seimagyviai suskiai siūlantys šauliams patiems n_u_s_i_p_i_r_k_t_i (!) ginklus. Katastrofa.
    – Gitanai Nausėda, jau dabar, organizuokite Lietuvos vyrų apginklavimą, kad užtikrinti Tautos saugumą, kad rimtai pasiruošti Lietuvos žemių gynybai. (Šveicarijos pvz, Izraelio pvz)
    – Jei nebus organizuojamas ginklų d_a_l_i_n_i_m_a_s Lietuvos vyrams, Gitanai Nausėda, būsite apkaltintas apsileidimu svetimšalių naudai.
    – Lietuvos vyrų apginklavimas, bet ne vatnikų.
    ______________
    Lietuva – tvirtovė

    Atsakyti
  2. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    prieš 5 metai

    Jau daugiau kaip 2 mėnesius Putino Rusijos išprotėję išsigimėliai bjaurybės žudo Ukrainos gyventojus, o:
    – Lietuvos rusai (lenkai, žydai, …) tyli (neprotestuoja, nemaištauja, nestabdo žudynių, …);
    – Lietuvoje esančių, 25-ių partijų vadovai tyli (neprotestuoja, nemaištauja, nestabdo žudynių, …).
    Jei išvardintieji tylės (neprotestuos, nemaištaus, nestabdys Ukrainos gyventojų žudynių, …), bus apkaltinti kaip Putino vadovaujamų žudikų bendrininkai ir Lietuvos priešai.
    ___
    2022 kovo 14, laiškas išsiųstas į Rusijos ambasadą perduoti Putinui.
    (Ištrauka iš laiško turinio)
    ” Vladimirai Vladimirovičiau, nedelsiant sustabdyk LDK Ukrainos žmonių žudynes, visiems laikams išvesk kariuomenę bei atitrauk karinį jūrų laivyną ir karinę aviaciją iš:
    – LDK Ukrainos (ir jos Krymo) žemių;
    – LDK Baltarusijos (Gudijos) žemių;
    – Baltų genčių Karaliaučiaus (Tvankstės) krašto žemių, užsilikusius dar nuo žiauriųjų stalinistinių laikų bei perduok šeimininkavimą šiose žemėse LDK Lietuvai.”

    Atsakyti
  3. Global-Kapitalistas says:
    prieš 5 metai

    Tiek dabar, tiek tada vyksta tautų denacifikacija. Be denacifikacijos – globalizacija neįmanoma. Visų pirma būtina denacifikuoti žiniasklaidą, partijas, finansus ir ekonomiką. Lietuva čia viena iš pirmūnių, bet su žemės ir miškų denacifikacija sekasi ne itin gerai, bet daug jau padaryta. Su etnine denacifikacija sekasi itin gerai. Dar laukia didelis darbas su švietimo ir sveikatos apsaugos sistemų denacifikacija. Čia irgi Lietuvos valstybė neturi turėti įtakos. Kaip neturi Bažnyčiai. Globalizacija – irgi šventas reikalas. Viskas turi priklausyti globalioms korporacijoms.

    Atsakyti
  4. Žemyna says:
    prieš 5 metai

    Negaliu garantuoti, bet atrodo, jog per ,,Amerikos balso” radiją maldavimus laikytis, nesudėti ginklų girdėjau jau po 1950 m., bet dar iki Stalino mirties. Kalbėjęs vyras, rodės, tramdė raudą. Jis negalėjo patikėti, jog būsim palikti vieni.
    Ar tie, kas tada sąžiningai (ar pragmatiškai?) laikėsi sutarties su Stalinu, o šiandien pamatė vaizdo įrašus iš Ukrainos, dabar suprato, kam tada pasmerkė Lietuvą? Juk tie iš jų, kas dar gyvi, galėtų kreiptis į Vokietiją – kad ir jų vėliau sąžinė nekankintų už šių dienų sprendimus.

    Atsakyti
  5. (Už)Vakar ir visados? says:
    prieš 5 metai

    Valstybės ištakos
    • Vidamantas Valiušaitis. KGB teikė kryptingai parinktus dokumentus apie pulkininko K. Škirpos ir LAF‘o „ryšius“ su Vokietijos gestapu ir abveru
    – pozicija.org/vidamantas-valiusaitis-kgb-teike-kryptingai-parinktus-dokumentus-apie-pulkininko-k-skirpos-ir-lafo-rysius-su-vokietijos-gestapu-ir-abveru/
    • Jūratė Sofija Laučiūtė. Susidraugauti su ereliu
    – pozicija.org/jurate-sofija-lauciute-susidraugauti-su-ereliu/

    Atsakyti
    • Mėmelis, 1944 says:
      prieš 5 metai

      1944 m. mūšyje dėl Mėmelio raudonarmiečiai priešą užvertė savo lavonais Rusų kareiviai ir tada plėšė ir griovė, prievartavo ir žudė moteris, vaikus, senelius
      – lrytas.lt/kultura/istorija/2022/05/04/news/1944-m-musyje-del-memelio-raudonarmieciai-priesa-uzverte-savo-lavonais-23253841

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Mirė Vilniaus katedros ir Valdovų rūmų tyrinėtojas Kazys Napoleonas Kitkauskas
  • Bartas apie J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?
  • Kažin apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • Ką gi apie J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Šiaulių oro uostas ieško būdų užtikrinti veiklos tęstinumą
  • Numatoma tikslinti sodo sklypų nuosavybės teisių perleidimo tvarką
  • Tūkstančiai kubinių metrų smėlio Klaipėdos paplūdimiams
  • Lietuva kitąmet siūlys ES solidarumo įnašą mokėti pinigine forma, neperkeliant migrantų

Kiti Straipsniai

Iliustracinis koliažas: Ukrainos, JAV ir Rusijos derybininkų susitikimas Abu Dabyje

Abu Dabyje – JAV, Rusijos ir Ukrainos derybos – Europa prie jų neprileista PAPILDYTA

2026 11 10
Antanas Šileika – dvi gyvenimo pusės

Antanas Šileika – dvi gyvenimo pusės

2026 11 04
Po Rusijos smūgio išdaužyti Charkovo ligoninės langai ir apgadintas fasadas

Rusijos smūgis Charkovo ligoninei: nukentėjo 73 žmonės, evakuojami ligoniai

2026 11 03
Žmonės pagerbia Lietuvos partizanų atminimą prie memorialo Kalvarijos kapinėse

Vaclovo Navicko-Perkūno žūties metinių minėjimas

2026 11 02
Parodos „Lietuvos partizanų batuose…“ eksponatai – senas batas ir kiti daiktai

Priekulėje atgyja istorija: nuo partizanų batų iki pabėgimo iš NKVD būstinės

2026 10 29
Aurimas Navys ir oro gynybos sistemos „Patriot“ koliažas.

A. Navys. Ar veiksminga Ukrainos gynyba tampa derybiniu svertu prieš pačią Ukrainą?

2026 10 17
V. Zelenskio ir D. Trampo susitikimas Ovaliajame kabinete. Jų fone dantis iššiepusio Putino plakatas

J. Vaiškūnas. Trampas nori kito Ukrainos prezidento. O ko reikalauja iš Putino?

2026 10 11
Jonas Žemaitis-Vytautas Lietuvos karininko uniforma

KGB sudaryta Jono Žemaičio-Vytauto baudžiamoji byla

2026 10 05
Rusijos smūgio apgadintas gyvenamasis namas Charkive

R. Armaitis. Rusakalbius „gelbėjo“ taip, kad nebeliko nei žmonių, nei miestų

2026 10 02
Kalesninkų miškas – laisvės kovotojo Kazimiero Pyplio žuvimo vieta

Partizanų palaikai gali likti neatpažinti, o kovų vietos – sunaikintos

2026 10 01

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Mirė Vilniaus katedros ir Valdovų rūmų tyrinėtojas Kazys Napoleonas Kitkauskas
  • Bartas apie J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?
  • Kažin apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • Ką gi apie J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?
  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?
Kitas straipsnis
Dominyko Urbo apdovanojimas skirtas Tadui Zaronskiui

Dominyko Urbo apdovanojimas skirtas Tadui Zaronskiui

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai