A. Navys, M. Sėjūnas. Lietuviai mano, kad juos imsim į nelaisvę? Ne. Deginsim gyvus

Kodėl rusų lakūnas numetė bombą ant Mariupolio teatro, kur aiškiai didelėm raidėm buvo parašyta „vaikai“? Kodėl apšaudomos ir bombarduojamos ligoninės? Argi tai nedraudžia tarptautinė humanitarinė teisė?

Argi JIE nežino, kad ten vaikai, moterys, ligoniai, senukai?

Žino.

Ir tie jūsų, kurie burbteli – „umom Rosiju nie poniatj“ („protu Rusijos nesuprasi“) – nemato pilno ir neapsakomai liūdno paveikslo.

putino Rusijos akimis – žudyti priešus, fašistus, kurie nori sunaikinti Rusiją yra šventas reikalas. Tiek jam, tiek jo generolams, tiek ir oro pajėgų štabui bei pilotams, artilerijos ugnies koreguotojams, kurie vykdo su operacijų vadais suderintas, iš Rusijos gynybos štabo nuleistas užduotis – sunaikinti kuo daugiau civilių yra dar viena priemonė užtikrinanti šventos misijos sėkmę.

Šventos misijos, palaimintos pačio Maskvos patriarchato, užliūliuoto trečiosios Romos vaizdiniais, smilkalais ir netikromis ikonų ašaromis.

Ar putinas džiūgauja, matydamas kančias, žmonių ašaras, traumas, žuvusius vaikus, kraują… Ar jis taip pasitenkina? Sadistas, žmogžudys maniakas, prievartautojas – taip. Ar jis toks? O gal jis tiesiog psichopatas, be emapatijos ir atjautos, kurčias kito žmogaus kančiai? Ateityje į šį klausimą, tikimės, gal atsakys psichiatrai ir/ar seksopatologai.

Kaip bebūtų, visiškai klaidinga manyti, kad putinui ir jo Rusijai reikia tik ukrainiečių kraujo. putinas, lavrovas, zakharova ir kiti režimo vadai bei kalbėtojai kartoja, kad Ukrainoje vyksta kova su Vakarų fašizmu.

Ir daugybė Rusijos žmonių tuo tiki. Taip, kai kurie iš kvailumo, tamsumo, nes taip pasakė televizorius.

Tačiau tikrojo rusofašizmo, to, kuris susirinko su Z vėliavomis šiandien Lužnikuose klausyti vado kalbos – veidas yra kitas: nemaža dalis Rusijos visuomenės kaip ir režimas sąmoningai to siekia, patys dalyvauja, galiausiai visiškai pateisina civilių žudymą.

Trečiosios bangos eksperimentas, kai mokytojas Ronas Džonsas (Ron Jones) nusprendė parodyti, kaip tampama naciu ir fašistu, mokykloje, Kalifornijoje, 1967 metais aiškiai pademonstravo, kaip per penkias dienas iš mielų mokinių galima padaryti aklai komandas vykdančius „zombius“. Zombius kabutėse, nes dauguma jų niekieno neprašomi patys ėmėsi saviveiklos.

Penktą dieną mokytojas pats suprato, kokia tai tragedija, nes procesas tapo sunkiai valdomas ir turėjo būti nedelsiant nutrauktas. Per penkias dienas. O jei penkis metus?

Trečiasis reichas nacių valdomoje Vokietijoje visu savo poveikio siaubu atsiskleidė sąjungininkams atvėrus konclagerio Dachau vartus. Suvaryti miestelio žmonės buvo verčiami krauti rietuvėmis sudžiūvusius iš bado kūnus, sudarkytus lavonus.

Kai tų paprastų miestelio mokytojų ir siuvėjų, duonos kepėjų ir buhalterių JAV karo žurnalistas klausė, kodėl jie nieko nesiėmė, kodėl leido naciams vykdyti holokaustą, nuleidė akis sakė: mes nežinojom.

Nė velnio! Žinojo, kaip ir tie, kurie vykdė įsakymus ir bandė įsakymo vykdymo paklusnumu prisidengti. Atsakomybės difuzija. Sadistas ir laukinis žvėris giliai viduje, labai prastai užmaskuotas biurgerio alaus bokalo gyvenimiška filososfija.

Svarbu suvokti, kad žudydami ukrainiečius – tiesiogiai, bombomis arba įsakymais, ir netiesiogiai, – stebint vaizdus ekrane ir nieko nedarant, putino Rusijos biurgeriai įsivaizduoja, kad žudo fašistus vakaruose: britus, „pribaltus“, lenkus, fricus – visus, nepripažįstančius „russkij mir“.

putino „filosofiją“ itin gerai atspindi Wagner samdinys, sadistas Aleksejus Milchakovas, kurį vietoje kalinio drabužių Kremlius aprengė samdinio uniforma, įbruko į rankas automatą ir pasiuntė žudyti ukrainiečių.

Milchakovas 2014-aisiais dalyvavo Donbaso kare, žudė ukrainiečius, juos kankino, lupo skalpus, gyviems ant veidų degino svastiką, pjaustė ausis ir tai darė save įamžindamas šių nusikaltimų fone. Karo nusikaltėliui už operaciją Kryme Aksionovas įteikė medalį.

Savo pamąstymuose internete šis putino Rusijos didvyris postringauja, kad labusai (lietuviai) visiškai nesuvokia Rusijos ir Vakarų konflikto esmės.

„Ukrainiečių lavonai – tai kerštas ne tik už Donbase žeminamus rusus, bet ir už visas užsienyje gyvenančių rusų nuoskaudas.”

„Tuos lavonus aš rodau kiekvienam sutiktam lietuviui ir albanui. Tikiuosi jie supras, kad tą akimirką, kai ateis diena X, jų, kartu su NATO, laukia ne šiltas priėmimas rusų nelaisvėje, kur jiems pasakosim apie tautų draugystę. Rusų nacionalinė armija juos degins gyvus ir gyviems pjaustys galvas“.

Taip mąsto putino ordos ir tokia jų veikimo realybė.

O blogiausia, kad dabartinė trečios bangos, ar trečios Romos – Rusija – mūsų tęstinio, dvidešimties metų melo sau ir dviveidystės materializacija.

Autoriai yra VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūros steigėjai