Apie asmenvardžių klausimus 2021 metais

2021 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo daugiau kaip 350 klausimų dėl asmenvardžių, iš jų apie 170 išvadų pateikė raštu, kitą dalį – elektroniniu būdu.

Konsultuoti civilinės metrikacijos darbuotai (26 savivaldybių) ir fiziniai asmenys, rengtos išvados teismams ir advokatams.

Daugiausia klausimų sulaukta dėl pavardžių pakeitimo ar sudarymo – apie 180, dėl vardų pakeitimo ir suteikimo – per 60, dėl vardo ir (ar) pavardės tapatumo (kitaip dėl formų įvairavimo dokumentuose) – per 40, dar konsultuota dėl asmenvardžių tarimo, kirčiavimo, kitų kalbų asmenvardžių transkribavimo, gramatinimo ir vartojimo lietuvių kalboje.

Be to, parengtos 69 išvados apylinkių teismams, iš jų daugiausia – dėl pavardžių užrašymo autentiškais rašmenimis asmens dokumentuose ir registruose…

Apie teisės aktų nuostatų derinimą

Metų pradžioje dalyvauta tarpinstituciniame susitikime su Vidaus reikalų, Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijų, Migracijos departamento prie VRM, VĮ Registrų centro atstovais.

Pagaliau susitarta teisės aktuose suderinti nuostatas dėl vardo ir pavardės su papildomais ženklais rašymo asmens dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose (plačiau šiuo klausimu A. Pangonytė, VLKK.lt, 2021-02-19).

Per pirmą metų ketvirtį Kalbos komisija šiuos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktus įvertinti teisės aktų pakeitimo projektų: 

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo „Dėl teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1R-334 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir Civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas;

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo „Dėl teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1R-333 „Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas;

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo „Dėl Rekomendacijų civilinės metrikacijos įstaigoms dėl asmenvardžių rašymo civilinės būklės aktų įrašuose patvirtinimo“ pataisytas ir papildytas projektas.

Dėl pirmojo projekto pateikta tik redakcinių pasiūlymų. Dėl antrojo ir trečiojo taip pat iš principo pritarta, kartu patarta, kokios formuluotės būtų tikslesnės ir aiškesnės, pavyzdžiui, Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse (toliau – Keitimo taisyklės) įrašant daugiau dvigubos pavardės sudarymo galimybių ir papildant nuostatomis dėl translyčių asmenų vardo ir (ar) pavardės pakeitimo.

Be to, atkreiptas dėmesys į Keitimo taisyklių 9.7 punkto taikymo praktiką ir pasiūlyta nustatyti tam tikrą sąlygą: „šių taisyklių 9.7 papunkčio nurodytu pagrindu keičiama abiejų sutuoktinių pavardė“.

Tokia nuostata neapribotų galimybės sutuoktiniams susitarti dėl bendros šeimos pavardės pakeitimo pagal 9.7 punktą, taip pat neribotų galimybės keisti pavardę ne(be)sant santuokoje, tačiau apribotų pasitaikančias iniciatyvas „patobulinti“, o tiksliau – iškreipti pavardę savarankiškai vienam iš sutuoktinių.

Kalbos komisijos konsultavimo praktikoje, tiesą sakant, nėra pasitaikę, kad sutuoktinių poroje, kuri turi bendrą pavardę, pagal 9.7 papunktį pageidautų pavardę keisti tik vyras, tačiau yra pasitaikę, kad to pageidavo moteris.

Greičiausiai tai sietina su faktu, kad tradiciškai šeimos bendra pavarde pasirenkama vyro giminės pavardė. Asmenys linkę savo pavardę saugoti, kitaip drįstama elgtis su įgyjama pavarde.

Tokiais atvejais konsultuojant tenka priminti, kad santuokoje galimà bendra šeimos pavardė, sudaryta vieno iš sutuoktinių pagrindu, arba sutuoktiniai gali likti kiekvienas su savo giminę reprezentuojančia pavarde, dar – sudaryti dvigubą ir pristatyti abi.

Kitaip sakant, moteriai pavarde Balsevičiūtė, ištekančiai už vyro pavarde Markauskas, nebūtina rinktis jo giminės pavardės Markauskienė ar Markauskė, bet nevalia jos iškreipti ir pageidauti pavardės Markė. Tokia jai nepriklauso nei pagal savo, nei pagal vyro giminės linijas: yra Balsevičiai, Markauskai, bet ne Markai.

Taigi 9.7 papunkčio netinka taikyti būtent šeimoje, nes pažeidžiamas Civiliniame kodekse numatytas principas turėti „bendrą šeimos pavardę“.

Be to, moteris apskritai neprivalo rinktis vyro pavardės – gali išlaikyti savo pavardę, gali ją sutrumpinti pasirinkusi šeiminio statuso nerodančią formą, pavyzdžiui, Balsevičiūtė – Balsevičė, arba ryžtis ją pakeisti pagal 9.7 punktą į, pavyzdžiui, Balsė. Tačiau, kaip minėta, praktika rodo, kad su prigimtinėmis pavardėmis elgiamasi atsargiau nei su įgytosiomis (keitimo).

Kalbos komisiją pasiekiantys metrikacijos žinovų ar jų nukreiptų piliečių klausimai ir jų nemažėjantis skaičius rodo, kad Teisingumo ministerijo spatarimai civilinės metrikacijos žinovams būtų laba naudingas teisės aktas.

Jį rengiant panaudota ir daug kalbinių patarimų iš konsultavimo praktikos. Vis dėlto patarimai liko projekto stadijos (žr. čia).

Metų antroje pusėje LRS Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateiktos išvados dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) siūlymų papildyti Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIIP-535 (toliau – įstatymo projektas), konkrečiai – dėl Vyriausybės 2021 m. birželio 2 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-471, Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535 ir Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Puidoko 2017 m. birželio 19 d. pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535“ nutarimo 2.2 ir 2.5 punktų.

Išvada dėl abiejų punktų – neigiama, pakartotinai pridėtas 2017-05-23 raštas Nr. S1-252 (1.7), kuriame Kalbos komisija jau buvo nurodžiusi projektų trūkumus ir atkreipė dėmesį, kad siūlomi pakeitimai jų nepašalina, be to, sukelia naujų.

Pabrėžta, kad, siekiant išlaikyti pagrindinę teisinę nuostatą Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau – asmens dokumentuose) rašyti lietuviškais rašmenimis, išimčių neturėtų būti daug ir, svarbiausia, išimtys turėtų turėti kuo aiškesnį pagrindą.

Kalbos komisija, teikdama išvadas dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose reglamentavimo, tokių išimčių nuosekliai įvardydavo dvi ir jų abiejų pagrindas – užsienio valstybės išduotas asmens dokumentas.

Primename Kalbos komisijos siūlomas išimtis: a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško raidyno rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami); b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško raidyno rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Į Kalbos komisijos 2017 metais ir 2021 m. pateiktas pastabas dėl įstatymų projektų neatsižvelgta.

Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas priimtas 2022 m. sausio 18 d. ir turėtų įsigalioti 2022 m. gegužės 1 d. Kaip taikyti įstatymą praktiškai, turėtų paaiškinti Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklės, Lietuvos Respublikos Vyriausybė jas įpareigota patvirtinti iki 2022 m. balandžio 30 d. Kartu nustos galioti daugiau kaip trisdešimt metų įstatymo galią turėjęs Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ (Žin., 1991, Nr. 5-132).

Išvados teismams

Praėjusiais metais apylinkių teismams Kalbos komisija pateikė 69 išvadas dėl asmenvardžių civilinės būklės aktų įrašuose. Daugiausia – dėl pavardės užrašymo autentiškais rašmenimis (56).

Atsirado bylų, kuriose teisiamasi dėl pavardės įrašo su diakritiniais ženklais (pvz., su raidėmis ć, ń), viena tokių bylų išnagrinėta Aukščiausiajame Teisme pareiškėjos naudai.

Pateikta 10 išvadų bylose dėl vardo įrašo ne lietuvių kalba (10): teistasi dėl teisės įrašyti vardą Anna, Alexander, Bowie, Yevgeny, Kaya, Mei.

Trys bylos dėl moterų pageidavimo turėti vyrišką pavardės formą, pavyzdžiui, su galūnėmis -ys, -ius (visi tokie prašymai netenkinti).

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre fiksuotais pavieniais atvejais neturėtų būti remiamasi, nes į registrą perkelti įvairiais laikotarpiais, įvairiose valstybėse, įvairių raštininkų sukurti asmenvardžių įrašai.

Kol kas netaisyklingus įrašus buvo galima vertinti kaip išimtinius (išimtis nustatė civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančios institucijos), tačiau, jei tokių rašybos atvejų daugėja ne pagal teisės aktuose nustatytas sąlygas, pagrindinė teisinė nuostata „civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba“ (Civilinės būklės aktų registravimo įstatymoivilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 str., Civilinės būklės aktų registravimo taisykliųių 23 p.) paverčiama niekine ir daromas neigiamas poveikis šalies kultūriniam ir kalbiniam tapatumui.

Tuo požiūriu padėtis gali keisti ir pagaliau priimtas Vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas.

Pavardžių klausimai

2021 m. suteikta apie 180 konsultacijų dėl pavardžių.

Dažniausiai konsultacijos kreipiamasi, kai norima pakeisti pavardę pagal minėtą Keitimo taisyklių 9.7 punktą.

Pageidavimų keisti pavardę pagal šį punktą išreiškia tiek vyrai, tiek moterys; apie pageidavimus praneša civilinės metrikacijos darbuotojai, prašydami įvertinti, ar pageidaujamas pakeitimas atitinka punkto sąlygas, tarp jų – ar pageidaujama pavardė yra tradicinėje vartosenoje.

Daugeliu atveju pageidaujama trumpesnės pavardės, atsisakant turimoje pavardėje esančios asmenvardinės priesagos, (tokių pageidavimų apie 70): -evič- 20, -avič- 14, -ovič- 1; -ausk- 7, -sk- 4; -ait- 7, -ov- 4, -ev- 1; -(i)ūnas 4; rečiau kitų priesagų: -in- 2, -enis 1, -iejus 1, -išius 1, -(i)onis 1, -iuk- 1, -švili 1 (pastaruoju atveju konsultuotasi su kartvelų kalbos specialistais).

Keliskart pageidauta priesagą pakeisti ar pridėti: vienu atveju priesaga –ovič pakeista į –avičius, kitu –ičius pakeista į –ietis; kitais atvejais prie dviskiemenės pavardės pageidauta pridėti priesagą –iukas, –ėnas arba –enis.

Porą kartų pageidauta pakeisti galūnę, pavyzdžiui, –as į –is, –ys į -ė. Galima spėti, kad galūnės –ė pavardės (pvz.: Juodelė, Paukštė, Vėgėlė, Zubė) dažnėja tarp sutuoktinių, siekiančių turėti vienodos formos pavardes (moteris gali rinktis pavardę be šeiminio statuso priesagos, tik su galūne -ė).

Vis dėlto ne bet koks pakeitimas pagal punkto sąlygas yra galimas. Pavyzdžiui, Petruškė galima tik kaip moters pavardė, o tarp vyrų tokios nėra – galima tradicinėje vartosenoje fiksuota pavardė Petruška.

Pageidavimai pakeisti kamieno rašybą, nukapoti pavardę po skiemenį ar po raidę (pvz., iš Urbonavičius palikti Urbo), iš dvikamienės palikti vieno kamieno neatitinka Keitimo taisyklių 9.7 punkto sąlygų ir nesvarstomi.

Apskritai primenama, kad pavardė yra paveldimasis asmenvardis, rodantis šeimos narių ir giminės ryšį, todėl patariama pavardžių nekraipyti – nei trumpinti, nei ilginti.

Nemažai klausimų sulaukta dėl moterų pavardžių darybos. Metrikatoriams patariama atsižvelgti į moterų ir mergaičių pavardžių formos papročius giminėje.

Tai svarbu kalbant apie kitokias nei bendrinėje kalboje nusistovėjusias mergaičių pavardžių priesagas ar pavardes pagal ne lietuvių, o kitos kalbos taisykles.

Lietuvių kalboje moterų pavardės išvestinės ir visada turi galūnę -ė. Kitos kalbos turi savas moterų pavardžių taisykles, pavyzdžiui, Četyrko gali būti ir vyro, ir moters pavardė, o jei pageidaujama sudaryti lietuvišku būdu – Četyrkaitė (iš adaptuotos formos Četyrka); Kozlov – nesugramatinta vyro pavardė, Kozlova – moters pavardė pagal baltarusių, rusų kalbos taisykles, bet gali būti ir Kozlovaitė, Kozlovienė ar Kozlovė ir pan.

Kartais suabejojama, ar renkantis šeiminio statuso nerodančią formą neturėtų keistis kamiengalis, pvz., Šalčius – Šalčė ar Šaltė? Atsakymas ne, kamiengalis neturėtų keistis, taigi Šalčius – Šalčė, Andžis – Andžė, Vydžius – Vydžė.

Dar vienas neigiamas atsakymas – dėl šeiminio statuso nerodančios moters pavardės formos iš dviskiemenės vyro pavardės su galūne –us: nėra darybinio moters pavardės varianto su baigmeniu –uvė.

Pavyzdžiui, iš vyro pavardės Venckus sudaryta žmonos pavardė galėtų būti Venckienė arba Venckuvienė, taip pat – Venckė, bet ne Venckuvė.

Dar atkreipiame dėmesį, kad registruojant vaiką užsienio šalyje netinka lietuvišką pavardę įrašyti kaip antrą vardą, tačiau galima sudaryti dvigubą pavardę iš tėvo ir motinos pavardžių (arba, jeigu jos daugianarės, iš jų dalių).

Taip pat nepatariamos trinarės ar keturnarės pavardės. Jei sutuoktinio pavardė jau yra dvinarė, patariama apgalvoti, ar pasirinkti ją visą, ar jos dalį, ar jos dalį pridurti prie savos.

Pagal lietuvių kalbos taisykles dvi to paties asmens pavardės rašomos su brūkšneliu (be tarpų). Įprastai pavardžių eiliškumas yra toks: prie turimos pavardės pridedama nauja.

Neįprasta, nors kalbos požiūriu nėra neįmanoma, jei turint santuokoje pakeistą pavardę prie jos sugalvoti pridurti turėtą iki pakeitimo (pvz., Rudienė-Lipinskaitė).

Vardo ir pavardės tapatumo (variantiškumo) klausimai

Tokių išvadų parengta per 40 – fizinių asmenų ir advokatų prašymu. Dažniausiai prašoma įvertinti asmenvardžių įvairavimą, atsiradusį skirtingomis kalbomis išduotuose dokumentuose.

Kartais tai to paties vardo pilnesnis ir trumpesnis ar mažybinis maloninis variantas (plg.: Teodoras ir Tadas, Jakov ir Jankelis; Goldaitė ir Gold, Leibovičienė ir Leibowitz, Kagan ir Cohen).

Žydų tautybės asmenų emigracijos XX a. I p. atveju pasitaiko esminių pakeitimų: tautinę tapatybę žymintis vardas pakeičiamas įprastu imigracijos šalyje, išlaikant tik pirmą ar kelias pirmas tas pačias raides.

Patarimai dėl vardų

Per 2021 metus iš viso suteikta daugiau kaip 60 patarimų dėl vardų.

Svarbu pabrėžti, kad VLKK specialistai ir Vardyno pakomisė vertina klausimus dėl vardų lietuvių kalbos požiūriu, turint omenyje, kad pagrindinė teisinė nuostata: „Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba“ (Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 str. 6 punkto nuostata).

Žinoma, gali būti išimčių, pavyzdžiui, gal pirminis dokumentas išduotas užsienio valstybėje ir apskaitant gimimą ar vardo pakeitimą jis bus tik nurašomas.

Ar yra teisinis pagrindas įregistruoti kokį nors vardą ne lietuvių kalba, pagal gebėjimus sprendžia civilinės metrikacijos darbuotojai.

Teigiamai atsakyta dėl šių vardų:

a) suteikimo atveju – pritarta:

vyr. Aaron(as), Govinda (geriau Govindas), Joel (neliet.);

mot. Kiara, Vasarė;

b) keitimo atveju – pritarta:

vyr. vardo Andrej pakeitimui į Andrejus, Evaldas į Evaldis, Rimantas į Rimas;

mot. vardo Eglė pakeitimui į Jogamaja, Laima į Delarevė, Vaida į Greta.

Neigiamai atsakyta dėl šių lietuvių kalbos taisyklių neatitinkančių vardų (nenagrinėjant kitų aplinkybių – įvertinti visas aplinkybes yra metrikatorių pareiga):

a) suteikimo atveju nepritarta:

vyr. Chris, Emil, Jett, Joshua, Leo, Mattew, Matvey, Tijl, Till, Vasileios;

mot. Ayana, Aliya, Anna, Emile, Emma, Hailey, Yogamaya, Isabella, Isabelle, Manuelle, Maria, Marianna, Margo, Matea, Melissa, Nicole, Pia, Olivia, Rose, Sophie, Stefani;

b) keitimo atveju nepritarta:

vyr. vardo Aleksej pakeitimui į Aleksey, Andžej į Ra, Ąžuolas į Ash, Dominykas į Ryujin, Edgaras į Edgar, Evgenij į Anf, Jonas į John Adrian, Kevinas į Kevin, Ugnius į Ravi (nebent savito tautinio vardyno pagrindu), Viktoras į Victor, Žydrūnas į Jon, Žygimantas į Matt;

mot. vardo Amelija pakeitimui į Amelia, Ana į Anna, Andra į Andra Maria, Ela į Ella, Galina į Klaudi, Rima į Aishah ar A‘isha, Vilma į Willemine Salome.

Diskutuota dėl moters pageidaujamo vardo Jisu ar Džisu, rengiantis išvykti gyventi Pietų Korėjoje.

Konsultuota dėl asmenvardžių transkribavimo iš užsienio kalbų į lietuvių kalbą, šventųjų ir palaimintųjų vardų, lietuviškų vardų ir (ar) pavardžių tarimo, kirčiavimo ir kt.

Pasitaiko atvejų, kai prašoma užsienio institucijoms paliudyti, kad pagal lietuvių kalbos normas koks nors vardas yra tinkamas arba kad šeimos narių pavardės gali būti skirtingos formos.

Piliečių vardų sąvadas, vardai.vlkk.lt

Svetainės vardai.VLKK.lt duomenų pagrindas – iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro gauti duomenys, iš jų kuriamas Piliečių vardų sąvadas ir rodomi vardų dažnumo grafikai.

Duomenų bazės pagrindą sudaro 2006 m. pilietybę turėjusių asmenų vardai, vėliau ji pildyta kas dvejus trejus metus atskirai įsigytais naujagimių vardais.

Pernai papildyta 2019–2020 m. naujagimių vardais. Šiuo metu duomenų bazėje iš viso – 3 923 963 asmenų vardai.

Šią svetainę per metus aplankė 70 tūkst. unikalių lankytojų, fiksuota beveik 96 tūkst. apsilankymų, peržiūrėta 500 tūkst. svetainės puslapių rodinių.

Dažniausiai atsiversti šių vardų puslapiai: mot. Kunigunda, Gabija, Ona, Kristina, Emilija ir vyr. Jonas, Tomas, Mindaugas, Vytautas, Lukas.

Kaip visada, labai domimasi vardų dažnumu (žr. Vardo dažnumas) – rodomi tiek aprašytų, tiek dar neaprašytų vardų populiarumo grafikai (Vardu Kunigunda, turimais duomenimis, daugiausia mergaičių pavadinta 1924 m., iš viso duomenų bazėje 94 asm.; vardu Jonas – 1949 m., iš viso 47 563 asm., neskaičiuojant dvinarių vardų su komponentu Jonas).

Tenka pastebėti, kad tarp naujai įsigytų duomenų nebėra asmens gimimo vietos pagal savivaldybę, tačiau anksčiau turėti tokio pobūdžio duomenys iš svetainės nepašalinti ir gali būti matomi (tiesa, absoliutaus tikslumo negalima tikėtis, nes svetainė ir Lietuvos Respublikos gyventojų registras nėra tiesiogiai susieti).

Tarp labiausiai skaitomų straipsnių šie:

1. Dažninis rekomenduojamų vardų sąrašas I (baltiškos kilmės vardai) (A. Pangonytė)

2. Moterų vardų kirčiavimo kraipymai (dr. Jonas Šukys)

3. Lietuviškos ir nelietuviškos pavardės (prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius)

4. Dažninis rekomenduojamų vardų sąrašas (Aistė Pangonytė)

5. Populiariausi 1991–2010 m. mergaičių vardai ir jų davimo tendencijos (prof. dr. D. Sinkevičiūtė)

6. Populiariausi 1991–2010 m. berniukų vardai ir jų davimo tendencijos (prof. dr. D. Sinkevičiūtė)

7. Baltiški etnoniminiai vardai ir jų paplitimas (prof. dr. D. Sinkevičiūtė)

8. Neprigiję rekomenduojami vardai (A. Pangonytė)

9. Dvikamienių lietuvių vyrų vardų kirčiavimas: pirmųjų dėmenų tvirtagalė priegaidė (prof. habil. dr. A. Pakerys)

10. Dažninis rekomenduojamų vardų sąrašas II (svetimos kilmės vardai) (A. Pangonytė)

Naujausi mokslo straipsniai: 

Skolintų vardų su baigmeniu -ij- kaita lietuvos vardyne (kilmės aspektas) (D. Sinkevičiūtė, 2021-11-19)

Nesenkantis naujų vardų šaltinis – lietuvių kalba (D. Sinkevičiūtė, 2021-12-06)

Į Piliečių vardų sąvadą (jį tvarko Vilniaus universiteto mokslininkų grupė) iš duomenų bazės pernai perkelta 1 219 vardų, iš jų aprašyti (vienanariai) apie 480 (moterų – 281, vyrų – 197); normiškumo aspektu naujai aprašyti vardai įvertinti taip: 473 teiktini, 1 vengtinas, 4 neteiktini.

Iš 740 į sąvadą perkeltų kelianarių vardų dauguma – dvinariai (tik 5 trinariai), jie svetainėje teikiami su nuorodomis į atskiro vardo puslapį, kur tas vardas aprašytas.

Metų pabaigoje sąvade iš viso 52,8 tūkst. vardų, iš jų aprašyti vienanariai 6 893 vardai.

Atnaujintas ir vardų svetainės turinys: papildytas teisės aktų puslapis, informacija apie populiariausius naujagimių vardus, perskelbti 2 mokslo straipsniai, pateikta apie 150 nuorodų į žiniasklaidos straipsnius asmenvardžių tema.

Kaip ir ankstesniais metais, sulaukta pageidavimų įsigyti vardų duomenų bazę ir panaudoti kuriant įvairias kitas programas ar prekių rinkodarai.

Leidžiama naudotis ir dalijamasi abėcėliniu jau aprašytų vardų sąrašu, siūloma savo naudotis VLKK apsvarstytu dažniniu rekomenduojamų vardų, taip pat nykstančių vardų sąrašu.

Išsamesnių duomenų interesantai nukreipiami į pirminio šaltinio – Lietuvos Respublikos gyventojų registro – tvarkytoją VĮ Registrų centrą.

Skyrelyje „Ar žinote, kad…“ naujas įrašas apie vardadienių tvarką Latvijoje – ten vardadienių klausimus sprendžia Kalendorinių vardų ekspertų komisija (Kalendārvārdu ekspertu komisija), veikianti Valstybinės kalbos centro (Valsts valodas centrs) sudėtyje.

Tam, kad atsirastų naujas vardadienis, turi būti pateiktas tėvų prašymas ir tuo vardu jau turi būti registruota bent 10 asmenų; vardas turi atitikti latvių kalbos fonetines ir morfologines normas: neturi būti svetimų raidžių, galūnė turi rodyti asmens lytį, nepageidaujami nelinksniuojami vardai.

Lietuvoje vardadieniai instituciškai nereguliuojami – kaip ir anksčiau, tuo užsiima kalendorių leidėjai (leidykla „Kalendorius“ yra išleidusi ir „Vardadienių knygą“).

Žinoma, lietuvių ir latvių vardynas turi panašumų, todėl naujesnio vardo dienos galima ieškoti ir kaimynų kalendoriniuose sąrašuose, žr.: Tradicinių vardų vardadienių sąrašas / Latviešu tradicionālo vārdadienu saraksts (PDF) ir Išplėstinis vardadienių sąrašas / Paplašinātais vārdadienu saraksts (PDF).

Tiesa, gali būti ir skirtumų: pagal lietuvių kalendorių Gedimino vardadienis birželio 27 d., pagal latvių – Ģedimins kovo 25 d.

Plačiau apie VLKK veiklą asmenvardžių srityje žr. Aktualiausių temų skyriuje „Asmenvardžiai“; teisės aktų nuostatų rinkinį žr. Piliečių vardų svetainėje.

Daugiau žr. svetainės naujienų skyriuje: Apie asmenvardžių klausimus 2020 metais (2021-02-19),  Apie asmenvardžių derinimą 2019 metais (2020-04-18) ir kt.

_______________________

* Atsakymus rengia VLKK sekretoriatas, probleminius klausimus sprendžia Vardyno pakomisė: prof. dr. D. Aliūkaitė, dr. L. Bilkis, prof. dr. G. Blažienė, D. Daugirdienė (metų pabaigoje pasitraukė iš pakomisės), prof. dr. D. Kiseliūnaitė, dr. A. Ragauskaitė, prof. dr. M. Ramonienė, prof. dr. D. Sinkevičiūtė, prof. dr. B. Stundžia, D. Sviderskienė, V. Vidūnas. Dėl hebrajų ir jidiš asmenvardžių konsultuoja dr. Lara Lempertienė (LNMMB).