Pirmadienis, 6 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

A. Petrulis. Politinė provokacija prieš Vasario 16-ąją

Albinas Petrulis
2022-02-17 17:00:02
19

LR Prezidentas | lrp.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė ir prezidentas nevetuodamas pasirašė absurdišką, antikonstitucinį įstatymą, įteisinantį asmens tapatybės dokumentuose svetimų asmenvardžių rašybą „lotynų” abėcėlės rašmenimis, kurių šioje abėcėlėje nėra! Paradoksas?!

82 Seimo nariai balsavo už „katę maiše”…

Seimo pirmininkės V.Čmilytės-Nielsen nuolat klaidinami 82 Seimo nariai balsavo nė nežinodami už ką. Jei naujieji „akademikai” būtų žvilgtelėję į abėcėles, būtų žinoję, kad, išskyrus raidę „x”, labiausiai geidžiamos „nuotakos” „q” ir „w” yra ne lotynų, o kitų kalbų abėcėlių modifikuotos raidės.

Kiekvienam išsilavinusiam tautiečiui turėtų būti žinoma, kad lenkiškas raides iš lietuvių kalbos abėcėlės, kaip senoviškiausią gyvąją indoeuropiečių kalbą darkančias šiukšles, išmetė aušrininkai ir varpininkai – Jonas Basanavičius ir Vincas Kudirka – daugiau kaip prieš 130 metų. Labiausiai geidaujamos dvigubos „v” – „w” – „Varpe” Vincas Kudirka atsikratė 1890 metais – prieš 132 metus. Tik tokią ištobulintą, apšvarintą 32 raidžių abėcėlę sunormino ir mūsų bendrinės kalbos Tėvas, akademikas Jonas Jablonskis.

Po visų nelietuviškų raidžių išmetimo visi asmenvardžiai dokumentuose rašomi lietuvių arba lotynų kalbomis, kadangi abi abėcėlės yra panašios, tik lotynų – trečdaliu trumpesnė. Vadinasi, mūsų Seimo naujieji „kalbos normintojai” – abėcėlių analfabetai – „įteisino” tai, ką Tautos Atgimimo žadintojai jau daugiau kaip prieš 130 metų suspėję padaryti… Paradoksas?! 82 parlamentarai ir įstatymo nevetavęs prezidentas parodė tikrąjį savo raštingumo, t.y. analfabetiškumo, lygį.

Šviesuolių mintys

Šviesaus atminimo Tautos poetas akademikas Justinas Marcinkevičius yra sakęs: „Išduodi gimtąją kalbą – išduodi Tautą”, o šviesaus atminimo kalbininkas akademikas Zigmas Zinkevičius paantrinęs savaip: „Spjausi į kalbą – apspjausi Tautą, aptikš ir ant Valstybės.”

Tai buvo 2009 metais. O štai sąšauka su šiandiene lietuvių kalbos išdavyste: „Išduodi kalbą – išduodi savo Tautą ir jos namus”, „Respublika”, 2022-0-22. „SOS! Ir prezidentas laidoja lietuvių kalbą”. Savaitės tema. „Respublika”, 2022-01-29. „Išduota ne tik kalba, bet ir valstybė”, „Vakaro žinios”, 2022-01-20. „Respublikoje” 2022-01-22 straipsnyje „Ar žinojote? Kas saugojo, o kas išdavė lietuvių kalbą?” išspausdinti tikslūs išdavikų, balsavusių „prieš”, susilaikiusių, nebalsavusių ir nedalyvavusių Seimo narių sąrašai. Išsaugokime juos! Jie bus reikalingi… Tikėtina, kad į kitus rinkimus ir vėl veršis tie patys.

Seimas atmetė asociacijos „Talka kalbai ir Tautai” paruoštą nutarimo projektą su 70 tūkst. Lietuvos piliečių parašų, leidžiantį asmenvardžius nelietuviškomis raidėmis rašyti ne pirmame asmens tapatybės dokumento puslapyje. Nusispjovė į visų dar gyvų Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarų kreipimąsi, nuolatinius mokslininkų, kalbininkų protestus.

Seimo daugumos ir prezidento pasijutimas aukščiau už Joną Basanavičių, Vincą Kudirką, Joną Jablonskį, jų išmestų šiukšlių grąžinimas į ištobulintą abėcėlę Nepriklausomybės paskelbimo 104-ųjų metinių – Vasario 16-osios – proga – tai jau ne kumelio juokas! Nepaprastas spjūvis! Spjūvis, sutirštintas antimaceiniško tatuiruočių ir kraujomaišos katilo derva. Tatuiruotos, nešvarios pirštinės metimas per raudonąją liniją Tautos Genijams, jau negalintiems apsiginti. Ir dar – Jono Basanavičiaus bei Justino Marcinkevičiaus atsisveikinimo su prasmingu gyvenimu dieną… Tik visos Tautos amžiams pripažintiems Genijams likimas lemia pačią svarbiausią JŲ biografijos dieną išeiti…

Raudona linija – peržengta, o kas toliau?

Gimtoji kalba, Tauta, Valstybė – akivaizdžiai išduotos. Konstitucija sutrypta, priesaika sulaužyta, prezidento duoti priešrinkiminiai ir porinkiminiai pažadai nuskriejo vėjais. Jokio pasiaiškinimo laukiančiai Tautai nėra. Vasario 16-oji. Už melagingus pažadus išrinkti Tautos tarnai „Konstitucijos garantai” akmeniniais veidais, kaip niekur nieko, priims paradus, ko gero, aplankys Vasario 16-osios „kaltininko” paminklą ar kapą. Gal simboliškai judiškoje gėlių puokštėje bus garsiojoje Liberalų sąjūdžio partijos konjako dėželėje ir tos 3 nelietuviškos-nelotyniškos modifikuotos raidės, kaip „dovanėlė” sugrąžintos. Tikriausiai ir Šventose mišiose bus dalyvaujama. Tik ar bus pasimelsta už išduotą-parduotą gimtąją kalbą, Tautą, Valstybę?

Kvietimas burtis

Garsus filosofas, humanitarinių mokslų daktaras Krescencijus Stoškus „Respublikoje” 2022-01-22 rašė: „Esu apimtas sunkaus nerimo ir skausmo. Bet laimė – nesu vienas. Todėl kviečiu burtis apie tuos Seimo narius, kurie išdrįso pasipriešinti ir yra pasirengę grumtis su tamsiąja kolaborantų jėga. Reikia išviešinti jų sąrašą, prisegti prie gėdos stulpo, kad visa šalis žinotų tai, kas padaryta su mūsų gimtąja kalba. <…> O ką daro parlamentas? Atimkim iš jo teisę palaidoti tai, kas dar gyva!”

Ar išgirs šį garbaus filosofo kvietimą burtis išdavystei pasipriešinę Seimo nariai, Kovo 11-osios akto signatarai, sąjūdininkai, mokslininkai kalbininkai ir kiti gimtąją kalbą gerbiantys tautiečiai?

Ar yra dar kita valstybė, kurioje kalbos norminimo, jos tobulinimo klausimus spręstų ne kalbininkai, o politikai? Ko dar galima tikėtis iš neprognozuojamo prezidento, jau įrodžiusio, kad gali pasirašyti ant pačios absurdiškiausios nesąmonės.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Sinica. Demofobija: partijų vienybė prieš politinę tautą
  2. A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu
  3. Z. Tamakauskas. Prie Vasario 16-osios slenksčio… 
  4. K. Garšva. Kada mūsų valdantieji nustos kovoti prieš Lietuvą ir jos kalbą?
  5. Č. Iškauskas. Kas užsimojo prieš lietuvių kalbą?
  6. S. J. Laučiūtė. Laiškas A. Kubiliui dėl kalbos išdavystės
  7. Diskusija dėl Lietuvos piliečių pavardžių rašybos: A.Smetona prieš G.Songailą (video)
  8. V. Stundys. Socialdemokratų dovana Lietuvai Vasario 16-osios proga
  9. V. Rubavičius. Lietuvos politinė sistema kaip egzistencinės grėsmės veiksnys
  10. J. S. Laučiūtė. Kokią valstybę kuriame?
  11. J. Vaiškūnas. Žodžių karai: vakcina prieš skiepus (I)
  12. G. Navaitis. Vasario 16-os šviesa
  13. N. Venckienė. Vasario 16-osios pastebėjimai
  14. Z. Vaišvila. Kiek Vasario 16-osios dar turime savyje
  15. J. Vaiškūnas. Su šakėmis prieš valstybinę kalbą. Ar pavyks Šakalienei apstatyti Seimo narius? (tiesioginė transliacija)
  16. Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu
  17. Lietuvių kalbos gynėjai protestuoja prieš A.Butkevičiaus vyriausybės ketinimus įteisinti lenkiškus užrašus ir atidėti lietuvių kalbos egzaminą
  18. A. Zolubas. Piketas prieš antikonstitucinį flirtą
  19. K. Garšva. Asmenvardžių rašybos įstatymų projektai
  20. R. Šarknickas. Man lietuvių kalba yra Lietuva kaip vėliava – nekeičiama

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 19

  1. Kažin says:
    12 mėnesių ago

    Kolei tarptautinė 1994 m. sudaryta Lietuvos bendrumo su Lenkija sutartis galioja, tol nėra pagrindo teigti, kad Konstitucija “sutrypta” Seimui priėmus raidžių įstatymą. Seimui priėmus šį įstatymą Prezidento pareiga buvo kreiptis į KT dėl to, ar minėta sutartis su Lenkija neprieštarauja Konstitucijai, tačiau jis to nedaro. Tokiu atveju kol sutartis galioja teigti, kad Konstitucija “sutrypta”, yra populizmas.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      12 mėnesių ago

      Jei pamatysite nupjautą medį, jis tamstai jokiu būdu nebus nupjautas iki tol, kol nebus surašytas atitinkamas aktas? Žvelgsite į gulintį nupjautą medį, šviežią kelmą, bet tvirtai teigsite, kad medis nenupjautas, o sveikas ir gyvas?
      Pareiga buvo – nepasirašyti. Pasirašė, t.p. nesikreipė į KT dėl GP ir t.t., ir pan. …

      Atsakyti
      • Kažin says:
        12 mėnesių ago

        Mat teisinė logika kiek kitokia… Konstitucija kaip dokumentas priklauso teisės sričiai, tad ji skaitytina pagal teisinę logika.
        Kad Prezidentas turi teisę, taigi ir pareigą, prašyti KT išvados dėl tarptautinių sutarčių, nustato Konstitucijos 106 str. Joje taip pat nustatyta, kad valstybinė yra lietuvių kalba, taigi ji yra Lietuvos valstybės suvereniteto dalis.
        Tarptautinėje 1994 m. sutartyje yra įsipareigojimai kalbos vartojimo klausimu kito suvereno naudai. Pagal Konstituciją niekas negali varžyti, riboti, savintis Tautos suverenių galių. Kalba yra rašytinė ir sakytinė. Kadangi įstatymas yra dėl valstybės kalbos rašmenų, dėl to yra būtina KT išvada, ar minėta sutartimi su Lenkija, šiai nėra leista savintis suverenumo rašytinės kalbos vartojimo srityje.
        Bje, GP yra ne to kalibro klausimas lyginant su kalbos vartojimo sritimi. Be to, dėl GP į KT buvo kreiptasi kitų ir tuo klausimu esant teismo bylų gar galima kreiptis.

        Atsakyti
        • Pajūrietis says:
          12 mėnesių ago

          Apie „kalibrus“. GP yra (o ne buvo) akivaizdžiausias, grubiausiais ir pats ciniškiausias žmogaus teisių pažeidimas. Pats žmogus ir to žmogaus teisės valstybėje, jei ji siekia (?) tapti teisine ir demokratine, privalo būti pati didžiausia vertybe. Pirmaeilė vertybe! Jei kas ir teisis dėl GP, tai truks metų metus, kol bus praeita per visas instancijas. Pačiu geriausiu atveju viskas galimai vyks būtent taip, kad byla pateks tik ant kitos sudėties KT stalo. Kiek dėl GP nukentėjusių žmonių per tą laiką, atsiprašau, bus išnešta kojomis į priekį, kiek viską pamirš, pagaliau, kiek, kaip ir kam bus atlyginta nežinia kada? Visiškai sutinku su Jumis, kad prezidentas dėl sutarties privalėjo kreiptis į KT. Ir kaip čia neprisiminti Tautiškos giesmės.

          Atsakyti
          • Kažin says:
            12 mėnesių ago

            Kito kelio gyventi, kaip veikiant teisės keliu konkrečiai, nėra. Tad nukentėjusiems nuo GP dera burtis į būrį. Surinkti atsiradusią žalą dėl GP patvirtinančius dokumentus, apskaičiuoti jos dydžius ir kreiptis į Vyriausybę dėl žalos atlyginimo. Tuo atveju, jeigu Vyriausybė nutartų jos neatlyginti, tada kreiptis į teismą. Tokia būtų veikimo dėl GP neteisėtumu padarytų žalų atlyginimo teisiniu keliu galimybė. Tad linkiu burtis ir veikti.

  2. Aistis says:
    12 mėnesių ago

    Švedų bankui tarnavęs 26 metus buhalteris, padėjęs iš Lietuvos išsiųsti milijardus litų ir eurų, bet gražuolis- tokį mums parinko be gražesnių konkurentų už Gitaną JAV ELITA, sudaryta iš litvakų, tad lietuviai, mulkinami Tautiečiai, ar galime tikėtis iš jo doro Tautos tarno- valdovo? Faktai jau parodė, kad NE. ir lygiai panaši situacija su ELITOS SAMDINIAIS SEIME. Štai taip mes, priklausydami ir valdomis pasaulio ELITOS, palaipsniui, bet užtikrintai BETEISIŠKAI žemgiame PRAEITYN. per 30 metų tie ELITOS samdiniai išvaikė milijoną gabių, jaunų tautiečių net su visomis šeimomis , net su tėvais…o dabar dar siekia ir senelius- pensininkus išvaikyti arba išnaikinti… ir KAD ELITAI LIKTŲ DAR VIENA DIEVO DOVANOTA ŽEMĖ -kaip Palestinoje , Odesoje, o dabar dar ir Lietuvoje. PADEDANT MŪSŲ TAUTOS VERGIŠKOJO SINDROMO PREKYBININKAMS.

    Atsakyti
  3. Alvydas Butkus says:
    12 mėnesių ago

    “„q” ir „w” yra ne lotynų, o kitų kalbų abėcėlių modifikuotos raidės”

    Ne visai taip. Raidė “Q” yra klasikinės lotynų kalbos abėcėlėje. Ji buvo net Romos Respublikos vyriausybės paraše – SPQR – Senatus Populusque Romanus (Romos liaudis ir senatas). “W” nebuvo. Lotyniškuose tekstuose W atsirado tik viduramžiais ir buvo skirta tik priebalsiui [v] žymėti, nes lotyniškoji “V’ galėjo žymėti vienais atvejais priebalsį [v], kitais – balsį [u], plg. IVLIVS [julijus]. Dėl to ir slavizuotas Lietuvos vardas rašytas dvejopai: Lituae (vardininkas Litua < Litva), Litvania / Lit(h)uania.

    Su tolesniu tekstu visiškai sutinku.

    Atsakyti
  4. Kažin says:
    12 mėnesių ago

    Taip, – tai ar ne tas pats vyko Lietuvoje ir per Smetoną – prezidentą, jo ELITĄ tarpukariu, tad ar šiandien visame tame nebėra ir tų “tarpukarinukų” palikuonių prikišamų nagų… Regis, faktų tokiai įžvalgai galima būtų prisirinkti pakankamai.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      12 mėnesių ago

      A.Smetona buvo didis Lietuvos patriotas, bet kiek jam rūpėjo Vilnius, kokį dėmesį jis skyrė Birželio sukilimui…? Tai kaip čia? O visiems prezidentams po Kovo 11 d. kiek kas rūpėjo, nebuvo ar buvo pažeidžiami, kokia jų praeitis, tapimo prezidentais aplinkybės? Tad šiandien nieko naujo neturime ir neturėsime rytoj. Galima paspėlioti, kodėl taip buvo, yra ir bus, o gal net ir lengvai atspėti?

      Atsakyti
      • O kas tuo metu dėjosi? says:
        12 mėnesių ago

        Ar nebuvo vienas iš ministrų mums ,,draugiškos” Maskvos iškviestas, pasičiuptas ir pakeistas ministru KGBistu? O šis atsisakė duoti kariuomenei įsakymą žygiuoti į mūšį? O prezidentas vienasmeniai neturėjo įgaliojimų kariuomenei to paliepti?

        Atsakyti
        • Kažin says:
          12 mėnesių ago

          Pagal tuos faktus išeitų, kad Smetona buvo paprasčiausiai žioplas arba sėdėjo Prezidentu kaip marionetė, koks vasalas – galbūt 1926 metais Lenkijos pasodintas.

          Atsakyti
      • Kažin says:
        12 mėnesių ago

        Kad Vilnius Smetonai nerūpėjo kaip Lietuva, akivaizdu, ar jis jam rūpėjo kaip Lenkija. Va čia yra klausimas. To, kuriam Vilnius nerūpi kaip Lietuva, vadinti patriotu liežuvis neapsiverčia.
        Birželio sukilimas buvo ir yra nosies nušluostymas Smetonai prezidentui – ginkluotųjų pajėgų vadui. Tad ar ne ir “smetoninkai” dabar priešinasi tam, kad Birželio sukilėlių kaip teisėtų Tautos suverenų įvykdytas Lietuvos valstybės atkūrimas de jure, o trumpam ir de fakto, būtų Seimo pripažintas teisėtu Tautos politiniu veiksmu, o jų paskelbti valstybės atkūrimo ir Laikinosios vyriausybės sudarymo dokumentai teisėtais Lietuvos valstybės aktais.
        Akivaizdu, kad tokiu Seimo sprendimu būtų sumažinta arba ir visai nubraukta 1940 m. inkorporavimo fakto į Sovietų sąjungą teisėtumo/neteisėtumo svarba ginčuose su Maskva, pasauliu. Mat, Seimui patvirtinus Birželio sukilimo pasiekimų teisėtumą, 1940 m. Lietuvos inkorporavimo į Sovietus aktai taptų netekusiais galios. Tokiu atveju po 1941 m. birželio 23 d. ir toliau tarpusavio santykiuose laikyti Lietuvą Sovietų sąjungos dalimi 1940 m. inkorporavimo veiksmų pagrindu nei Maskva, nei kitas pasaulis negalėtų dėl jų galiojimo nutrūkimo Birželio sukilimui kaip Tautos suverenui teisėtai atkūrus fatiškai Lietuvos valstybę. Ir kas svrbiausia, kad tokiu atveju 1944 metais Lietuva buvo išvaduota ne kaip ovierų sąjungos , o kaip Lietuvos valstybės teritorija. Maskva po karo naujo Lietuvos įstojimo ceremonialo nėra atlikusi. Tuo Lietuvos teisinė padėtis yra skirtinga nuo Latvijos ir Estijos.
        Dėl to ką turime “šiandien” taip pat priežastys – maždaug tos pačios kaip tarpukariu. Tuomet visi nuopelnai – Smetonai, dabar – Landsbergiui. Kai iš tikrųjų ir vienu ir kitu atveju yra ne taip. Žiūrint į asmenis, gal galima būtų pasakyti, kad Smetonai būnant valdžios poste regis rūpėjo Platono vertimas, o Landsbergiui, sakyčiau, gal pamfletų (mano supratimu) kūrimas ir jų kaip pašaipos kartu su savi viešas transliavimas.

        Atsakyti
  5. Kažin says:
    12 mėnesių ago

    Suprantama, kad apeliavimais maldauti malonių iš valdžių dera tik vergams -nelaisviesiems. Laisvieji, o laisvę iškovoję esame, laikytis valdžią Konstitucijos, įstatymų nustatytų teisių paprastai reikalauja kaip savo teisių.
    Konstitucija (29 str.) nustato, kad privilegijų teikimas tautybės ar kalbos pagrindu yra negalimas. Tarptautine 1994 m. Lietuvos ir Lenkijos bendrumo sutartimi Lietuva yra įsipareigosi Lenkijai dėl privilegijų atitinkamai daliai savo piliečių (Lietuvos lenkams) būtent jų tautybės ir kalbos atžvilgiu (14 punktas ir atitinkamai kiti).
    Dabar Seimui priėmus valstybiškų “raidžių įstatymą” ir esant minėtai tarptautinei sutarčiai su Lenkija yra aktualūs būtent kalbos ir tautybės konstitucinio ir įstatyminio reguliavimo aspektai.
    Išvadas dėl tarptautinių sutarčių neprieštaravimo Konstitucijai teikia KT (105 str.), o teisė ir pareiga kreiptis dėl išvados į KT dėl tokios sutarties neprieštaravimo Konstitucijai – suteikta Seimui ir Prezidentui (106 str.).
    Esant šiems faktams bei dalykų teisiniam reguliavimui, laisviesiems piliečiams derėtų reikalauti, kad Prezidentas arba Seimas, vykdydami savo konstitucinę pareigą, kreiptųsi į KT dėl išvados, ar minėtos tarptautinės 1994 m. sutarties dalimi (14 p.) atliktas valstybinės kalbos teisės – jos suverenumo perleidimas Lenkijos valstybei neprieštarauja Konstitucijai. Mat, KT šiuo atveju padarius išvadą, jog sutartis yra prieštaraujanti Konstitucijai, Teismas jos pagrindu negalėtų nuspręsti, kad “raidžių įstatymas”, dėl kurio jau yra Seimo kreiptasi į KT, yra neprieštaraujantis Konstitucijai.
    Va, man regis, – laisvų piliečių kelias, kuriuo einant būtų galima apginti esantį lietuvių kalbos kaip vienintelės šalyje valstybinės statusą.
    Akivaizdu, kd laisva tauta gali pasiekti teisingumo lakymosi, ne jo maldaudama iš valdžių, o tik konkrečiai veikdama teisės nustatytų taisyklių būdais.
    Tačiau kažkodėl gerbiamiausi asmenys būti laisvaisiais piliečias nėra linkę, jie – nei Prezidento, nei Seimo nereikalauja kreiptis į KT dėl išvados, ar 1994 m. tarptautinė sutartis su Lenkija, esanti priimto „raidžių įstatymo“ priežastimi, neprieštarauja Konstitucijai. Jie vis dar tradiciškai – sovietiškai tik nuolankiai maldauja valdžių lyg anuo metu komunistų…

    Atsakyti
  6. Rimgaudas says:
    12 mėnesių ago

    Turiu A. M. Malinino “Lotynų-rusų kalbų žodyno” versiją, kur jo pateiktoje lotyniškoje abėcėlėje raidės W nėra. Todėl niekaip nesuprantu, kodėl vieni slavai rusai rašo, kad W lotyniškoje abėcėlėje nėra, o kiti slavai lenkai tvirtina, kad lotyniškoje abėcėlėje W yra. Slavai eina prieš slavus šiuo klausimu gaunasi. Reikėtų kreiptis, išeina, pagalbos pas rusus – jie daugiau mokslinės jėgos kaip lenkai turi.

    Atsakyti
  7. Tik jau nesismulkinkime says:
    12 mėnesių ago

    Ak, nebūkime tokie smulkmeniški! Kakoj skirtum, buvo ar nebuvo raidė lotynų abėcėlėje? Svarbiau dviejų QWX ordino vyčių parlamente bei ten tebesančios jų palydos garbė, ordino įvaizdis.
    Suprantat – atsitiko taip, kad kažkokia nevėkšla komentaruose parašė, esą 2K neskiria valstybės nuo verslo, valstybės, jos įstaigų funkcijų ir pareigų nuo komercijos gudrių ar ir suktų perku – parduodu veikų! Todėl valstybinę kalbą, jos raštą tiedu karžygiai prilygino KOMERCINEI ,,abėcėlei”. Tai ir teko ordino vyčiams kažkaip suktis, rasti kitą pavadinimą jų QWyXintai abėcėlei. Tada kažkuris prisiminė, jog lyg ir senovėje, lyg ir Europoje kažkur buvusi tokia lotynų kalba, o ja kalbėjusieji turėję lotynų abėcėlę. Tai ar ne išeitis – lemtingajame mūšyje už 2K ir S.S. interesus nuo klastingų, nuožmių priešų LOTYNŲ k. abėcėlės skydu prisidengti? Žodį pakeitei, ir – švaru?! Tskant, lovkostj ruk , ir nikakogo mošenjstva. 🙂

    Atsakyti
  8. NUORODOS says:
    12 mėnesių ago

    Išblizginam akinių stiklus ir pradedam:
    • Prof. dr. Alvydas Jokubaitis. Tautinė valstybė kaip neįgyvendintas pažadas
    – tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/prof.-dr.-alvydas-jokubaitis.-tautine-valstybe-kaip-neigyvendintas-pazadas
    • Edvardas Čiuldė. Ar jau užstojo Vasario 16-osios Lietuvos pabaiga?
    – pozicija.org/edvardas-ciulde-ar-jau-uzstojo-vasario-16-osios-lietuvos-pabaiga/
    • Išeivijos lietuviai Čikagoje minėjo svarbiausias Lietuvai šventes
    – voruta.lt/iseivijos-lietuviai-cikagoje-minejo-svarbiausias-lietuvai-sventes/
    • Papunkčiui su Vytautu Sinica. Vasario 16-oji: Patriotizmo pagrindai
    – pozicija.org/papunkciui-su-vytautu-sinica-vasario-16-oji-patriotizmo-pagrindai/
    • Vytautas Radžvilas. Pasaulio galybės ir mūsų regionas
    – pozicija.org/vytautas-radzvilas-pasaulio-galybes-ir-musu-regionas/
    • Lenkijoje sukurtas tinklalapis, leidžiantis tikintiesiems informuoti apie neapykantos kurstymą prieš Katalikų Bažnyčią
    – pozicija.org/lenkijoje-sukurtas-tinklalapis-leidziantis-tikintiesiems-informuoti-apie-neapykantos-kurstyma-pries-kataliku-baznycia/
    O čia ir Pajūriečiui darbo:
    • „Tavo idėja“. Balsuok!
    – arcgis.com/apps/Shortlist/index.html?appid=43025586f1644f118b5f225e2302457a
    ir
    • Bus rengiama valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“
    – tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/bus-rengiama-valstybes-pazangos-strategija-lietuva-2050

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      12 mėnesių ago

      Ačiū, Žemyna, bet nedalyvauju skrydžiuose beorėje erdvėje, o 2050 metais iš manęs ir atomo nebus jokio likę 🙂

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        12 mėnesių ago

        Ak, šit kaip: sumaniau ir pareiškiau. Gal jau ir bilietą į aną pusę 2050 metams nusipirkote?
        Net nereikėjo su alkiečiais suderinti, jų nuomonės atsiklausti?
        Tai štai tamstos žiniai: Aš šio tamstos komentaro nemačiau, neskaičiau ir neskaitysiu. Iki 2060!

        O to tarpu kiti, pvz., va, ką suplanavo:
        Panevėžiečiai nutarė, kad parkas galėtų įprasminti žinomą pasaką: pirmi elementai jau ryškėja
        – lrytas.lt/bustas/pasidaryk-pats/2022/02/19/news/panevezieciai-nutare-kad-parkas-galetu-iprasminti-zinoma-pasaka-pirmi-elementai-jau-ryskeja-22417209
        Kažin, niekas nepriekaištaus, kad parką pagal lietuvišką pasaką kurs? Juk lietuviška tautosaka tai tokia… Na, žodžiu, – fui, kokia.

        Atsakyti
  9. Rimgaudas says:
    11 mėnesių ago

    Legendinė pasaka “Eglė žalčių karalienė” turi 371 variantą. Visus juos trijų tomų knygoje surinko ir bendru pavadinimu “Eglė žalčių karalienė” išspausdino LMA tikrasis narys prof. dr. Leonardas Sauka. Žalčio užkapojimas, be jūros, variantuose vyksta dar tvenkiniuose, ežeruose, upėse ir labai įdomu, koks pasakos variantas bus įgyvendintas Panevėžyje.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

2023 02 04
Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.

Prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos – sostinė Gargžduose!

2023 02 03
Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.

A. Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti

2023 01 31
Ukrainos centro savanorių komanda | Ukrainos centro nuotr.

Ukrainos centras Vilniuje – erdvė bendrystei ir bendradarbiavimui

2023 01 17
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

2023 01 10
Lietuvių kalbos naudojimas | vki.lrv.lt nuotr.

A. Barzdenienė. Įmonės pavadinimas – verslo veidas

2023 01 04
Švietimas | emokykla.lt nuotr.

Lituanistinio švietimo mokytojo premija skirta I. Koroliovui

2022 12 24
Lenkijos švietimo ministras Dariusz Piontkowski ir Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius Vilniuje pasirašo Deklaraciją | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Tarp įstatymo ir jo vykdymo kartais žioji praraja (III)

2022 12 23

Kalėdinių sveikinimų ir palinkėjimų eglė 2022

2022 12 22
Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Vydūnas. Senovė ir mes

2022 12 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Istorija

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

2023 02 05
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • A.a. N. Kvaraciejūtė apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • jo apie Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • jo apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Petras apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Šylant orams turėtų sunerimti kavos mėgėjai
  • Ar jūsų namuose neeikvojama elektra?
  • Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 04
26
Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

„Respublikos“ rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su kalbininku, baltistu prof. Alvydu Butkumi. - Neseniai feisbuke retoriškai klausėte: „Ar spėsiu sulaukti, kada...

Skaityti toliau

Prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos – sostinė Gargžduose!

by Kristina Aleknaitė
2023 02 03
0
Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.

Vasario mėnesį prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos. Jos VLKK sumanymu kasmet vasario–kovo mėnesiais rengiamos nuo 2016 metų. Šiuo laikotarpiu vyks...

Skaityti toliau

A. Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti

by daiva
2023 01 31
0
Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.

Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia visuomenę iki 2023 m. vasario 20 d. siūlyti nusipelniusius Seimo apdovanojimui – Aleksandro Stulginskio žvaigždei –...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • A.a. N. Kvaraciejūtė apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • jo apie Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • jo apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Petras apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • lrt šiandien apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
Kitas straipsnis
Telefonas | sam.lrv.lt nuotr.

VVKT žmonėms neskambina ir vaistų nesiūlo

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai