A. Navys, M. Sėjūnas. Rusija nepasikeis pašalinus putiną

Dėl karo Ukrainoje kaltas tik putinas. Tik jis ir niekas kitas įsako sprogdinti mokyklas, bombarduoti miestus, gradais ir bombomis išlaisvinti ligonines, šaudyti ukrainiečių vaikus.

Nuvertus, nukepus, pradanginus putiną, vėl visi atsikvėpsim ir ilgai, ramiai, turiningai gyvensime. Vėl šildysimės pigiomis dujomis. Pigių avialinijų lėktuvais beveik už ačiū aplankysime tolimojo Vietnamo įstabias džiungles.

Tokia štai legenda apie blogąjį putiną ir šviesų rytojų be jo. Sufarširuota ir įsriegta į naivių ir termobariniais užtaisais sušaudytos taikos išsigandusių vakariečių smegenis. Kremliaus gebešnikų subrandinta specialiai jiems ir jums.

Oj, mielieji. putinas – ne kareivis ir ne generolas. Jis paprastas kagėbė klerkas. Nieko neraukiantis nei karo taktikoje, nei strategijoje. Ukrainos užpuolimo planus kurpė gerasimovo mokytojai, o po to – auklėtiniai iš generalinio štabo. Taip pat ir FSB bei GRU.

putinas ne staiga užpuolė Ukrainą, jis tik pratęsė darbus, pradėtus daugiau kaip prieš 30 metų.

Mes kraupstame nuo vaizdų ir žinių apie Mariupolį, Charkovą, Černihovą, Bučą ir Hostomelį. Bet tai buvo daroma jau daug kartų ir be putino.

1991-92 Gruzija, visiškai taip pat, kaip Ukraina, buvo įvelta į karus dėl dalies savo teritorijų – Pietų Osetijos ir Abchazijos. Apsišaukėlių respublikos „paprašė“ Maskvos pagalbos ir ją gavo.

Tankais, patrankomis, kulkomis ir Gorbačiovo ultimatumais. Gruzijos miestuose virė mūšiai, Tbilisio centras buvo stipriai sugriautas. Žuvo keli tūkstančiai žmonių. Gorbis nenorėjo kartoti Vilniaus klaidos.

1994-96 Čečėnija gynėsi nuo Rusijos invazijos. Groznas atakuotas šlykščiai ir klastingai Naujųjų – tuo metu 1995 – metų naktį. Įsakymą davė generolas Gračiovas, Jelcino nurodymu. Rusija patyrė gėdingą pralaimėjimą – į Čečėnijos sostinę įrėpliojusi Rusijos armija buvo apsupta ir sutriuškinta. Pasirašytos paliaubos Maskvoje. To kaina iki 100 000 žuvusių civilių.

Tačiau net ir taikos sutartis nepakeitė Kremliaus planų.

1999, sulaužius visas sutartis, pradėtas antrasis Čečėnijos karas. Jam vadovavo ir Jelcinas, ir vėliau putinas su savo karo nusikaltėlių gauja. Groznas, kaip dabar Mariupolis, buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus. Čečėnija okupuota.

2008 Gruzija „užpuolė“ Pietų Osetiją, nepaisant to, kad ten buvo Rusijos „taikdarių“ kontingentas. Į „pagalbą“ osetinams atskubėjo prezidentas Medvedevas. Prinuždėnija k miru / taika prievartos būdu realybėje atrodė taip: Rusijos ordos įsiveržė į Gruzijos teritoriją, aviacija bombardavo Gruzijos miestus, o goblinų smarvė jautėsi per keliolika kilometrų nuo Tbilisio.

Įsikišus JAV (netiesiogiai) ir tarpininkaujant Prancūzijai, sudaryta taikos sutartis. Rusija pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę. Gruzija neteko galimybės stoti į NATO.

2016 Sirijos ir Rusijos pajėgos apsupo sukilėlių bastioną Alepo. Kremliaus generolai, jau išmokę Čečėnijos pamoką Grozne, miestą sulygino su žeme. Žuvo šimtai žmonių, kelios dešimtys vaikų. Tarptautinė bendruomenė nedrąsiu JK balsu tuomet prabilo, jog Rusija galėtų būti apkaltinta karo nusikaltimais. Bet neapkaltino.

Šiandien matome tą pačią Rusiją – ne putiną – norinčią visą Ukrainą paversti Groznu, Alepo, Mariupoliu. Krymo okupacija, Luhansko ir Donecko siužetas jau skaitytas, o Ukrainoje vykdomas lygiai toks pat scenarijus, koks buvo daromas Sirijoje, Gruzijoje, Čečėnijoje.

Vienintelė Moldova kol kas išvengė jų likimo.

Ukrainoje vyksta ne naujas karas, o tęsiama ilga ir seniai pradėta karinė kampanija prieš Vakarus, siekiant atgauti prarastas imperijos ribas ir įtaką.

Ir grėsmė pasaulio saugumui yra ne tik putinas. Visi iki šiol buvę Rusijos vadovai, tarp kurių ir „demokratas“ Jelcinas – tokie pat bejausmiai žudikai ir karo nusikaltėliai. Kuo geresnis Medvedevas, Gorbačiovas, Jelcinas žudę gruzinus ir čečėnus? Niekuo. Jie lygiai tokie patys.

Rusija, deja, yra hidra su ataugančiomis galvomis. putinas – viena iš krauju mintančios hidros galvų. Ją nukirtus, išaugs kita.

Norint ją įveikti, reikia persmeigti hidros širdį, įvardinant visus jos padarytus nusikaltimus, įskaitant milijonus komunizmo stalinizmo aukų, nuteisiant šios baisios ir kruvinos sistemos bei ideologijos kūrėjus, įkvėpėjus ir tęsėjus.

Civilizuoto pasaulio laukia daug sunkių ir rimtų darbų.

Žinoma, jei jis dar turi noro išlikti.

Autoriai yra VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūros steigėjai

Spausdinti