Rinkoje vis dažniau galime išvysti maisto gaminių, kurie yra pagaminti pasitelkus specifinį maisto gamybos būdą – lėto virimo technologiją. Prekybos vietose pristatomas gana platus tokių produktų pasirinkimas: tai ir sultingi šonkauliai, minkšti kiaulienos sprandinės kepsniai ar išpjova, taip pat paukštienos, jautienos kepsniai ir begalė įvairiausių kitų jau paruoštų patiekalų, kuriuos prieš skanaujant reikės tik pasišildyti. Kuo ypatinga lėto virimo technologija ir kodėl ji vis dažniau sudomina vartotojus, mėgstančius gaminti namuose?
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai siūlo atkreipti dėmesį į keletą dalykų ir dalijasi patarimais, kaip maistą paruošti ir vartoti ne tik saugiai, bet ir kokybiškai.
Maisto ruošimo pagal šią technologiją pranašumai
Pasak daugelio virtuvės meistrų, lėto virimo žemoje temperatūroje technologija pranašesnė už tradicinius maisto apdorojimo būdus. Pasitelkus šį gamybos būdą, išsaugoma maisto produktų, o ypač, mėsos gaminių skoninės ir maistinės savybės, jie tampa minšti ir sultingi. Be to, gaminimas lėtame virimo puode yra visiškai paprastas ir ekonomiškas sprendimas.
Nors lėtas gaminimas priklauso naujausioms sveiko ir skanaus maisto gaminimo tendencijoms, o lėto virimo puodas tampa vis dažniau naudojamu įrenginiu šeimininkių virtuvėse ir viešojo maitinimo įstaigose, VMVT primena, kad tokiu būdu ruošiant maistą svarbu nepamiršti laikytis bendrų maisto saugos bei higienos reikalavimų.
Vartotojams gana dažnai kyla klausimų, ar gaminti maistą naudojant lėto gaminimo technologiją yra saugu ir kaip šio proceso eigoje išvengti galimų mikrobiologinio užterštumo rizikų. Maisto saugos specialistai patikina – tai visiškai saugu, jei, žinoma, visą gamybos procesą atliksite tinkamai.
„Reikėtų prisiminti tai, kad pagal šią technologiją maistas gaminamas lėtai žemoje temperatūroje, paprastai nuo 77 iki 138 laipsnių, taip maistas yra troškinamas kelias valandas. Tiesioginis viryklėje esančio karščio, garų ir ilgos trukmės derinys sėkmingai susidoroja su bakterijomis, todėl ši technologija yra visiškai saugus maisto gaminimo procesas.
Vis dėlto turite nepamiršti laikytis ir kitų maisto saugą užtikrinančių reikalavimų, taip pat asmens bei gamybos higienos taisyklių“, – komentuoja VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Miglė Navašinskaitė.
10 patarimų, kaip saugiai gaminti maistą lėto virimo puode
Ruošiant maistą lėto virimo puode, būtina laikytis kelių taisyklių:
1. Vadovaukitės įrangos techniniais parametrais. Naudodami lėto virimo įrenginį, laikykitės tų reikalavimų ir nurodymų, kuriuos pateikia gamintojas.
2. Laikykitės švaros ir asmens higienos. Įsitikinkite, kad visi įrenginiai ir paviršiai, kurie liečiasi su maistu, yra švarūs. Prieš gamindami maistą, taip pat pasirūpinkite tinkama rankų higiena.
3. Maistą tinkamai atšildykite. Jei naudosite užšaldytus maisto produktus, prieš gamindami juos tinkamai atšildykite. Į lėto virimo puodą sudėti sušaldyti maisto produktai nepasieks reikiamos apdorojimo temperatūros, tokiu atveju atsiranda palanki terpė mikroorganizmų dauginimuisi maiste.
4. Įkaitinkite įrenginį. Įkaitindami puodą pilkite šiltą / karštą vandenį, taip reikiamą temperatūrą pasieksite greičiau ir sutrumpinsite maisto buvimo trukmę „rizikingoje zonoje“. Tai ypač svarbu išlaikant mėsos patiekalų saugą ir jų kokybę.
5. Šilumos palaikymo režimas. Negaminkite maisto nustatę šilumos palaikymo rėžimą. Jis naudojamas tik tuomet, jei reikia palaikyti pagaminto maisto temperatūrą prieš valgant.
6. Maisto sluoksniavimas. Jei lėto virimo puode gaminate daržoves, jas talpinkite ant dugno ar šonų. Daržovės verda lėčiausiai, todėl sudėkite jas arčiausiai šilumos šaltinio.
7. Tinkamai užsandarinkite įrenginį. Gaminimo metu be reikalo neatidarinėkite įrenginio. Prisiminkite, kad kiekvieną kartą pakėlus dangtį, vidaus temperatūra nukrenta 10–15 laipsnių, o gaminimo procesas sulėtėja bent 30 minučių.
8. Kontroliuokite temperatūrą. Prieš ragaudami pagamintus patiekalus, maisto termometru pamatuokite ir įsitikinkite, jog apdorojami produktai pasiekė saugią vidinę temperatūrą, naikinančią bakterijas. Ypač svarbu įvertinti ir patikrinti mėsos patiekalų temperatūrą. Vidinė patiekalo temperatūra turi būti ne žemesnė nei + 72º C.
9. Maisto atvėsinimas. Tinkamai atvėsinkite pagamintą maistą, nepalikite jo ataušti puode. Paruošto maisto vėsinimas iki norimos temperatūros turi trūkti ne ilgiau kaip 4 valandas. Atvėsintus maisto likučius sudėkite į tam skirtas talpas ir laikykite šaldytuve ne aukštesnėje kaip +4º C temperatūroje. Atvėsintą karštą maistą rekomenduojama suvartoti per 24 val.
10. Maisto šildymas. Nešildykite maisto likučių lėto virimo puode, verčiau tam pasirinkite kitą maisto pašildymo būdą – ant viryklės ar mikrobangų krosnelėje.
Šeršė kokią senutę lia fam , ir ji primins, kaip šaltieną virdavome:
paruoši, sudedi į puodą viską, ko reikia, užvirini, sulėtini ugnį taip, kad kunkulai tik lėtai, tik po vieną kiltų. Tada gali palikti uždengtą puodą bent kokioms 4 val., lai savo gyvenimą gyvena, o pati kitkuo užsiimti. Arba gali užkaisti puodą prieš naktį, įsitikinti, jog kunkulai tinkamu ritmu, neskubėdami iškyla, ir gali eit miegoti. – Iš ryto šaltiena bus išvirusi. Beliks išrankioti kaulus, mėsą, daržoves susmulkinti, o tada arba išdalinti viską į dubenėlius, kaip pratę, arba viską perpilti į didelę puodynę/stiklainį, telpantį į šaldytuvą, ataušinti ir laikyti jį ten.
Kai kas naudoja tokį šaltienos indą kaip sultinį, kurį visą savaitę naudos kasdieniam greitam ko nors išvirimui/patroškinimui po darbo. Iš ryto, jei reikia, užpila vandeniu (kad išbrinktų per dieną) kruopas, ankštines daržoves. Grįžus iš darbo belieka puode sriubai užkaisti iš didžiojo puodo išpjautą gabalą šaltienos. Kol suskystės – nuvarvinti kruopas, nuskusti ir pasmulkinti daržoves, ką dar sugalvoji, sumesti į puodą, kad kažkiek minučių pavirtų. Netrukus, kol dengsi stalą ir bambėsi ant priesaikos, kad vėl ne tą ir ne tiek iš parduotuvės atnešė, kad vėl kažką svarbaus pamiršo, virtuvė pakvips šviežia vakariene.
Gyvendamas Gerovės valstybėje, maitinuosi tik kavinėse ir restoranuose, todėl Tamstos prisiminimai apie riebius „kunkulus“ manęs nei kiek nesuvirpino. Gyvenimas pernelyg trumpas, kad vergauti prie nuoviromis aptaškytos viryklės.
Na jau komentarai – tai vienas už kitą geresni. Prajuokino abu: ir akylas kunkulų stebėtojas, ir jų nemėgėjas.
Kunkulų ar konkolų? Kokia komisijos nuomonė, kaip šiuolaikiškai būtų?
O ką pats paprastai į sultinį metat skoniui pagerinti?
🙂 🙂 🙂
Skaitykite, prašau, aukščiau. Kartoju: negaminu jokio valgio, įskaitant Tamstos paminėtą ir, matyt, ypač mėgstamą broilerio sultinį su skrebučiais. Maitinuosi tik kavinėse ir restoranuose – gyvenu Gerovės valstybėje. Taip taupau elektrą, dujas ir malkas. Ar žinote, kas yra Europos žaliasis kursas? Nežinote?
Ne apie Broilerius daina
ir jų garbingą kelią…
Tai prisiminimai apie pačių savo sode augintas solidžias vištas, arba iš kiaulienos rinkinių virtą sultinį…
Pajūrietis, kuris nemato labai didelio skirtumo tarp kunkulų ir konkolų, matomai, meta pastaruosius. Ypač, kai jam subiūra nuotaika 😊. Kai būna gerai nusiteikęs, rašo labai neblogus komentarus, kuriuos mielai paskaitau.
Abu pagerino tamstos nuotaiką? Užsukite dažniau – kartu pajuokausime ir pasijuoksime.
Iki malonaus!
Ir kas čia buvo juokingo? Ką?
Ar ,,Ką?” labai griežtu tonu ištarta?
Griežčiau neįmanoma 🙂