„Teismai prasideda, kai nepavyksta susitarti – pareikštą nuomonę pripažinti, abiem šalims ją keisti darant nuolaidas ir galiausiai priimti kaip savo atstovaujamą bei atitinkamai toliau elgtis, laikantis įstatymų nuostatų,“ – rodo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro praėjusių metų teisminių procesų rezultatai.
Nors teisinių ginčų stadiją pasiekusių konfliktų buvo daug – nuo darbo ginčų su darbuotojais, dviejų profsąjungų reikalavimų iki pretenzijų žiniasklaidos atstovams, įskaitant įtampos dėl aptarnavimo kokybės ir paviešintų centro veiklos duomenų atvejus – teismų patvirtinti taikos susitarimai ir paskutinę 2021 metų dieną gautas pirmosios instancijos teismo sprendimas, jog žinios apie tariamą S. Sondeckio bendradarbiavimą su KGB paskelbta teisėtai, rodo pasiteisinusį centro vadovų ir teisininkų indėlį plėtoti dialogą.
Kokios buvo ryškiausios praėjusių metų pamokos?
Skelbdami KGB agentų žurnalą centro darbuotojai veikė pagal įstatymą
Paskelbęs KGB agentų žurnalą, kuriame yra ir tariamų/ verbuotų asmenų pavardės, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras vykdė įstatymu jam numatytas pareigas.
Teismas atkreipė dėmesį, kad paviešintas ne centro sukurtas turinys. Be to, centro istorikai teikė paaiškinimus, kaip skaityti ir suprasti paviešintą žurnalą.
Teismas nenustatė, kad centro darbuotojai, viešindami žinias apie žinomą dirigentą, būtų nevykdę jiems priskirtų veiklų ar jas vykdydami veikę nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie būtų vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas, todėl, pasak teismo, 0,6 mln. valstybei siekę ieškiniai atmestini.
Centras – atviras ir piliečiams, ir Nepriklausomybės Akto Signatarams
Vertinant teisinių ginčų sprendimų teigiamus rezultatus paminėtina, kad pavyko sutarti dėl ilgalaikių kaltinimų, jog nevykdomos įstatymo dėl Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso nuostatos, ir galiausiai taikos sutarimu tarp šalių nutraukti šį teisinį procesą.
Teisinis ginčas buvo pradėtas signataro Zigmo Vaišvilos su kitais asmenimis kreipimusi į teismą, prašant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą atsakyti į jų nuo 2018 m. teikiamus raštus, į kuriuos, jų nuomone, buvo tinkamai neatsakyta, atsiprašyti tam tikrų asmenų, būti priimtiems centro vadovų ir išpildyti kitus jų reikalavimus.
Generalinis direktorius susitikimų su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru ir buvusiu Lietuvos Respublikos Seimo nariu metu sutarė bendradarbiauti, ieškovai atsiėmė savo reikalavimus ir todėl buvo sudaryta taikos sutartis, kurią teismas 2021 m. birželio 21 d. nutartimi patvirtino ir administracinę bylą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atžvilgiu nutraukė.
Pasiektas susitarimas su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo darbuotojų profesinės sąjungos nariais
Centre nuo 2021 m. vasario 24 d. įsteigta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojų profesinė sąjunga Darbo ginčų komisijoje atstovavo savo trijų narių interesams individualiame darbo ginče dėl šių darbuotojų metinės veiklos įvertinimo ir galimos diskriminacijos.
Darbo ginčų komisija 2021 m. birželio 29 d. sprendimu patvirtino nuolaidų būdu pasiektą taikos sutartį ir darbo bylą nutraukė darbdaviui sutikus pakeisti šių darbuotojų metinės veiklos vertinimą iš „gerai“ į „labai gerai“, nustatyti jiems piniginės algos kintamąsias dalis atitinkamai – po 15 ir 20 procentų – bei sumokėti jiems neišmokėtas piniginės algos dalis – atitinkamai 5 ir 10 procentų dydžio dalies priedus.
Pradėtas dialogas dėl Lietuvos istorijos tyrimų ir atminties kultūros darbuotojų profesinės sąjungos reikalavimų
Centro vadovų pasikeitimo metu centre įsisteigė Lietuvos istorijos tyrimų ir atminties kultūros darbuotojų profesinė sąjunga.
Profsąjungos valdybos ir centro administracijos susitikimuose iškelta daug darbuotojams svarbių problemų, kurios palaipsniui sprendžiamos.
Naujos profsąjungos veiklai vykdyti leista naudotis centro patalpomis ir priemonėmis, tol, kol bus pasiektas sutarimas dėl šios profesinės sąjungos paruoštos kolektyvinės sutarties, profsąjungos nariams taikomos 2022 metų Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatos.
Pagal Valstybinės darbo inspekcijos patarimus, šiuo metu atliekamas psichosocialinių veiksnių tyrimas, kad būtų pagerintos darbuotojų darbo sąlygos, pagerėtų jų pasitenkinimas darbu.
Į viešumą – su darbuotojais išdiskutuoti požiūriai
Naujai paskirtas centro generalinis direktorius taikos sutartimi baigė skambiai nušviestą darbuotojo atleidimo istoriją.
Darbo ginčų komisija 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu patvirtino nuolaidų būdu pasiektą taikos sutartį ir darbo bylą nutraukė.
Darbdavys pripažino darbuotojui kilusias sąsajas, kad už viešą kritiką buvo neteisėtai įspėtas dėl darbo pareigų pažeidimo, neteisėtai per žemai įvertinta jo metinė veikla bei neteisėtai atleistas iš pareigų.
Taip pat darbuotojo prašymu paviešintas pranešimas dėl jo persekiojimo už viešą kritiką. Pranešime atkreiptas dėmesys, jog darbuotojo viešai skleistos žinios buvo tikslios ir teisingos.
Pažymėtina, kad darbuotojas grąžintas į tas pačias pareigas ir tomis pačiomis sąlygomis, kurios galiojo darbuotojo atleidimo iš pareigų dieną.
Darbuotojui buvo sumokėta 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, 15 procentų dydžio dalies priedas ir neturtinės žalos kompensacija.
Duomenys apie darbuotojų atlygį už darbą ne visuomet konfidencialūs
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nagrinėjo, ar teisėtas darbuotojo autorinės sutarties asmens duomenų atskleidimas LR Seimo posėdžio metu.
Sprendime ši institucija pažymėjo, kad vertinant autorinio atlygio dydžio paviešinimo Seimo posėdžio metu aplinkybes, buvo spręsta, ar centro ir jo vadovo kaip duomenų valdytojo interesas buvo siejamas su centro, kaip institucijos, reputacijos gynimu, su vadovo teise gintis, o taip pat ir su visuomenės interesu žinoti šalių argumentus.
Prieita išvados, jog darbuotojo autorinio atlygio dydžio atskleidimas buvo teisėtas ir negalėjo sukelti darbuotojui neigiamų pasekmių.
Duomenų apsaugos institucija nustatė, kad Seimo posėdyje buvusio centro vadovo išsakyta frazė apie atlyginimo dydį nebuvo atsitiktinė ir (ar) pateikta savo sumanymu, kad atlyginimo dydis Seimo nariams paviešintas atsakant į Seimo nario prašymą – paaiškinti atleidimo priežastis.
Šiuo atveju centro, jo vadovo ir visuomenės interesai buvo viršesni už darbuotojo teisę į posėdžio metu paskelbtų asmens duomenų apsaugą.
Jautrūs bendruomenėms
Ne tik specialiose Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro interneto svetainėse, bet ir institucijos socialinio bendravimo platformose paskelbtas dokumentas turi savo skaitytojų ratą.
Nepaisant to, kas yra dokumento sudarytojas, centrui tenka pareiga spręsti teisinius klausimus, jei paskleistos žinios turi poveikį fizinių ar juridinių asmenų dalykiniams duomenims.
Praėjusiais metais atsakant į Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės pretenziją, nuspręsta pašalinti iš viešumos metų pradžioje paviešintą Lietuvos totorių bendruomenių atsaką, kuriame būta kritinių pastabų regioninei musulmonų bendruomenei.
Šis sprendimas leido išvengti trečiųjų asmenų tarpusavio ginčo dėl neatitinkančių tikrovės žinių viešoje erdvėje sklaidos.
Siekti požiūrio nušvietimo
2021 m. gegužės pabaigoje Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai buvo pranešta, kad centrui nebesvarbūs ginčai dėl tikrovės neatitinkančių faktų pavieniuose skelbimuose tikintis, kad tai padės pareigūnui priimti teisėtus ir LR įstatymus atitinkančius sprendimus.
Sutarta greitai reaguoti į greitame žurnalistų darbe pasitaikančius netikslumus jiems laiku pateikiant centro požiūrį – ypač kai reikalingas ir būtinas institucijos požiūrio nušvietimas.
