Ketvirtadienis, 5 kovo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Penkios kryptys, kurios užkariaus maisto pasaulį 2022-aisiais: ką valgysime šiemet?

www.alkas.lt
2022-02-20 06:36:53
160
PERŽIŪROS
1
Penkios kryptys, kurios užkariaus maisto pasaulį 2022-aisiais: ką valgysime šiemet?

Maisto tendencijos | „Barboros“ nuotr.

Geras maistas niekada neišeina iš mados, tačiau stebint naujausias tendencijas galima drąsiai sakyti, kad 2022-ieji maisto pasaulyje atneš pokyčių.

Pandemija paskatino žmones ne tik daugiau gaminti namuose, bet ir maitintis sveikiau ir tvariau – rūpintis gamtos išsaugojimu net ir virtuvėje.

Šios tendencijos dar tvirčiau įsitvirtins mūsų kasdienybėje, o greta jų šiemet laukia ir kulinarinių naujovių.

Maisto vartojimo pokyčius gana greitai išduoda pirkėjų elgsena bei jų pirkinių krepšeliai. Pandemijos pradžioje stebėjome maisto gaminimo namuose bumą, todėl pirkinių krepšeliuose padaugėjo šviežių daržovių ir mėsos gaminių, taip pat namų kepiniams skirtų priedų.

Elektroninės maisto ir kasdienių prekių parduotuvės „Barbora“ duomenimis, daugiau laiko namuose leidžiantys gyventojai drąsiau išbandydavo ir įvairesnius gurmaniškus gaminius, dažniau save palepindavo skanėstais.

„Pastaraisiais metais matome, kad klientai dažniau ieško tvaresnių ir gamtai draugiškesnių maisto gaminių. Beje, ši tendencija svarbi ne tik kalbant apie maistą, bet ir kitas gyvenimo sritis.

Dažniau atkreipiamas dėmesys į maisto švaistymo problemą – vis daugiau susidomėjimo sulaukia receptai, skirti maisto likučiams suvartoti.

Nutarėme žvilgtelėti giliau ir pasidomėti, kokias maisto vartojimo tendencijos numato kulinarijos žinovai visame pasaulyje. Panašu, kad laukia įdomūs metai virtuvėje”, – sako „Barboros“ komunikacijos vadovė Jurgita Gižaitė-Tulabienė.

Taigi ką ir kaip valgysime šiemet?

1. Maisto švaistymui – ne!

Maisto švaistymas – opi pasaulio problema, kuri aštrina socialinę nelygybę ir skatina klimato kaitą. Kasmet maždaug trečdalis pasaulyje pagaminamo maisto (1,3 milijardo tonų) – prarandama arba iššvaistoma.

Todėl žmonės vis atsakingiau žiūri į šią problemą ir ieško naujų, naujoviškų būdų, kaip spręsti maisto švaistymo problemą bent jau savo namuose. Numatoma, kad šiemet ši tendencija stiprės dar labiau.

„Mūsų tyrimas parodė, kad net 38 proc. žmonių išmeta jau pagaminto maisto likučius. Skaičiai tikrai nemaži. Dar ne taip seniai „zero waste“ banga ritosi per mados pasaulį, dabar ji apima ir virtuvę.

Maisto tinklaraštininkai, žinomi kulinarai vis dažniau dalinasi sumanymais, kaip tausoti maistą ir kuo mažiau jo išmesti.

Atsakomybę prisidėti prie didesnio sąmoningumo ugdymo jaučiame ir mes, todėl taip pat skatiname mažinti maisto švaistymą ir dalinamės tvaresnio maisto vartojimo receptais“, – sako J. Gižaitė-Tulabienė.

2. Grybai – virtuvės karaliai

2022-ieji žada, kad maisto pasaulyje karaliaus vienas visiems gerai žinomas maistas – grybas. Manoma, kad ši tendencija stiprėja ir dėl to, kad vis daugiau žmonių gręžiasi į augalinę mitybą, o baltymų kupini grybai patiekaluose puikiai gali pakeisti mėsą.

Namų ir restoranų virtuvėse atsiras visiems gerai pažįstami grybai ir dar nematytos naujienos.

Viena iš jų – austrių grybai. Numanom, kad jie gastronomijoje kaip alternatyva pakeis jūrų gėrybių delikatesą šukutes.

Jie turtingi amino rūgštimis, turi daug baltymų ir mažai riebalų. Taip pat naudingi virškinimui, nes turi daug maistinių skaidulų bei yra vitamino B ir A šaltinis.

societyforscience.org nuotr.
Sveikas maistas | societyforscience.org nuotr.

3. Tvarumas – nauja mėsa

Suaktyvėjęs dėmesys aplinkosaugos problemoms nulems, kad parduotuvėse atsiras dar daugiau pasirinkimų, susijusių su etiškais ir tvariais sprendimais, kurie saugo gamtą ir gyvūnus.

Aukščiausios kokybės mėsa, pienas ir kiaušiniai bus itin paklausūs todėl, kad vartotojai vis daugiau dėmesio skiria gyvūnų gerovei ir maisto kokybei, o ne kiekybei.

Vartotojai pasiryžę mieliau rinktis tuos gamintojus, kurie paiso tvarumo ir laikosi aukštų etikos standartų.

Pasak J. Gižaitė-Tulabienės, stebima dar viena tendencija – didėja augalinės kilmės mėsos ir pieno gaminių pakaitalų paklausa.

Pirkėjai ieško augalinių alternatyvų mėsai, pvz., sojos gaminių, taip pat alternatyvų pieno gaminiams – augalinių gėrimų, sūrio, sviesto ar jogurto pakaitalų.

Tai rodo 2021 metais beveik dvigubai šoktelėję augalinių gaminių pardavimai, daugiausiai pirkėjų sulaukė humusas ir įvairių skonių tofu desertai.

4. Naujovė žarnynui – postbiotikai

Mylėti save ir rūpintis sveikata – niekada neblėstanti tendencija. O mityba atlieka bene svarbiausią vaidmenį mūsų sveikatai ir savijautai. Bet pakalbėkime apie žarnyną, kurio veiklą įprasta stiprinti gerosiomis bakterijomis – probiotikais.

Pastaraisiais metais renesansą išgyvena kombuča, jogurtas ir kiti fermentuoti maisto gaminiai, kuriuose itin gausu žarnyno sveikatai būtinų gerųjų bakterijų.

Taip pat išgarsėjo ir prebiotikai – gerosios bakterijoms daugintis reikalinga terpė. Jų gausu daug skaidulų turinčiuose gaminiuose, pavyzdžiui, neskaldytuose grūduose, vaisiuose, daržovėse.

2022-ieji žarnynui atneš naujovių. Maisto racioną žada užkariauti postbiotikai. Tai šalutinis probiotikų gaminys, kuris padeda palaikyti mikrobiomą.

Postbiotikų tekstūra yra kur kas stabilesnė, taigi parduotuvėse jie gali būti prieinami įvairiomis vartoti patogiomis formomis – nuo gėrimų iki batonėlių.

5. Tegyvuoja paprastumas!

Dėl nestabilios maisto gaminių tiekimo grandinės ir karantino restoranai ėmė mažinti ir paprastinti savo meniu – ilgus puslapius pakeitė keli išdirbti patiekalai.

Panašu, kad tai restoranų lankytojams patiko – išsirinkti paprasčiau ir gaminamas maistas kokybiškesnis.

Manoma, kad ši tendencija pereis ir į namų virtuves – pandemijos metu žmonės pavargo gaminti, planuoti maistą ir kasdien namuose šveisti kalnus puodų.

Pernai vasarą atliktas „Barboros“ tyrimas parodė, kad maždaug kas dešimtam gyventojui pandemijos metu maisto gaminimas namuose tapo nebemielas.

Todėl spėjama, kad šiemet namų virtuvėse karaliaus paprastas ir lengvai pagaminamas maistas. Paklausos susilauks tokie receptai, kurie pagaminami tiesiog viename puode.

„Kad einame paprastesnio maisto gaminimo link pamatėme ir paanalizavę, kokie receptai mūsų puslapyje praėjusį rudenį buvo skaitomiausi.

Daugiausiai dėmesio sulaukė lengvai, greitai ir viename puode pagaminamas patiekalas – tiesiog makaronai su vištiena.

Neabejoju, kad noras gaminti paprasčiau ir taupyti laiką šiais metais dar daugiau žmonių paskatins pirkti maistą internetinėse parduotuvėse“, – dalinasi „Barboros“ komunikacijos vadovė.

Paprastesnis maistas sutaupys ne tik laiko ir pinigų, bet ir mažins taip svarbią maisto švaistymo problemą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Tyrimas: pagrindinė maisto išmetimo priežastis − perdėtas lietuvių vaišingumas
  2. „Žalieji” teiginiai atskleidžia teigiamą maisto poveikį aplinkai. Ar tikrai?
  3. Per metus Europoje išmetama 88 mln. tonų maisto: kur panaudoti suvytusias morkas? (video)
  4. Per mėnesį išmetama iki 5 kilogramų maisto
  5. Naudingieji daigai: tarp maisto ir vaisto
  6. Vengti maisto švaistymo padeda ir technologijos
  7. Ant šeimos stalo – ekologiški ir tvariai užauginti maisto gaminiai
  8. Tyrimai įrodė, iš kokio maisto gaunami baltymai naudingiausi sveikatai
  9. Kodėl glitimo turintys maisto produktai turi būti išskirtinai paženklinti?
  10. Laiko stoka skundžiasi 7 iš 10 gyventojų: žinovė atskleidė, kaip neperdegti ir rasti laiko sau
  11. Gerai daryk – maistą taupyk!
  12. Varškė – ir greitiems užkandžiams ir smaližiams
  13. Žalieji finansai – Lietuvos ateitis
  14. Kaip susikurti jaukią išvyką į gamtą be plastiko
  15. Cholesterolis: blogąjį būtina „numušti“, gerąjį – išsaugoti

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Pajūrietis says:
    4 metai ago

    Šiame parašyme žodis tendencija pasikartoja 7 kartus. Kas gi ta tendencija? Man skamba, kaip panelės vardas. „Pasižiūrėk, Tendencija, kokie tavo pėdkelnių keliai skylėti. Tik nesakyk, kad daržą ravėjai.“
    „Daugiausiai dėmesio sulaukė lengvai, greitai ir viename puode pagaminamas patiekalas – tiesiog makaronai su vištiena.“ Kodėl ne su broileriu, juk jo mėsa ypač maistinga?
    „išdirbti patiekalai“ – ? Partijos pirmininkas gali išdirbti partijos narį, kad tyliai plojo. Bet išdirbti patiekalą?
    „Dar ne taip seniai „zero waste“ banga ritosi per mados pasaulį“ – Wielkie dzięki za spyklisn.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Prezidentas susitinka su A. Košta
Lietuvoje

Prezidentas su EVT Pirmininku aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje

2026 03 05
Pajūris
Gamta ir ekologija

Naujoje švieslentėje – duomenys apie Lietuvos paplūdimiuose rastas šiukšles

2026 03 05
Jurbarko uostas
Lietuvoje

Jurbarko uoste – svarbių stebėjimų pradžia

2026 03 05
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Priimtas sprendimas dėl Atgimimo aikštėje Klaipėdoje rastų vertybių

2026 03 05
Pinigai
Lietuvoje

Vyriausybė paskirstė gynybos fondo lėšas

2026 03 05
Vilniaus senamiestis
Gamta ir žmogus

Vilnius pasitelkia DI istoriniam miesto paveldui saugoti

2026 03 05
Vyriausybė
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė siūlymui didinti atsakomybę už veiklą prieš šalies saugumą

2026 03 05
2026 metų vaistiniu augalu išrinkta rausvažiedė ežiuolė
Gamta ir ekologija

2026 metų vaistiniu augalu išrinkta rausvažiedė ežiuolė

2026 03 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Pristatytas naujas pilietinio ugdymo vadovėlis
  • +++ apie Nemuno krantinė Kaune pasitinka pokyčius
  • Kažin apie Nemuno krantinė Kaune pasitinka pokyčius
  • Kažin apie Nemuno krantinė Kaune pasitinka pokyčius

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentas su EVT Pirmininku aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje
  • Naujoje švieslentėje – duomenys apie Lietuvos paplūdimiuose rastas šiukšles
  • Jurbarko uoste – svarbių stebėjimų pradžia
  • Priimtas sprendimas dėl Atgimimo aikštėje Klaipėdoje rastų vertybių

Kiti Straipsniai

2026 metų vaistiniu augalu išrinkta rausvažiedė ežiuolė

2026 metų vaistiniu augalu išrinkta rausvažiedė ežiuolė

2026 03 05
Skelbiama Moksleivių dainų šventės dienotvarkė, prasideda bilietų platinimas

Skelbiama Moksleivių dainų šventės dienotvarkė, prasideda bilietų platinimas

2026 03 05
Naujas pilietino ugdymo vadovėlis

Pristatytas naujas pilietinio ugdymo vadovėlis

2026 03 05
Monografijos viršelio vaizdas; dailininkas Rimantas Dichavičius

Miesto ir tautos simbolis

2026 03 05
Muziejinėms vertybėms – atvira centralizuota saugykla su gebėjimų centru Rumšiškėse

Muziejinėms vertybėms – atvira centralizuota saugykla su gebėjimų centru Rumšiškėse

2026 03 05
Higienos institutas

Lietuvoje prasideda nauja tėvystės programa „Augame žaisdami“

2026 03 04
Dr. Ilgmars Eglitis ir Kazimieras Černis prie Šmidto sistemos teleskopo

VU astronomas pavadino asteroidą Šv. Kazimiero garbei

2026 03 04
Paroda Jonui Šliūpui Niujorke

Per Atlantą ir sumanymus: Jono Šliūpo gyvenimo kelias parodoje Niujorke

2026 03 04
Akimirka iš Kovo 11-osios minėjimo 2025 m.

Kovo 11-ąją Palangoje švenčia visa Lietuva

2026 03 04
Prezidentūra |

VGT aptarė saugumo padėtį

2026 03 03

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Pristatytas naujas pilietinio ugdymo vadovėlis
  • +++ apie Nemuno krantinė Kaune pasitinka pokyčius
  • Kažin apie Nemuno krantinė Kaune pasitinka pokyčius
  • Kažin apie Nemuno krantinė Kaune pasitinka pokyčius
  • Bartas apie I. Ruginienė lankėsi Vilniaus rajone
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vitaminai ir mikroelementai, būtini ne tik būsimos mamos, bet ir vaisiaus sveikatai

Geležies trūkumas: kaip teisingai kaupti jos atsargas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai