Vienas žinomiausių ir labiausiai tyrinėjamų vitaminų šiandien yra vitaminas D.
Jau seniai įrodyta, kad vitamino D trūkumas sukelia kalcio ir fosforo apykaitos sutrikimus, dėl ko gali išsivystyti kaulų ligos, tokios kaip rachitas, osteoporozė ar osteomaliacija.
Vaistininkė neigia pramaną, kad tai yra žiemos vitaminas ir paaiškina, kodėl jo pritrūksta ir kaitinant saulei.
„Vitaminas D žmogaus kūne yra aptinkamas dviem formomis – D2 ir D3. Vitaminą D2 žmogus gauna su augaliniu maistu, pavyzdžiui, alyvuogių aliejumi, avižomis ir grybais.
Vitaminas D3 gaunamas su gyvuliniu maistu, tokiu kaip riebi žuvis, kiaušiniai, sviestas, taip pat ultravioletiniams spinduliams veikiant odą.
Deja, vitamino D su maistu gaunama tik apie 10 proc. reikalingo kiekio“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Raimonda Truncė.
Pasak jos, ligoniai dažnai galvoja, kad vitaminas D yra žiemos vitaminas, nes vasaros metu pakankamą jo kiekį gali gauti laiką leidžiant saulės atokaitoje.
Kad ir kaip atrodytų keista, vitaminas D saulėje gaminasi pirmąsias 15 minučių, o per didelis saulės ultravioletinių spindulių kiekis nedidina vitamino D gamybos, mat jo perteklius suyra odoje.
Taip pat SPF 30 kremas nuo saulės 95-iais proc. sumažina vitamino D sintezę.
„Vasarą sukauptas vitaminas D dažniausiai pasišalina per 3-4 savaites, todėl jau rugsėjo gale ar spalio viduryje galime turėti šio vitamino trūkumą.
Patariamas vitamino D kiekis kraujyje yra nuo 75 nmol/l (30 ng/ml) iki 125 nmol/l (50ng/ml). Jei šio vitamino kraujyje yra mažiau nei 20ng /ml – tai jau žymus trūkumas“, – sako vaistininkė.
Vitaminas D reikalingas ir vasarą
Viena dažniausiai daromų klaidų vartojant vitaminą D – vasaros metu nutraukiamas jo vartojimas. Anot R. Truncės, Lietuvos gyventojai yra šiauriečiai ir saulėtų dienų šalyje nėra tiek daug, be to, didelė dalis žmonių dirba uždarose patalpose.
„Vasarą patariu rinktis mažiausią palaikomąją dozę – 800-1000 veikimo vienetų. Suaugusiam žmogui rudenį ir žiemą dozę reikėtų padidinti iki 1600-2000 UI, o esant tam tikroms kūno būklėms ar ryškiam vitamino trūkumui – iki 4000 UI“, – pataria ji.
Vienas dažniausių ligonių klausimų – kaip žinoti, ar reikia vitamino D? Pagrindiniai jo trūkumo požymiai yra nuovargis ir mieguistumas, irzlumas, raumenų silpnumas, padidėjęs jautrumas skausmui, kraujospūdžio pokyčiai, mat vitaminas D itin svarbus širdies ir kraujagyslių sistemai.
„Šio vitamino įsisavinimą gali sumažinti antsvoris, kepenų funkcijos sutrikimai, virškinimo problemos, tulžies trūkumas ir padidėjęs rūgštingumas.
Taip pat nemažai įtakos turi amžius. Jei turite vieną ar kelis iš šių rizikos faktorių, kraujo tyrimą patariama atlikti nors kartą per metus, kad būtų galima keisti vitamino dozę“, – pabrėžia R. Truncė.
Vitamino trūkumas siejamas su vėžiu
Vitaminas D kaupiasi kūne, o jo perteklius pasišalina lėtai, todėl ligoniams taip pat gresia šio vitamino perdozavimas. Jį išduoda pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kalcio nuosėdos kūne, kiek rečiau – sutrikusi inkstų veikla.
„Mokslininkai vis daugiau kalba, kad vitamino D stoka gali būti susijusi su vėžiniais susirgimais. Pavyzdžiui, buvo atrastas ryšys tarp vitamino D stokos ir storosios žarnos vėžio.
Taip pat kai kurių tyrimų išvadose teigiama, kad genetiškai nulemtas mažesnis vitamino D kiekis yra susijęs su kiaušidžių vėžio atvejais.
Manoma, kad šio vitamino trūkumas susijęs su autoimuninėmis ligomis: pirmojo tipo cukriniu diabetu, išsėtine skleroze bei uždegiminėmis žarnyno ligomis“, – vardija „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
