13 metraščio tomo apimtis – 47 spaudos lankai, t. y. 748 puslapiai. Leidinyje skelbiama 40 straipsnių 35 autorių, 8 jų iš mūsų krašto, 27 iš Lietuvos.
Antros dalies apimtis 26,75 spaudos lanko (428 psl.). Joje skelbiami 23 straipsniai.
Kertelėje „Istorijos vingiuose“ spausdinama 14 straipsnių, iš jų: 1 apie savanorius, 4 apie partizanus, 2 – apie tremtį, 3 – iš mūsų krašto praeities bei kultūrinio gyvenimo.
Antroje metraščio dalyje skelbiami du Alytuje gyvenančios rašytojos Scholastikos Kavaliauskienės straipsniai. Pirmame ji pasakoja apie Pacų didybės likučius Jiezne, kur V. Gusas savo pastate įkūrė LDK didikų Pacų Jiezno rūmų muziejų, parengė grafų portretų stendus, sukūrė Pacų rūmų maketą ir kt.
Antrame – pristato Putrišių kaimo vandens malūno istoriją. Dabar ten yra tik apsamanoję betoninės sienos likučiai.
Alytaus kraštotyrininkas Gintaras Lučinskas primena mokytojo, šaulio, kraštotyrininko Emilio Šneiderio (1904–1957) veiklą.
Jis priklausė Merkinės bei Alytaus šaulių būriams, dalyvavo Vilniui vaduoti sąjungos veikloje. Išsaugojo šių organizacijų vėliavas, išsiveždamas jas į Vokietiją, o vėliau į Kanadą. Rinko tautosaką ir senienas. Mirė ir palaidotas Kanadoje.
Alytiškė Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė rašo apie rašytojos Bronės Buivydaitės pėdsakus Alytuje. 1942–1948 m. Alytaus gimnazijoje ši lietuvių rašytoja dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, vadovavo dramos būreliui, režisavo keletą veikalų.
Vilnietis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas Rimantas Zagreckas rašo apie Lietuvos partizanų baudžiamąsias operacijas Lazdijų apskrityje 1944–1952 metais.
Straipsnio tikslas – remiantis statistiniais duomenimis nustatyti bendriausius pokario Lietuvos partizanų antikolaboracionistinės veiklos bruožus ir dėsningumus Lazdijų apskrities valsčiuose ir visoje Pietų Lietuvoje.
Autorius pateikia partizanų veiklos analizę, kuri leidžia daryti prielaidą, jog Lazdijų apskrityje antisovietinis pasipriešinimas buvo žymiai stipresnis nei kitur Lietuvoje. Čia veikė du dideli partizanų susivienijimai – Dainavos ir Tauro apygardos.
Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, pasinaudodama A. Ramanausko-Vanago autentiškais įrašais, atskleidžia 1945 metais, gruodžio 15 dieną, Merkinėje įvykusios vienos didžiausių partizaninio karo puolamųjų užduočių – Merkinės mūšio – istoriją. Straipsnio pavadinimas Adolfas Ramanauskas-Vanagas šiluose.
Įdomūs yra Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizano Sigito Kajoko-Kovo liudijimai Pasienio zona. Atsiminimuose jis aprašo Vytauto rinktinės 4-osios kuopos veiklą Kalvarijos, Sangrūdos ir Punsko apylinkėse. Atsiminimus spaudai parengė Justinas Sajauskas.
Antras šiame numeryje paskelbtas Gintaro Lučinsko straipsnis pasakoja apie mokytoją, šaulį, partizanų vadą Juozą Šibailą (1905–1953).
Šibaila veikė Lietuvos šaulių gretose, buvo generolo Povilo Plechavičiaus Lietuvos Vietinės rinktinės narys, o vėliau partizanas.
Nepriklausomoje Lietuvoje jam suteiktas dimisijos pulkininko leitenanto laipsnis (po mirties). Jis buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (po mirties).
Kaunietis, prof. kun. Kęstutis Žemaitis primena mums kun. Juozo Konstantino Matulaičio gyvenimą ir veiklą. Sovietmečiu jis vertė religinius tekstus iš kitų kalbų ir perrašinėdavo juos spausdinimo mašinėle. Vėliau įrišdavo. Tai sovietinių laikų religinių knygų knygnešys.
Antras Elvyros Biliūtės-Aleknavičienės straipsnis pasakoja apie mokytojos Laimos Misiūnaitės gyvenimą tremtyje ir Lietuvoje. Straipsnio pavadinimas Mokytojos tremtinės lemtis.
Apie tremtį rašo ir „Saleziečių žinių“ redakcijos narys Alfonsas Vitkauskas. Straipsnio pavadinimas Nepamirštami Lietuvos skauduliai. Alfonsas Vitkauskas pristato Vaivos kaimo Zigmantų šeimos tremtį.
Zigmantų vaikai daug metų praleido Irkutsko krašte. Po Stalino mirties jiems buvo leista grįžti į Lietuvą. Tremtyje išbuvo šešerius metus.
Sigitas Birgelis aprašo pirmųjų lietuviškų ansamblių sąskrydžių istoriją. Lietuviškų ansamblių sąskrydis yra pats seniausias ir didžiausias Suvalkų krašte vykstantis kultūrinis lietuvių renginys. Pirmas įvyko 1939 m. Klevuose, Leončiko sodyboje. Apie jį plačiai rašė Lietuvos spauda.
Algis Uzdila primena pirmąjį viešą lietuvišką saviveiklos renginį po Antrojo pasaulinio karo, kuris vyko 1951 m. Ožkinių kaime. Straipsnio pavadinimas Degtukas, įkūręs laužus.
Juozas Sigitas Paransevičius straipsnyje Suvalkų krašto lietuviai po Antrojo pasaulinio karo trumpai ir glaustai aptaria Suvalkų krašto istoriją po Antrojo pasaulinio karo.
Kertėje „Minėjimai“ skelbiami penki straipsniai. Vienas apie 1941 m. lietuvių iškeldinimą, du skirti Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms, du 1941-ųjų birželio sukilimui, vienas – Punsko LKN 65-mečiui.
Dr. Bronius Makauskas pateikia savo įžvalgas apie 1941 m. gyventojų iškeldinimą. Straipsnio pavadinimas Suvalkų ir Klaipėdos kraštų lietuvių išvietinimas 1941 m. vokiečių perkėlimo iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos fone.
Straipsnio autorius bando palyginti vokiečių vykdytą Suvalkų ir Klaipėdos lietuvių išvietinimą su savų tautiečių iškeldinimo sąlygomis.
Nors šis dviejų valstybių grobuoniškas susitarimas buvo vadinamas ir „gyventojų mainais“, jo taip vertinti negalime. Mums šie „mainai“ yra skaudi, įsimintina ir pamokanti nusikalstama istorija.
Gintaras Lučinskas rašo apie 1941 m. birželio sukilimą. Straipsnio pavadinimas 1941 m. birželio 23–24 d. sukilėliai Alytuje sušaudyti… per klaidą.
Spontaniškai prasidėjęs sukilimas buvo nukreiptas prieš besitraukiančią Raudonąją armiją. Sukilėliai gaudė ginkluotus Raudonosios armijos karius, sovietinius aktyvistus; rinko išmėtytus ginklus, palaikė viešąją tvarką.
Sukilimo metu lietuvių laikinosios policijos sargybiniai, nors buvo aprūpinti liudijimais vokiečių kalba, birželio 23 d. buvo vokiečių areštuoti ir prie Nemuno pakrantės sušaudyti.
Apie 1941 m. birželio įvykius Vilkaviškyje rašo Vladas Šemeta. Straipsnio pavadinimas 1941-ųjų birželio sukilimas. Apie Vilkaviškyje vykusį sukilimą niekur iki šiolei nebuvo rašoma, todėl jis liko visų pamirštas.
Rita Pauliukaitienė, Snieguolė Kleizaitė ir Rimantė Pauliukaitytė rašo apie Veiverių krašto istorijos muziejų ir jame esančią partizano Juozo Lukšos-Daumanto ekspoziciją. Straipsnis yra skirtas Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms.
Punsko lietuvių kultūros namų direktorė Asta Pečiulienė primena mums LKN istoriją. Straipsnyje aprašoma kultūros namų kūrimosi istorija, įvardijami kultūros veikėjai, vadovai, ansambliai, pasirodymai, renginiai, šventės, minėjimai ir kt. Straipsnio pavadinimas Punsko lietuvių kultūros namai 2021 m. švenčia 65-metį.
Naujos knygos:
Nastazija Kairiūkštytė pristato pernai pasirodžiusios knygos „Vilniaus krašto lietuvių gyvenimas pagal 1935–1938 m. Lenkijos valdžios dokumentus“ recenziją.
Vienas iš knygos recenzentų yra dr. Bronius Makauskas. Tai unikalus veikalas visiems, besidomintiems prieškario Vilniaus krašto lietuvių gyvenimu.
Kertelėje „Po meno skliautais“ skelbiami 3 straipsniai:
Kataržina Jačimoviča (Katarzyna Jachimowicz) Angelo motyvas Suvalkų katalikų ir stačiatikių kapinių istorijoje.
Kataržina Veglicka (Katarzyna Węglicka) Sūduvos dvarai ir rūmai. Keli pavyzdžiai.
Stanislovas Sajauskas Atskleista Lietuvos krikšto numizmatinė paslaptis.
Metraščio pabaigoje pateikiamos santraukos lenkų ir anglų kalbomis. Vertėjos – Rasa Monika Paransevičiūtė-Knyza, Virginija Tuomaitė, Daiva Valinčienė.
Metraščio programinė taryba:
Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė, dr. Nijolė Birgelienė, akad. prof. habil. dr. Vaidutis Kučinskas, prof.dr. Bronius Makauskas, Petras Maksimavičius, P.H.C. dr. Artūras Rukas Daujotis, grafas fon Derneck.
Vyriausiasis redaktorius Sigitas Birgelis.
Redaktoriaus pavaduotojai:
Juozas Sigitas Paransevičius ir Kęstutis Subačius;
Redakcijos sekretorė Nijolė Birgelienė.
Mokslinių straipsnių recenzentai:
KSVU prof., habil. dr. Zbignievas Bania (Zbigniew Bania), dr. Algimantas Katilius, dr. Salomėja Karasevičiūtė, prof. dr. Danguolė Mikulėnienė, kan. prof. dr. Kęstutis Žemaitis.
Kalbos redaktorės:
Laima Jancaitė, Lidija Nevulytė, Birutė Burdinaitė-Ołów;
Korektorė: Birutė Burdinaitė-Ołów;
Dailininkė (viršelio autorė): Taida Balčiūnaitė;
Rėmėjas: Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
I dalis čia.
