Per metus Lietuvoje labiausiai brango kruopos, duona, pieno gaminiai, o žuvis – pigo. Labiausiai išaugusias kainas pajuto būtiniausių ekonominės klasės maisto gaminių pirkėjai. Pokyčius lėmė padidėjusios energijos kainos bei brangę grūdai.
Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse labiausiai per metus pabrango grikių kruopos – jų kaina augo daugiau kaip 47 proc. – už kilogramą grikių šiuo metu reikia mokėti maždaug 1,32 euro brangiau negu prieš metus. Taip pat ženkliai brango natūralus jogurtas – 42 proc., atvėsintas viščiukas – beveik 40 proc. ir geriamas pienas – daugiau kaip 39 proc. Litras pieno dabar kainuoja 35 centais brangiau negu prieš metus.
Brango ne tik grikiai, bet ir kitos kruopos – daugiau kaip trečdaliu pabrango ir perlinės, miežinės, avižinės kruopos, manai. Taip pat ženkliai kilo ir duonos kaina.
Yra ir gaminių, kurių kaina per metus sumažėjo. Labiausiai atpigo švieži karpiai – 12,45 proc. atlantinės lašišos – 10 proc. (maždaug euru už kilogramą), jūriniai ešeriai – daugiau kaip 7 proc. (60 cnt/kg). Narvuose laikomų vištų kiaušiniai taip pat pigo beveik 9 proc.
Tyrimą atlikęs Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras palyginto vidutines 96 maisto gaminių šių ir praėjusių metų 11 savaitės kainas. Bendrai per metus pabrango 76 maisto gaminiai, atpigo – 18, o dviejų gaminių kainos išliko nepakitusios.
Ekonominės klasės būtiniausi maisto produktų brango labiau
Ekonominės klasės būtiniausių maisto gaminių kainų tyrimas parodė, kad per metus padidėjo visų gaminių, išskyrus mineralinį vandenį, kainos. Tyrimo metu stebėti 20 atrinktų būtiniausių gaminių kainų pokyčiai. Vidutinė kaina apskaičiuojama pasirenkant trijų mažiausių kiekvieno gaminio kainų vidurkį.
Per metus labiausiai pabrango grikiai, saulėgrąžų ir rapsų aliejus, tamsi duona, manai, ryžiai.
Pavyzdžiui, grikiai ekonominės klasės produktų segmente per metus pabrango beveik 59 proc., maistinio rapsų aliejaus kaina didėjo 50 proc., o saulėgrąžų aliejaus – 37 proc. Tamsi duona pabrango beveik 37 proc., manų kruopos – beveik 27 proc., o ryžiai – 26 proc.
Geriamas ekonominės klasės (2–2,5 proc. riebumo) pienas ir sviestas (82 proc. riebumo) – brango penktadaliu. Apie 19 proc. didėjo kvietinių miltų, virtų dešrelių ir 30 proc. riebumo grietinės kaina. Šviesios duonos kaina pakilo beveik 18 proc., batonų – 8 proc. Liesa varškė brango beveik 15 proc., o fermentiniai sūriai – beveik 14 proc. Makaronai pabrango kiek daugiau kaip 13 proc., virtos dešros brango dešimtadaliu, kefyras – daugiau kaip 8 proc., o M dydžio narvuose laikomų vištų kiaušiniai – beveik 7 proc.
„Šių metų 11 savaitės vidutines kainas palyginus su 2021 metų 11 savaite, matome, jog brango keturi iš penkių maisto pgaminių.
Be to, labiau brango ekonominės klasės maisto gaminisi – kai kurių populiarių ekonominės klasės būtiniausių maisto gaminių mažiausios kainos per metus padidėjo labiau, nei šalyje stebimos vidutinės tokių maisto gaminių kainos“, – pastebi Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.
Pasakysiu ir trumpiau – brango kasdienės svarbos prekės (keista, negi jau duoną kepa iš būsimo derliaus?), o tik truputį atpigo prabangios ir brangios, kurias ir šiaip perka toli gražu ne kas antras. Todėl sakyti, kad kažkas atpigo net negražu.
Kodėl per visus karus kai kas labai pralobsta? Branginkit, branginkit, o aš mažiau pirksiu.