Trečiadienis, 6 liepos, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

V. Valiušaitis. „Iskonno ruskije zemli“

Vidmantas Valiušaitis, www.facebook.com, www.alkas.lt
2022 03 01 05:18
11
Žiemos karas Talvisota | Archyvinė nuotr.

Žiemos karas Talvisota | Archyvinė nuotr.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis šiąnakt (vasario 25 d. – Alkas.lt), kreipdamasis į ukrainiečių tautą, sakė, kad Ukraina kovoja viena. Deja, tai tiesa, ir taip jau istorijoje buvo.

Prieš 80-dešimt su trupučiu metų, taip pat viena prieš bolševikinę Rusiją kovojo Suomija. Ir retorika agresorius dangstėsi labai panašia: jis buvo „priverstas“, nes jį „provokavo“, jam „grasino“, „rengėsi užpulti“…

Deja, problema ta, kad tiek tada, tiek dabar priemonių sulaikyti agresorių nėra labai daug. Visuotinis karas irgi, deja, nėra alterantyva.

1939 m. lapkričio 16 d. Suomija nutraukė derybas su Sovietų Sąjunga ir atšaukė savo vyriausybinę delegaciją iš Maskvos, kai stalininės Rusijos vyriausybė nesutiko sumažinti savo reikalavimų, nepaisant to, kad suomiai buvo sutikę perleisti rusams keletą salų Baltijos jūroje, tačiau kategoriškai atsisakė užleisti sausumos teritorijas, įsileisti raudonosios armijos įgulas ir sudaryti vadinamąją „draugystės ir savitarpio pagalbos sutartį“, kokias jau buvo pasirašiusios Estija, Latvija ir Lietuva, ir dėl kurių suomiai buvo įspėję, kad „Baltijos šalys dėl to gailėsis“.

Maskvos spauda nedelsiant apkaltino suomius, esą jie “ruošiasi karui prieš Sovietų Sąjungą” ir įspėjo Suomijos vyriausybę, kad kariuomenės laikymas Sovietų Sąjungos pasienyje būsiąs “pražūtingas Suomijos saugumui”.

Komunistinė Rusijos spauda griebėsi beprotiškos propagandos prieš Suomiją. Panašios į tą, kurią varė Vokietijos propaganda prieš Lenkiją, iki jos armijai įsiveržiant į šią šalį 1939 m. rugsėjo 1 d.

TASS’as, oficiali sovietų žinių agentūra, tučtuojau paskelbė straipsnį, kuriame aiškinta, kad „Suomijos valdžia skatina savo šalies gyventojus neapkęsti Rusijos“, kad „Anglijos buržuazija pakreipė suomių nuotaiką prieš rusus“, kad „reakciniai Suomijos elementai svajoja užkariauti Rusiją ir išplėsti suomių įtaką net iki Uralo kalnų“.

Suomijos užpuolimo išvakarėse (1939 m. lapkričio 30 d.) sovietų spauda beveik ištisai rašė apie „sovietų suomių krizę“. Visi laikraščiai skelbė notas, kuriomis pasikeitė rusų ir suomių vyriausybės, ypač paskutinę sovietų vyriausybės notą, kurioje pranešta apie atsisakymą nuo nepuolimo pakto su Suomija.

Skelbti pranešimai apie naujus incidentus rusų suomių pasienyje. Laikraščiai skelbė daug naujų rezoliucijų, priimtų per masines bolševikų valdžios organizuotas demonstracijas. Ten buvo sakoma: „Mūsų kantrybė pasibaigė“, „Leiskite mums nukirsti ranką, kuri ištiesta į Leningradą“ ir pan.

„Izvestija“ vedamajame rašė, kad vadovaujantieji Suomijos sluoksniai turi „provokatoriškų tikslų“. Jie esą tik „marionetės Sovietų Rusijos priešų rankose“. Laikraštis skelbė apie „suomių šovinistų galutinai numestą kaukę ir galutinai rengiamą karą prieš Sovietų Rusiją“.

Tuo metu Berlynas, slaptais Molotovo-Ribentropo protokolais pasidalijęs Europą su Maskva ir Suomiją atidavęs Kremliaus nuožiūrai, tuo pačiu metu savo laikraščiuose skelbė, kad „Molotovo kalba – paskutinis taikos šauksmas“. Tokiomis ir panašiomis antraštėmis Berlyno laikraščiai pranešė apie Molotovo kalbą ir diplomatinių santykių nutrūkimą tarp Suomijos ir Sovietų Sąjungos.

Įdomu pažymėti, kad to meto politiniams ir diplomatiniams sluoksniams artimi žmonės nepritarė suomių laikysenai. Buvo pabrėžiama, kad kaip Vokietija, atsiradus progai sunaikino jai primestus „Versalio varžtus“, taip dabar Sovietų Rusija naudojasi proga atstatyti Petro Didžiojo sukurtą Rusijos padėtį prie Baltijos jūros.

Prancūzų karo ekspertai prognozavo, kad Suomija įstengs kovoti prieš Sovietų Sąjungą nuo kelių dienų iki daugiausiai dviejų savaičių. Suomiai pajėgė atsilaikyti tris su puse mėnesio, padarę bolševikams milžiniškų nuostolių, nors jie patys irgi sumokėjo didelę kainą. Tačiau išvengė Lietuvos, Latvijos ir Estijos likimo.

1940 m. kovo viduryje pasirašius su rusais „taikos sutartį“, Suomijos užsienio reikalų ministras Veinio Taneris (Väinö Alfred Tanner) pareiškė, kad Suomija priėmė Rusijos taikos sąlygas, nes neturėjo ginklų ir nepasitikėjo kitų pažadais.

Nuo pat karo pradžios buvo aišku, sakė Taneris, kad kova nelygi. Vis dėlto suomiai gynėsi stipriau nei tikėtasi. Kai kurios Suomijos kariuomenės dalys buvo visą laiką mūšių linijoje. Tačiau pastiprinimų stigo.

Pastiprinimai Suomiją pasiekti galėjo vieninteliu keliu – per Švediją ir Norvegiją. Tačiau tos šalys, pačios bijodamos totalitarinių rusų ir vokiečių režimų, kaip neutralitetą deklaravusios šalys, nepraleido svetimų šalių kariuomenių per jų teritorijas. Tai pasirodė neįveikiama kliūtis. Suomija buvo palikta viena grumtis su daug stipresniu priešu.

Pasidavimas Rusijai ne suomių kaltė, sakė Taneris. Tai kaimyninių šalių kaltė.

Suomijai teko sudaryti taiką. Kokią taiką ? – klausė Taneris ir atsakė: „Sunkiai pažeista tauta atiduoda kitai šaliai svarbias pramonės ir žemės ūkio teritorijas.“
Po rusų-suomių „taikos sutarties“ pasirašymo paaiškėjo įdomių detalių.

1939 m. gruodžio mėnesį Suomijos pasiuntinys Paryžiuje, Holma, pareiškė, kad Suomijai reikia amunicijos ir karo pabuklų. Suomija neprašanti kareivių, nes ji gali tikėtis Švedijos pagalbos.

Po dviejų mėnesių, vasario 20 d., pasiuntinys kreipėsi į Prancūziją su prašymu pasiųsti Suomijon ir talkininkų kariuomenę, nes Švedija atsisakė duoti suomiams savo reguliarios armijos pagalbą.

Prancūzija sutiko prašymą išpildyti. Ji greitai paruošė kai kurias savo kariuomenės dalis. Ekspedicinių jėgų branduolį sudarė rinktiniai Alpių kariai, kurie gali ištverti šaltį ne blogiau už pačius suomius. Bet Prancūzija reikalavo, kad Suomija oficialiai paprašytų pagalbos.

Vasario 28 dieną Prancūzija painformavo Suomiją, kad ekspedicinės pajėgos laukia tik įsakymo vykti suomiams pagalbon. Tačiau suomiai pagalbos neprašė.

Kodėl? Todėl, kad tą pačią dieną, vasario 28-ąją, Vokietijos pasiuntinys Helsinkyje įspėjo suomius: jeigu jie, suomiai, prašys talkininkų pagalbos, tai Vokietija išlaipins pietų Suomijoje savo kariuomenę ir, kartu su rusais, sutriuškins Suomiją, pirma negu talkininkai suspės atsiųsti pagalbą.

Taip suomiai buvo priversti nusilenkti Rusijai. Bet tai padarė tik Hitlerio grūmojami.

Kokios buvo „taikos sąlygos“?

Suomija atidavė Rusijai visą Karelijos sąsiaurį, įskaitant Viipuri (Vyborg) miestą.

Rusijai teko visos Ladogos ežero pakrantės ir nemažai teritorijos į šiaurės rytus nuo Ladogos.

Hango pusiausalį, prie įplaukimo į Suomių įlanką, rusai perėmė 30-ties metų “nuomai” (iš tiesų čia savivaliavo, suomius išnaudojo ir tinkamai neatsilygino) ir čia įsirengė savo įtvirtinimus.
Rusija gavo įvairių salų Suomių įlankoje. Dar Suomija atidavė rusams plačią teritorijos juostą šiaurėje, su Srednij ir Ribačij pusiausalių dalimis. Pastatė geležinkelį Rusijos Baltosios jūros uostams sujungti su Botnijos įlanka.

Suomiai turėjo suteikti teisę rusų lėktuvams kursuoti per Petsamo sritį (ją sovietai visiškai pasiglemžė po Antrojo pasaulinio karo) ir sudaryti nevaržomą kelią susisiekti Rusijai per šią sritį su Norvegija.

Suomija įsipareigojo pasirašyti naują nepuolimo ir prekybos sutartį su Rusija.

Praėjus porai savaičių po karo, Suomijos vyriausybė oficialiai paskelbė, kiek per 3,5 mėnesio trukusio Rusijos puolimo mažai suomių tautai buvo padaryta nuostolių.

Ginant šalį nuo 50 kartų skaitlingesnio užpuoliko, žuvo daugiau kaip 15,000 Suomijos vyrų (vėliau, patikslintais nuomenimis, nustatyta, kad žuvo ir mirė nuo žaizdų per 25 tūkstančius). Jie paliko tarp 8-10 tūkstančių našlių, tarp 20 ir 30 tūkstančių našlaičių.

Be pastogės liko 525,000 žmonių.

Rusų lėktuvai numetė ant Suomijos miestų ir kaimų apie 64,000 bombų, kurios sunaikino 122 mūrinius ir 1460 medinių namų. Be to, 364 mūriniai ir 2619 medinių namų buvo apgriauti. Sunaikintos 4 bažnyčios, 5 – apgriautos.

Rusai bombardavo 46 ligonines, kurių 8 buvo sudegintos, 12 – labai sužalotos.

Nekilnojamojo turto nuostoliai siekia 2 milijardus suomiškų markių, JAV doleriais – 36 mln. Pagal dabartinę pinigo vertę, matyt, reikėtų dauginti, spėčiau, iš 1000. Čia dar neįskaičiuotas sovietams atiduotų miestų ir teritorijų nuostolis.

Vienas Viipuri (Vyborgo) miestas to meto suomių valdžios apskaičiavimu buvo vertas 36 mln JAV dolerių.

Suomija neteko 10 proc. dirbamos žemės, 10 proc. tekstilės, chemijos ir metalo pramonės, 11 proc. miškų. Apie 400 tūkstančių Suomijos gyventojų per 12 dienų turėjo išsikelti iš prarastų teritorijų.

Nuo tada – tai „iskonno ruskije zemli“.

 

1 of 3
- +

1. V. Valiušaičio faksimilė

2. V. Valiušaičio faksimilė

3. V. Valiušaičio faksimilė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Valiušaitis. Rusijos gėda
  2. V. Valiušaitis. Hitlerio ir Stalino suokalbis 1939-ųjų spaudos veidrodyje
  3. V. Valiušaitis. Nėra amžinų draugų ar priešų, yra amžini interesai
  4. V. Valiušaitis. V. Gylys: Kodėl priešintis?
  5. V. Valiušaitis. Taikinys valstybingumo ženklai
  6. V. Valiušaitis. Kai kam vis dar neaišku kodėl lietuviai sukilo?
  7. V. Valiušaitis. Škirpa rodo lietuviui kelią, kaip kovoti dėl savo teisių
  8. V. Valiušaitis. Nesenstanti „kolaboravimo su naciais“ propaganda
  9. Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi?
  10. Č. Iškauskas. SSRS gimimas: V.Lenino ir J.Stalino dvikova
  11. Č. Iškauskas. Kaip Hitlerio ir Stalino meilė baigėsi išdavyste
  12. Pamoka rusiškiesiems okupantams. Žiemos karui – 80 (video)
  13. A. Butkus. Baltijos Antantės jubiliejus
  14. Č. Iškauskas. Skaldyta ir skaldoma Lietuva: kas gresia jos vientisumui?
  15. Č. Iškauskas. Ar Suomijai gresia naujas Žiemos karas?
  16. T. Baranauskas. Vasario 16-osios akto originalai: ar atrasti Vokietijai skirti egzemplioriai?
  17. A. Liekis. Lenkų Armijos krajovos nusikaltimų trubadūrai Lietuvoje
  18. Č. Iškauskas. Europos armija: kur du pešasi – trečias laimi?
  19. S. Trinka: Noreika buvo didelis patriotas ir žuvo bekovodamas už Lietuvos laisvę
  20. Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Kažkiek paveikė? says:
    4 mėnesiai ago

    Vakar vakare anksčiau vartotą pavadinimą ,,karinė operacija” jau pakeitė ,,taikdariškos misijos” vardu – esą, taikina ukrainiečius su UA gyvenančiais rusais…

    Atsakyti
    • Antanas says:
      4 mėnesiai ago

      Na, taip… Į Afganistaną jie taip pat “nešė taiką”… Tik paskui iš ten teko kažkodėl bėgti…

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        4 mėnesiai ago

        Paskutiniai rusų kareivio žodžiai mamai: mes žudome visus iš eilės, mus vadina fašistais
        – ve.lt/pasaulis/paskutiniai-rusu-kareivio-zodziai-mamai-mes-zudome-visus-is-eiles-mus-vadina-fasistais
        ,,Ukrainos vidaus reikalų ministerija kreipėsi į Rusijos motinas, ragindama neleisti savo vaikų į karą, bei paskelbė žuvusio rusų kareivio telefono nuotrauką.”
        Nuotrauka:
        – ve.lt/sites/default/files/inline-images/screenshot19_124.jpg
        Pridėčiau prie ministro laiško: Neleiskite paversti savo sūnų žudikais! – Karys yra, kad savo tėvynę nuo įsibrovėlių gintų, o ne kad pats į kitos tautos žemę brautųsi ir tą tautą žudytų.

        Atsakyti
        • Dievas says:
          4 mėnesiai ago

          kliedesiai ir feikas tas telefoninis pokalbis..akivaizdziai paruostas ir kam ta mobilu sudauzyt reikejo? kads ten kulka i ji pataike ar jis mamai rasinejo kai ji nusove??????? kaip mane erzina karo kurstytojai uzsislaptine kgbistai Lietuvos valdzia uzgrobe bei panasus tarptautiniai globalus zydai is kuriu vienas putke ir yra

          Atsakyti
    • Bartas says:
      4 mėnesiai ago

      Ir ta proga, Charkovą subombardavo uždraustais masinio naikinimo kasetiniais užtaisais. Daug aukų tarp gyventojų.

      Atsakyti
      • O planuose says:
        4 mėnesiai ago

        dar Kijevas! –
        Palydoviniai vaizdai rodo šalia Kijevo susitelkus didžiulę Rusijos pajėgų koloną
        – ve.lt/pasaulis/palydoviniai-vaizdai-rodo-salia-kijevo-susitelkus-didziule-rusijos-pajegu-kolona
        Nuotraukoje – Kijevo prieigos
        – ve.lt/sites/default/files/styles/33_270x160/public/2022-03/photo150402138.jpg?h=671d853c&itok=Yoh3Gi2_

        Pagaliau Putinas pats demaskavo visą amžių trunkančius Kremliaus šmeižtus apie Rusiją juosiančias fašistų tautas ir kaip džiugiai šių ,,išvaduotojų” tankus visur pasitikdavo ir tebepasitinka

        Atsakyti
  2. Bartas says:
    4 mėnesiai ago

    Pabaigai turėtų būti paskelbiami “išvaduotojų” nuostoliai. O jie tikrai įspūdingi. Toliau . Reiktų apžvelgti 1941 birželio mėn . 25 d. ir 1944 m. Suomijos užpuolimai. Juk taika pasirašyta tik 1947m.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 mėnesiai ago

      Šalia tokių gyvenant tik ir svajoti apie taiką…

      Atsakyti
    • Dievas says:
      4 mėnesiai ago

      atsiimti visas Lietuvos zemes kuriuos kad capas yra okupaves ir pradedant Naugardu ir Pleskava kuriuos okupavo tarp 1460 ir 1478 (Mozhaisko, Vezimos ir Silagirio zemes okupavo tarp 1440 ir 1460), po to seke Galindai (Tula, Brianskas, Kurskas) kazkur 1555, tada jie kelis kartus buvo okupave Smolenska ir 1655 metais ji galutinai aneksavo (1610 berods jau buvo net kremliu pasistate Smolenske), veliau seke likusios Lietuvos didziosios dalies pavertimas Belarusija, o dar 1722 persivadino is moskovitu i rusus (tada buvo okupave dabartines Gudijos ir Ukrainos 2/3 teritorijos) ir pradejo save kildinti is Rusios pervadindami ja i Kijevo Rusia

      Atsakyti
  3. jo says:
    4 mėnesiai ago

    Čia geras straipsnis (rusų k.) apie Ukrainos žemes, kiek jų jau nuo bolševikų laikų buvo įtrauktos į RSFSR sudėtį. Matosi, kad, priešingai Putino kalboms, nė pėdos rusiškų žemių Rusija nepadovanojo Ukrainai, atvirkščiai – daug Ukrainos atplėšta ir prijungta prie Rusijos. Tai įrodo 1914 m. Rusijos Mokslų Akademijos sudarytas žemėlapis, rodantis kur tuo metu gyvenama ukrainiečių, o kur – rusų…

    https://www.kasparov.ru/material.php?id=5EF33B7A1AB49

    Atsakyti
  4. Dajoš rezul'tat! says:
    4 mėnesiai ago

    Alvydas Medalinskas:
    Prabilo apie naują Putino nurodymą: jam reikalingas rezultatas bet kokia kaina –
    – delfi.lt/news/daily/lithuania/prabilo-apie-nauja-putino-nurodyma-jam-reikalingas-rezultatas-bet-kokia-kaina.d?id=89590653
    …………………
    Audrius Valotka. Kalbos kasdienybės. Žemės ir širdies kalba
    – delfi.lt/news/ringas/lit/audrius-valotka-kalbos-kasdienybes-zemes-ir-sirdies-kalba.d?id=89587865

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Rusijos invazija | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 05 12:00

2022 07 05
Rusijos invazija. Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 03 12:03

2022 07 03
Rusijos invazija Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 02 14:30

2022 07 03
Karas Ukrainoje | Alkas.lt koliažas

A. Navys, M. Sėjūnas. Kas sustabdys ordą?

2022 07 02
Suvalkų kraštas – pavojingiausia vieta žemėje? | punskas.pl nuotr.

Suvalkų kraštas – pavojingiausia vieta žemėje?

2022 07 02
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 01 12:00

2022 07 01
Okupuotasis Karaliaučiaus kraštas| Alkas.lt nuotr.

S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba

2022 07 01
Rusijos invazija. Volodymyras Zelenskis ir Borisas Džonsonas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02

2022 06 30
Suprasti Rusiją

M. Kundrotas. Suprasti Rusiją

2022 06 30
Rusijos invazija

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00

2022 06 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaunas kviečia Liepos 6-ąją švęsti kartu
Įvairenybės

Kaunas kviečia Liepos 6-ąją švęsti kartu

2022 07 06
Troleibusas | vilniu.lt nuotr.
Įvairenybės

Į renginius sostinėje viešasis transportas veš nemokamai

2022 07 06
Valstybės dienos turinį kuriame patys
Šventės

Valstybės dienos turinį kuriame patys

2022 07 06
Rusijos invazija | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 05 12:00

2022 07 05
Stadionas Vilniuje atsiras per 3 metus
Lietuvoje

Stadionas Vilniuje atsiras per 3 metus

2022 07 05
Mirė tautodailininkas, sąjūdininkas Dionyzas Varkalis
Žmonės

Mirė tautodailininkas, sąjūdininkas Dionyzas Varkalis

2022 07 05
Žymėtam kurui įsigyti nereikės pildyti prašymų popieriuje
Lietuvoje

VMI siunčia žinią ūkininkamas

2022 07 05
Moksleiviai įprato plauti rankas, bet neramina pavojingos bakterijos ant kompiuterio klaviatūros
Lietuvoje

Įmonės jau turi suskubti pateikti duomenis

2022 07 05


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Romas apie M. Kundrotas. Apkalta ar sąskaitų suvedimas?
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie V. Radžvilas. Grumtynių dėl istorinės tiesos spektaklis
  • Nuorodos apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 05 12:00
  • Alvydas Butkus apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaunas kviečia Liepos 6-ąją švęsti kartu
  • Į renginius sostinėje viešasis transportas veš nemokamai
  • Valstybės dienos turinį kuriame patys
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 05 12:00

Skaitomiausi straipsniai

  • Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus peržiūrėta: 840; komentarų: 9
  • A. V. Rakšnys, A. Guogis, V. Smalskys. Centrinės ir Rytų Europos viešojo administravimo raidos tyrimai: Lietuvos atvejis peržiūrėta: 806; komentarų: 2
  • S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba peržiūrėta: 780; komentarų: 30
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius peržiūrėta: 676; komentarų: 0
  • Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu peržiūrėta: 560; komentarų: 33
  • M. Kundrotas. Sužvėrėjimo paslaptis peržiūrėta: 553; komentarų: 27

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 05 12:00

by Jonas Vaiškūnas
2022 07 05
2
Rusijos invazija | Alkas.lt ekrano nuotr.

Maskva skelbia, jog užėmus Severodonecką ir Lysičianską kontroliuojama visą Luhansko apskritis Tai ir buvo vienas iš operatyvinių einamųjų Kremliaus tikslų....

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 03 12:03

by Jonas Vaiškūnas
2022 07 03
2
Rusijos invazija. Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Šiaurės Atlanto aljanso valstybių vadovai pareiškė, jog yra „vieningi, solidarūs ir patvirtina tvirtą transatlantinį ryšį tarp mūsų...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 02 14:30

by Jonas Vaiškūnas
2022 07 03
0
Rusijos invazija Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Liepos mėnesį Rusija gali nutraukti dujų tiekimą „Nord Stream-1“ dujotiekiu. Rusijos dujotiekis uždaromas remontui. Neva. Kaip kadaise naftotiekis „Družba“ į...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Romas apie M. Kundrotas. Apkalta ar sąskaitų suvedimas?
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie V. Radžvilas. Grumtynių dėl istorinės tiesos spektaklis
  • Nuorodos apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 05 12:00
  • Alvydas Butkus apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Global-Kapitalistas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 05 12:00

Kitas straipsnis
Knygų mugė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vilniaus knygų mugėje paskelbtos atrinktos knygos „Metų knygos rinkimams 2021“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai