Trečiadienis, 8 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Nelegali emigracija (II)

Sigitas Birgelis
2021-04-13 08:00:47
1
S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Nelegali emigracija (II)

Nelegali emigracija | punskas.pl nuotr.

I dalis čia.

Besiremdami Gintaro Lučinsko įžvalgomis [1], tęsiame pasakojimą apie lietuvių emigraciją XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.

Carinėje Rusijoje lietuviams nebuvo leista laisvai išvykti iš krašto, mat Rusijos valdžia emigracijos nepripažino. Atsisakyti Rusijos pilietybės draudė įstatymai. Buvo baudžiami asmenys, kurie apleidę gimtinę, neatvykdavo valstybinių įstaigų šaukiami.

Iš visų Rusijos emigrantų 43,8 proc. sudarė žydai, 27 proc. – lenkai, 9,6 proc. – lietuviai. Kasmet į JAV išvažiuodavo po 6 000 rusų, 39 000 lenkų, 63 000 žydų, 14 000 lietuvių.

Caro valdžia stengėsi garantuoti dvarininkų ūkiams pigią darbo jėgą, o prireikus surinkti tūkstančius jaunų vyrų į kariuomenę. Masinė emigracija prieštaravo carinės vyriausybės nuostatams.

Buvo pastebėta, kad dėl emigracijos krašte blogėja ekonominė padėtis, nes išvyksta stiprūs, sveiki, tinkami sunkiam darbui žmonės. Dvarininkai griežtai smerkė masinę emigraciją, nes buvo priversti samdiniams kelti darbo užmokestį ir labiau rūpintis technine pažanga.

Rusijos vyriausybė stengėsi tarytum „nežinoti“, kad emigrantai išvyksta per valstybės sieną ir apsigyvena užsienyje. Emigrantas tapdavo nusikaltėliu, kai nepaklusdavo valstybinių įstaigų paliepimui grįžti į tėvynę arba kai priimdavo kitos šalies pilietybę.

Gintaras Lučinskas rašo: „Svarbi slaptos emigracijos priežastis buvo tai, kad būdavo sunku gauti užsienio pasą. 1887 m. birželio 2 d. įstatyme numatyta rinkliava nuo kiekvieno užsienio paso po 10 rublių už pusmetį.

1900 m. liepos 28 d. įstatyme dar nustatyta 5 rublių rinkliava už kiekvieną pusmetį Raudonojo Kryžiaus organizacijos naudai. Taip užsienio paso kaina jau tapo 15 rublių. Su kanceliarine rinkliava, blankų kaina ir 8 rublių už išvykimą į JAV rinkliava reikėjo mokėti jau 25 rublius 75 kapeikas, arba trečdalį kelionės išlaidų.

Mokėti reikėjo ir už pasą, o valstietis dar turėjo gauti seniūnijos ar valsčiaus sutikimą, pažymą, kad jis neturi skolų, gauti pažymą iš policijos viršininko, kad nėra valstybinis nusikaltėlis ir kad jam dar neatėjo laikas tarnauti kariuomenėje.

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant | punskas.pl nuotr.

Gavęs šias pažymas, išvykstantysis pateikdavo prašymą gubernatoriaus kanceliarijai, kur sumokėdavo nustatytą rinkliavą ir gaudavo pasą. Praeidavo nuo 3 iki 6 mėnesių ar daugiau, o išvykstantysis turėdavo dažnai važinėti iš vienos įstaigos į kitą, neretai šimtus kilometrų.“

Lietuvių valstiečiams sunku buvo emigruoti legaliai.

Juozas Tumas-Vaižgantas rašė:

Pasportai sodiečiams sunku gauti. Slapstydamiesi jie pasiekia Rusijos sieną. Jei čia juos sargyba sugauna, tai atgal į gimtą šalį siunčia. Nepadeda nei pasportai: jei tik pasirodo, jog norima į Ameriką eiti, vis tiek siunčia atgal etapais.

Rūpindamasis gauti pasą, aš, visai sveikas žmogus, pavirtau palaikiu, suirusių nervų žmogum. Vyriausybė, nors taip varžo savo žmones anais nebūtinais pasportais, išeivybės sulaikyti netesi. Reikia jį sutvarkyti ir bent kiek papiginti, nors gi padarant lengvesniu pasportų gavimą.

Carinė valdžia aktyviai kovojo prieš slaptus emigracijos agentus. Seinų apskrities valdžia kaimų sueigose aiškindavo valstiečiams, jog emigracijos agentų pasiaiškinimai yra melagingi, kad žmonės JAV yra išnaudojami.

Valsčių įstaigų pareigūnams ir policijai liepta sekti tokius agentus, juos sulaikyti ir kelti baudžiamąsias bylas. Suvalkų gubernijos katalikų ir liuteronų bažnyčiose, taip pat sinagogose įsakyta vesti mokymus prieš emigraciją į kitas šalis. Sugauti emigrantai buvo areštuojami ir tardomi, o agentams keliamos bylos.

Visos šios caro valdžios pastangos buvo bergždžios. Rusų administracija buvo nepajėgi kovoti su slapta emigracija. Po 1905 m. carinė vyriausybė pradėjo švelninti emigracijos politiką, siekdama išsibodėti jiems pavojingų žmonių.

Tokius norėta išvežti į Sibirą arba leisti emigruoti. Nepaisant to, prieš Pirmąjį pasaulinį karą apie 41 proc. Rusijos emigrantų ir toliau vyko nelegaliai, be užsienio pasų.

Emigracijai įtakos turėjo pasienio susisiekimas tarp Rusijos ir Vokietijos. XX a. pradžioje etnografinės Lietuvos paribyje buvo 19 sienos perėjimo taškų ir muitinių. Kauno gubernijos Raseinių apskrityje buvo keturi emigracijai taškai, keturi – Suvalkų gubernijos lietuviškoje dalyje.

Emigrantai vyko per visas oficialias perėjas ir slaptas vietas. Pereiti sieną į Prūsiją buvo lengviau nei kitur, nes ten patekusį asmenį saugojo tos šalies įstatymai.

Žmonės vykdavo į Prūsiją uždarbiauti, prekiauti ar kitais reikalais. Jie naudojosi legitimaciniais bilietais, kurie buvo išduodami asmenims, gyvenantiems už 30 km nuo pasienio. Legitimaciniais bilietais dažnai naudojosi ir slapti emigracijos agentai.

Carinė administracija siekė reglamentuoti legitimacinių bilietų išdavimą. Antai 1906 m. Suvalkų gubernatorius įsakė apskričių viršininkams sekti viršaičius ir burmistrus, kurie išduoda legitimacinius bilietus nežinomiems asmenims, arba pardavinėja juos emigracijos agentams.

Beje, prižiūrėti, kaip duodami legitimaciniai bilietai, pasirodė neįmanoma.

(Bus daugiau)

Parengta pagal Gintaro Lučinsko straipsnį „Amerika pirtyje“ arba lietuvių ekonominė emigracija 1868–1914 metais“, „Terra Jatwezenorum“ XII t., 1 d.


[1]  G. Lučinskas. „Amerika pirtyje“ arba lietuvių ekonominė emigracija 1868–1914 metais. „Terra Jatwezenorum“, XII t., 1 d.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Dabar, prieš 100 ir daugiau metų (I)
  2. S. Birgelis. „Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (II)
  3. „Terra Jatwezenorum“ 2017 Punske
  4. Istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“/„Jotvingių kraštas“ pristatymas
  5. Kaune bus paminėta „Aušros“ leidyklos 25 metų sukaktis
  6. E. Merkytė. Mama šimtui vaikų
  7. Signatarų namuose „Terra Jatwezenorum“ IV tomo sutiktuvės
  8. „Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Balsas iš anapus says:
    2 metai ago

    Ar ateis kada nors laikai, kada lietuviams nebereikės išsižadėti savos žemės ? Kada ir kas turi pasikeisti ?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
„Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)

2023 01 28
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)

2023 01 22
Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (I)

2023 01 17
Lenkijos švietimo ministras Dariusz Piontkowski ir Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius Vilniuje pasirašo Deklaraciją | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Tarp įstatymo ir jo vykdymo kartais žioji praraja (III)

2022 12 23
Išniekintas A. Žukausko paminklas Bubeliuose, jo tėviškėje | punkas.pl nuotr.

S. Birgelis. Tarp įstatymo ir jo vykdymo kartais žioji praraja (II)

2022 12 22
Kokio darbo užmokesčio tikėtis Lietuvoje kitais metais? | VILNIUS TECH nuotr.

Kokio darbo užmokesčio tikėtis Lietuvoje kitais metais?

2022 12 20
Kaip tvariau pasirūpinti šventinėmis dovanomis ir papuošimais | R. Viskauskienės nuotr.

Kaip tvariau pasirūpinti šventinėmis dovanomis ir papuošimais

2022 12 19
Eglinės piliakalnis | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Eglinės piliakalnis – didingas jotvingių praeities reliktas (II)

2022 12 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Kleboniškių kaimo buities muziejuje – Užgavėnių linksmybės ir šėlionės | L. Prascevičiūtės nuotr.
Etninė kultūra

Kleboniškių kaimo buities muziejuje – Užgavėnių linksmybės ir šėlionės

2023 02 08
Archyvarai kviečia į žingsnių iššūkį „Praeitis – ateičiai“ | archyvai.lt nuotr.
Istorija

Archyvarai kviečia į žygį „Praeitis – ateičiai“

2023 02 08
Aldona Vaicekauskienė – Palenkės vaivadijos stipendininkė | punskas.pl nuotr.
Etninė kultūra

Aldona Vaicekauskienė – Palenkės vaivadijos stipendininkė

2023 02 08
Pristatytas matematikos mokymo gerinimo planas | smsm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pristatytas matematikos mokymo gerinimo planas

2023 02 08
LMTA Centriniai rūmai | D. Matvejevo nuotr.
Istorija

Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų

2023 02 07
Ulfas Kristersonas ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje vieši Švedijos Ministras Pirmininkas

2023 02 07
Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“ pristato 44 naujus numerio ženklų derinius

2023 02 07
AIPP Žaliasis koridorius | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas atveria erdves inovacijų kūrėjams

2023 02 07
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nejaugi tai tiesa? apie Archyvarai kviečia į žygį „Praeitis – ateičiai“
  • Nuorodos apie I. Vėgėlė. Kontroliuojama demokratija įsibėgėja
  • Rimgaudas apie „Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą
  • Yamahapfo apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Knygų starto“ lauknešėliai bus dalijami ir šeimoms, susilaukusioms naujagimių užsienyje
  • Nuolat nerimaujate? Psichologė siūlo džiaugsmingas akimirkas kurti patiems
  • Ar gerai pažįstate kiškį?
  • Kleboniškių kaimo buities muziejuje – Užgavėnių linksmybės ir šėlionės
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

by Kristina Aleknaitė
2023 02 05
0
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.

(Tęsinys) 1883 m. kovo mėnesį pasirodė pirmasis lietuviško žurnalo Aušra numeris. Nuo to reikšmingo įvykio mus skiria 140 metų. Praėjus maždaug 90...

Skaityti toliau

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)

by Kristina Aleknaitė
2023 01 28
2
„Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I) | punskas.pl nuotr.

1883 m. kovo mėnesį pasirodė pirmasis lietuviško žurnalo (vadinto laikraščiu) Aušra numeris. Jis buvo išspausdintas Ragainėje, Mažojoje Lietuvoje, spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

by Kristina Aleknaitė
2023 01 26
21
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

Lenkija nuo seno buvo (ir galbūt dar yra) Europos katalikiškų šalių avangarde. Komunistiniais laikais lenkams Bažnyčia buvo didžiausias autoritetas, pagrindinis...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nejaugi tai tiesa? apie Archyvarai kviečia į žygį „Praeitis – ateičiai“
  • Nuorodos apie I. Vėgėlė. Kontroliuojama demokratija įsibėgėja
  • Rimgaudas apie „Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą
  • Yamahapfo apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Bartas apie „Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą
Kitas straipsnis
Verslas | eimin.lt nuotr.

Siūloma leisti žmonėms įsisteigti darbo vietą sau kas trejus metus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai