„Terra Jatwezenorum“ / „Jotvingių kraštas“ – turinio ir paskirties atžvilgiu išskirtinis leidinys, darniai jungiantis mokslo tyrimų ir mokslo žinių sklaidos funkcijas plačių interesų visuomenėje.
Jis įvardijamas kaip istorijos paveldo metraštis, tačiau paveldo slenkstį sėkmingai peržengia, nes jungia praeitį ir dabartį. Jis buvo įkurtas Punsko „Aušros“ leidyklos vadovų sumanymu ir pastangomis 2009 metais.
Iki šiol kasmet išleidžiama po tomą, tačiau didėjant skelbiamos medžiagos mastams nuo 2016 metų tomai skeliami į dvi dalis.
Šių metų metraščio apimtis įspūdinga – 47 spaudos lankai, t. y. 748 puslapiai. Leidinyje skelbiama 40 straipsnių 32 autorių: 8 jų iš mūsų krašto, 27 iš Lietuvos.
Pirmos metraščio dalies apimtis – 20 spaudos lankų (320 psl.) Jame skelbiama 16 straipsnių.
Kertelėje „Jotvingių laiko labirintuose“ spausdinami 3 straipsniai.
Marijampolėje gyvenantis kraštotyrininkas, daugelio knygų apie sūduvių istorinį paveldą autorius Kęstutis Subačius rašo apie baltų istorinį paveldą Sūduvos, Žemaičių ir Kuršių marių teritorijoje.
Straipsnyje, tarp kito, randame žinias, kad Klaipėdos krašte yra Skomantų kaimas, o šalia jo Skomantų piliakalnis ir jotvingių kapinynas. Jame rasta degtinių ir griautinių kapų.
Vienas degtinis kapas buvo užklotas akmenų grindiniu, po juo buvęs antras grindinys, po kuriuo palaidotas nedegintas žirgas.
Straipsnyje pateikta nemažai medžiagos apie anksčiausiai (853 m.) rašytiniuose šaltiniuose paminėtą Lietuvos gyvenvietę-pilį Apuolę ir kuršių gebėjimus ją ginant nuo švedų antpuolio.
Suvalkuose gyvenantis „Suvalkiečio“ redaktorius Kazimieras Baranauskas pasakoja apie Lietuvos totorių pulkų žygius Sūduvoje.
Šie metai Lietuvos Seimo buvo paskelbti totorių metais. Lietuvos totoriai buvo narsūs ir ištikimi kariai. Jie, tarp kitko, dalyvavo Vytauto Didžiojo pulkuose Žalgirio mūšyje. Jie, be karybos ir sargybos, mokėdami kalbas tapdavo vertėjais, atlikdavo diplomatinės tarnybos užduotis.
Lietuvoje šiuo metu gyvena per 3 tūkst. totorių, Lenkijoje – per 4 tūkst., daugiausiai Palenkės vaivadijoje.
Kazys Misius, inžinierius, kraštotyrininkas, istorikas, kultūrologas, archyvų žinovas, enciklopedininkas, mokslo darbuotojas, visuomenininkas, šiame numeryje pristato Seivų dvaro kaimų 1665 m. inventorių, kuris yra saugomas Lietuvos valstybės istorijos archyve.
1559 m. LDK girių revizijoje minima upė Seiva ir to paties pavadinimo ežeras, Punsko ežeras ir prie jo medžioklei skirta vieta – Punskas. Jame tada gyveno 8 tarnybos. 1588 m. Seivų dvaras atiduotas valdyti Kristupui Radvilai.
Kertelėje „Lingvistinės įžvalgos“ spausdinami 3 straipsniai.
Labai vertingas yra mokslinis Grasildos Blažienės straipsnis. Ji rašo apie mažiau žinomus prūsiškus gyvenamųjų vietų vardus pietinėje Rytų Prūsijoje.
Grasilda Blažienė yra akademikė, prof. habil. dr. – Lietuvių kalbos instituto mokslo tarybos pirmininkė, Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vadovė. Daug dešimtmečių tyrinėja prūsų vardyną.
Grasilda Blažienė pažymi, kad prūsų vardyną reikia tirti labai atidžiai, atsargiai ir tiksliai, nes prūsų kalba yra mirusi baltų kalba, palikusi mums ne vieną tūkstantį tikrinių vardų – gyvenamųjų vietų vardų, žemėvardžių, vandenvardžių, asmenvardžių.
Prūsų kalbos tikriniai vardai yra anksčiausi baltų kalbų liudininkai, labai tvarkingai užrašyti VO kanceliarijos knygose. Ordino raštininkai užrašinėjo prūsiškus tikrinius vardus iš gyvosios kalbos.
Kaune gyvenanti mokslų daktarė Jūratė Čirūnaitė rašo apie 1565 metų Gardino pavieto bajorų paveldimus asmenvardžius.
Tai mokslinis straipsnis, kuriame buvo tirtas Gardino pavieto bajorų, užrašytų 1565 m. LDK kariuomenės surašyme, paveldimų asmenvardžių (pavardžių) atsiradimas.
Vilnietė mokslų daktarė Vilija Ragaišienė rašo apie tikėjimus pietų aukštaičių šnektose.
Straipsnyje remiantis pietų aukštaičių šnektų tarminiais žodynais, tekstais ir kt. šaltiniais nagrinėjami tikėjimai, t. y. visa, kas susiję su žmogaus tikėjimu antgamtiniais reiškiniais, ateitį, įvykius ir atsitikimus lemiančiais ženklais ir magija, ir jų vartojimo tendencijos, aptariamas pietų aukštaičių požiūris į tikėjimus ir šio žanro egzistavimo prielaidas.
Tikėjimai analizuojami ir skirstomi pagal paskirtį: ateities spėjimai; įspėjimai apie laukiančius įvykius ir atsitikimus; nuo nelaimingų atsitikimų, ligų ar nepageidaujamo poveikio apsaugantys draudimai, daiktai ir veiksmai.
Kertelėje „Istorijos vingiuose“ Spausdinama 10 straipsnių.
Suvalkuose gyvenantis Kostas Leončikas rašo apie Klevų valsčių XIX a. Tai antroji straipsnio dalis (pirmoji išspausdinta 12 tome).
Joje autorius supažindina skaitytojus su raštais dėl A. Borevičiaus skyrimo Klevų ir Veisiejų valsčių vaitu bei su pastangomis Skustelius ir Stabenščizną prijungti prie Klevų valsčiaus, aprašo Šeipiškių ir Klevų dvarų savininkų nesutarimus dėl valsčių, Šeipiškių dvaro savininko siekius atskirti Dievetiškės valdas nuo savo valsčiaus, supažindina su Joniškio dvaro valstiečių pareikštu skundu.
Suvalkų kraštotyrininkas Juozas Vaznelis primena mums iš Punsko parapijos kilusius užmirštus dvasininkus. Įvardija kun. Pranciškaus Valinčiaus ir kun. Antano Burbos svarbesnius gyvenimo įvykius bei nuveiktus darbus.
Kazys Misius pateikia mokytojo, kultūros veikėjo Antano Krutulio atsiminimus. Jie turi istorinę pažintinę vertę Lietuvai ir Seinų-Punsko kraštui. Krutulis mokslus ėjo Lenkijoje, mokė nelegalioje lietuviškoje mokykloje Bubeliuose.
Kaunietis prof. Stanislovas Sajauskas pasakoja apie lietuvius Rusijoje Pirmojo pasaulinio karo metais. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, daug lietuvių traukėsi į Rytus.
Į Rusiją buvo evakuotos įmonės, mokyklos ir daugybė pabėgėlių. Jais rūpinosi Vilniuje įsteigtas Nukentėjusių dėl karo komitetas.
Vilniuje gyvenantis mokslų daktaras Algimantas Katilius pristato kun. Antano Šmulkščio atsiminimus. Tai Seinų kunigų seminarijos auklėtinis, literatas, vertėjas, istorikas, publicistas, politikos ir visuomenės veikėjas.
Čia skelbiami jo atsiminimai apie „Žiburio“ draugiją ir darbą Marijampolės „Žiburio“ gimnazijoje
Kitas Algimanto Katiliaus straipsnis yra apie Lomžos lietuvius. Lomžoje ir miesto apylinkėse XX a. pradžioje gyveno nemažai lietuvių.
Tai buvo valdininkai, lietuvių mokytojai bei kunigai. Lietuvių draugija rengdavo spektaklius, dainuodavo choras, grodavo styginių kvartetas, vyko skaitymai ir deklamacijos, veikė draugijos biblioteka, buvo prenumeruojami lietuviški laikraščiai. Daug dėmesio skirta lietuvių kalbos mokymui.
„Maila Talvio ir Dzūkija“ – tai įdomus alytiškės Elvyros Biliūtės-Aleknavičienės straipsnis. Maila Talvio buvo suomė. XIX a. pabaigoje ji atsitiktinai atvyko į Lietuvą, kurią labai pamilo.
Maila Talvio supažindino suomius su Lietuva, jos istorija, skleidė žinias apie rusų priespaudą, rėmė lietuvių tautinį judėjimą.
Alytaus kraštotyrininkas Gintaras Lučinskas rašo apie Kapčiamiesčio „lenkų“ sukilimą 1919 m. Po vadinamojo Seinų „sukilimo“ kraštas buvo prijungtas prie Lenkijos.
Tuo metu Lazdijuose ir Kapčiamiestyje lenkuojantys asmenys, nelaukdami, kol Lenkijos kariuomenė atvyks iš Seinų, užėmė šiuos miestelius, nuginklavo vietinę miliciją, užėmė paštą ir kitas įstaigas.
Jie siekė parodyti, kad jų tėvynė – Lenkija. Lietuvos kariuomenė ir vietiniai partizanai greit šį perversmą likvidavo.
Deimantės Aidukaitės straipsnis „Jungtuvės ir nekasdienės meilės istorijos prieškario Pilviškių parapijoje“ parengtas pagal prieškarinę spaudą ir kitus šaltinius.
Antras Gintaro Lučinsko straipsnis yra apie lietuvių ekonominę emigraciją XX a. 3-iajame dešimtmetyje. Autorius pažymi, kad šiame laikotarpyje vyrai dažniausia vykdavo į Pietų Ameriką (Argentiną, Braziliją, Urugvajų), o moterys – į Jungtines Amerikos Valstijas.
Daugelis jų keliavo pas vyrus, tėvus, brolius, sužadėtinius. Dauguma išeivių buvo jauni ir vidutinio amžiaus žmonės – iki 50 metų.
Metraščio pabaigoje pateikiamos santraukos lenkų ir anglų kalbomis. Jas vertė: Rasa Monika Paransevičiūtė-Knyza, Virginija Tuomaitė, Daiva Valinčienė.
Metraščio programinė taryba:
Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė, dr. Nijolė Birgelienė, akad. prof. habil. dr. Vaidutis Kučinskas, prof. dr. Bronius Makauskas, Petras Maksimavičius, P.H.C. dr. Artūras Rukas Daujotis, grafas fon Derneck
Vyriausiasis redaktorius Sigitas Birgelis
Redaktoriaus pavaduotojai:
Juozas Sigitas Paransevičius ir Kęstutis Subačius
Redakcijos sekretorė Nijolė Birgelienė
Mokslinių straipsnių recenzentai:
KSVU prof., habil. dr. Zbigniew Bania, dr. Algimantas Katilius, dr. Salomėja Karasevičiūtė, prof. dr. Danguolė Mikulėnienė, kan. prof. dr. Kęstutis Žemaitis
Kalbos redaktorės:
Laima Jancaitė, Lidija Nevulytė, Birutė Burdinaitė-Ołów
Korektorė Birutė Burdinaitė-Ołów
Dailininkė (viršelio autorė) Taida Balčiūnaitė
Rėmėjas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
(Bus daugiau)
