Rūpinantis savo mityba, į kasdienį savo valgiaraštį vertėtų įtraukti ir įvairias sėklas. Jos ne tik pagardina patiekalus, bet ir suteikia daugybę organizmui būtinų maistinių medžiagų – vitaminų, mineralų, baltymų, aukštos kokybės aliejų bei fermentų. O jei šis argumentas atrodo nepakankamai svarus – artimiau susipažinkite su penkių populiariausių ir vertingiausių sėklų nauda.
„Iki“ vaisių ir daržovių skyriuje dirbanti Jolanta Sabaitienė sako, kad įvairiausios sėklos – ne tik skanios, bet ir labai maistingos.
„Sėklų įtraukimas į kasdienį racioną gali pagerinti savijautą, netgi padėti išvengti širdies ligų, diabeto, reguliuoti normalų kūno svorį. Be to, jose gausu skaidulų, antioksidantų. Sėklas įtraukti į savo valgiaraštį labai paprasta – jomis galima gardinti pusryčių košes, įvairiausius kokteilius ar glotnučius, salotas, netgi sriubas, valgyti jas su natūraliu jogurtu“, – sako J. Sabaitienė ir dalijasi keliais faktais apie 5 skirtingos rūšies sėklas.
5 populiariausių ir vertingiausių sėklų nauda
Linų sėmenys. Šios sėklos tikrai visiems gerai pažįstamos – iš jų gaminami aliejai, jomis gardinamos salotos, sriubos, jogurtai, žalieji kokteiliai, duona, pyragai ir dar daugybė patiekalų. Šiose sėklose gausu nepakeičiamų omega-3 riebalų rūgščių. Žmogaus organizmas pats jų negamina, todėl omega-3 būtina gauti su maistu. Taip pat linų sėmenys turi maistinių skaidulų, reikalingų žarnyno veiklai, o jose esantys lignanai – augalinės kilmės junginiai – turi antioksidantų bei estrogenų savybių, kurios prisideda prie vėžio rizikos mažinimo. Rekomenduojama dažniau vartoti maltus linų sėmenis, o dar geriau prieš valgant išmirkyti jas vandenyje, kad organizmas sklandžiau suvirškintų ir lengviau pasisavintų visas išvardintas medžiagas.
Saulėgrąžos. Ar žinojote, kad viena sauja paprasčiausių saulėgrąžų gali numalšinti alkį? Šiose sėklose yra daug vertingų maistinių medžiagų – folio rūgšties, folatų, skaidulų, vitaminų E ir B1, seleno ir kitų mineralų, todėl jos labai maistingos ir suteikia sotumo jausmą.
Taigi, kai norisi paužkandžiauti – saulėgrąžos yra vienas geriausių pasirinkimų. Žinoma, jomis galite gardinti ir patiekalus – kiaušinienę, tuno ar vištienos salotas, daržovių troškinius ir net padažus. Išmirkytos vandenyje, jos gali būti naudojamos net picoje, o jeigu norite išbandyti ką nors egzotiškesnio, siūlome štai tokį receptą: per naktį išmirkykite sėklas pasūdytame vandenyje, kitą dieną jas nusausinkite, sumaišykite su alyvuogių aliejumi, citrinų sultimis, dviem šaukštais smulkintų česnakų laiškų ir tepkite ant mėgstamos duonelės, pavyzdžiui, čiabatos.
Sezamų sėklos. Vietą gastronomijos pasaulyje sezamų sėklos užsitarnavo tuomet, kai tapo neatsiejamu mėsainių bandelių pagardu. Šios sėklos patiekalams suteikia riešutų poskonį ir malonų traškumą, todėl jos dažnai naudojamos duonoje, salotose ir beveik visuose Azijos virtuvės patiekaluose.
Rekomenduojame pabandyti sezamų sėklas įmaišyti net ir į mėsos marinatus ar blynų tešlą, juolab kad jos papildys jūsų mitybą geraisiais riebalais, kokybiškais baltymais, skaidulomis, vitaminu B, kalciu, geležimi, magniu ir daugybe kitų mineralų.
Šalavijų sėklos. Šios sėklos dažnai vadinamos tiesiog „chia“. Jos yra švelnaus skonio, todėl jas galima derinti su bet kokiu kitu maistu, nes patiekalo skonis beveik nepasikeis. „Chia“, kaip ir linų sėmenys, tinka salotose, jogurtuose ar glotnučiuose.
Šalavijų sėklomis galima gardinti net kefyrą, vaisių sultis ar kreminius desertus, pavyzdžiui, pudingą. Rekomenduojama turėti šių sėklų po ranka ir naudoti kur papuola, nes su jomis gausite būtinų skaidulų, gerųjų riebalų, baltymų ir gausybę svarbių mineralų – kalcio, geležies, cinko, magnio, mangano bei vario.
Moliūgų sėklos. Šios sėklos, ko gero, pačios sveikiausios ir naudingiausios iš visų. Jose randama daugybė širdies ir kraujagyslių veiklai būtinų nesočiųjų riebalų rūgščių, be to, tai vienas geriausių magnio šaltinių. O dar geriau, kad moliūgų sėklas galite valgyti ir šviežias, ir džiovintas, ir kepintas, ir sūdytas, todėl savo skonio variantą ras kiekvienas.
Be to, jos idealiai pagardina sriubas, daržovių ar vaisių salotas, jogurtus, padažus, pavyzdžiui, pesto, sumuštinius ir net makaronus. O ar kada nors bandėte moliūgų sėklomis pagardinti bulves? Pabandykite. Tiesiog pakepinkite sėklas keptuvėje, sutrinkite iki miltelių, įmaišykite į aliejaus ir citrinų sulčių mišinį ir pilkite padažą tiesiai ant virtų ar keptų bulvių.
Dar siūlome pabandyti moliūgų sėklas naudoti desertuose: įmaišykite jas į naminį šokoladą, sausainius ar pyragus. Jos ypač tinka desertuose su abrikosais.
