Rugsėjo 7 d. 10 val. Seime bus surengta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos ir Referendumo iniciatyvinės grupės (RIG) koordinatorių Nendrės Černiauskienės, Tauro Jakelaičio ir Kęstučio Krikštapono spaudos konferencija Seime „Valstybės institucijų susirėmimas su Referendumo iniciatyva“.
„Tai, kas vyksta su Referendumo iniciatyva dėl referendumo paskelbimo dėl referendumui surengti skirtų parašų skaičiaus sumažinimo nuo 300 000 iki 100 000, sunku pavadinti kitaip kaip atviras, nors ir nepaskelbtas valstybės institucijų karas su Referendumo iniciatyva ir jos iniciatyvine grupe“, – sako vienas RIG narių, signataras Z. Vaišvila.
Jis teigia, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. prie Seimo ne tik trukdyta rinkti šią iniciatyvą palaikančių piliečių parašus, bet ir buvo sulaikyta RIG viena koordinatorių Nendrė Černiauskienė. Be jokių įrodymų jai buvo pranešta apie įtarimus dėl riaušių kurstymo, nors ji tik transliavo internetu tai, kas vyko prie Seimo. Teismo buvo prašoma jai skirti suėmimą iki 2022 m. sausio 21 d., t.y. paskutinės teismo nustatytos referendumo iniciatyvos parašų rinkimo dienos.
„To padaryti jiems nepavyko, bet skyrė jai kitas kardomąsias priemones. Ir tai daroma neturint jokių įrodymų apie jos tariamai įvykdytas nusikalstamas veikas, – sako Z. Vaišvila.
VRK referendumo rengėjams nesuteikia LRT eterio
2021 m. rugpjūčio 26 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atsisakė priimti sprendimus dėl LRT eterio suteikimo RIG ir dėl naujos Referendumo iniciatyvos „Dėl LR Konstitucijos 55 ir 59 straipsnių pakeitimo ir pirmalaikių Seimo rinkimų pasklebimo pagal pakeistą rinkimų sistemą“ įregistravimo. VRK motyvas – š.m. rugsėjo 2 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nagrinės šio teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus teikimą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje, kurioje teismas priėmė 2021 m. liepos 14 d. sprendimą įpareigoti VRK išduoti Referendumo iniciatyvinei grupei parašų rinkimo lapus ir suteikti prieigą elektroniniam pasirašymui.
„Iki šiol neteko matyti, kad VRK sprendimai būtų priimami, vadovaujantis galimais būsimais teismo sprendimais. Tačiau tai tęsiasi“, – sako Z. Vaišvila.
Teismas nepaiso įstatymo – vilkina bylą
Referendumo iniciatyvinė grupė š.m. rugpjūčio 30 d. pateikė skundus dėl šių dviejų VRK sprendimų. Įstatymas įpareigoja LVAT tokius skundus išnagrinėti per tris paras nuo skundo įteikimo. Tačiau tai neįvyko – šiuos skundus teismas nagrinės tik š.m. rugsėjo 8 d.
Šių metų rugsėjo 2 d. LVAT tenkino šio teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus teikimą ir atnaujino procesą byloje dėl įpareigojimo VRK išduoti parašų rinkimo lapus ir suteikti RIG prieigą elektroniniam pasirašymui.
„Teismo sprendimo motyvas – nenurodytas taikyta įstatymo analogija, mat dėl Seimo neveikimo Lietuvoje gal ir nebeliko galiojančio referendumo įstatymo. Tačiau įstatymo analogija teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendime nurodyta – tai parašų lapų išdavimas pagal Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo analogiją… Visiškas teisinis nihilizmas ir chaosas“, – piktiasi Z. Vaišvila ir sako, kad G. Kryževičius atsisako priimti jį dėl teismo vilkinimo nagrinėjant skundus dėl VRK sprendimų.
„Pasiūloma kreiptis raštu. Na taip, taip ilgiau spręsis klausimai“, – sako signataras.
Visuomenininkų namuose – kratos, policija suima aktyviausius
Šių metų rugsėjo 2 d. buvo įvykdytos kratos aktyviausių referendumo iniciatyvos parašų rinkėjų namuose Lazdijuose, Alytuje ir Drusininkuose.
„Mūsų turimomis žiniomis, pareigūnai ne tik fotografavo parašų rinkimo lapus, bet ir juos paėmė iš rinkikų. Informacija tikslinama, tačiau nenustebsime, jei bus paskelbta, kad klastojami parašai parašų rinkimo lapuose“, – sako Z. Vaišvila.
„Šių metų rugsėjo 2 d. Kaune be jokių priežasčių policijos buvo sulaikytas buvęs Žemės referendumo iniciatyvinės grupės narys ir Lietuvos visuomenės tarybos valdybos narys Kipras Valentinavičius, tiesiogiai internetu transliavęs lytinių mažumų demonstraciją Iš Kauno. Matyt, jau nesitikint, kad teismas leis jį suimti, jis paleidžiamas, tačiau jam pranešama apie įtarimus. Dėl kurstymo? Kas vyksta Lietuvoje?“, – retoriškai klausia Kovo 11-osios Akto signataras ir primena, kad pasirašymas elektroniniu būdu dėl referendumo iniciatyvos referendumui surengti skirtų parašų skaičiaus sumažinimo nuo 300 000 iki 100 000 vyksta čia: https://www.rinkejopuslapis.lt/iniciatyvos/-/iniciatyvos/46798/prisijungti
Spaudos konferencijos dalyviams klausimus užduoti internetu bus galima ČIA (nuoroda veiks prasidėjus spaudos konferencijai).
Lietuvos “administratoriai” viską daro , kad jų “administravimas” būtų paskutinis. Man atrodo, kad jų pabaiga bus tokia , kaip ir Valinsko dainininkams , bei vaidintojams. Išnyks , kaip dūmas.
Abiejų referendų iniciatyvos, aišku, absurdiškos. Jei jie vyktų, tai aš aktyviai agituočiau neparemti šių iniciatyvų. Tačiau teisė rinkti parašus tokiems referendumas (kad ir kokios absurdiškos būtų jų idėjos) DEMOKRATIVĖJE ŠALYJE turi būti nekvestionuojama.
Tiesa, išklaidos, susijusios su parašų rinkimų ir t.t. turi būti perkeltos ant tokių referendumų iniciatorių ir jų rėmėjų pečių. Valstybė (t.y., visi mes) neturi mokėti už iniciatyvas, kurioms galimai nepritaria dauguma jos piliečių.
O dabar kodėl nepritariu šioms diems inicaityvoms?:
1. Dėl referendumui reikalingų parašų sumažinimo iki 100 tūkst. Manau, kad šiuo metu nustatyta 300 tūkst. riba yra otimali. Na, nežinau, ekspertai turi įvertinti, gal ir galima sumažinti, pvz., iki kokių 250 tūkst. Tai svarstytina. Tačiau negalime leisti, kad valstybė įklimptų į absurdiškų iniciatyvų liūną ir biudžeto lėšomis rengtų vieną referendumą po kito. Referendumai prasmingi tik pačiais svarbiausiais klausimais. O jiems surengti tikrai 300 tūkst parašį galima surinkti. Pagaliau, turime ATSTOVAUJAMĄJĄ DEMOKRATIJĄ, Tad privalome pasitikėti Seimo nariais, kuriuos rinkome. Tai jų pareiga priiminėti įstatymus ir t.t. Ir jokių referendumų dauguma atvejų nereikia.
2. Antroji iniciatyva yra ne mažiau absurdiška. Pirmiausia, dėl Baltarusiškos rinkimų sistemos įvedimo. Iš Europos šalių tik Baltarysijoje veikia tokia rinkimų sistema, kurią siūlo šios idėjos iniciatoriai. Neapsigaukite – britiškoji yra tik vieno turo. JK, JAV, Indijoje, kai kuriose kitose Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos šalyse taikoma sistema. Jau pirmame ture laimi daugiausia gavęs balsų. Lietuvos atveju gautųsi taip, kad būtų išrinkti vos kelis ar kelioliką proc. rinkėjų balsų gavę kandidatai. Ir be abejo dažniausiai jais taptų Tėvynės sąjungos atstovai (nes šios partijos kandidatams pirmame ture itin gerai sekasi ir dažniau jie pralaimi antrame ture). Taigi, kaip supratau, norima Baltarusiškos rinkimų sistemos. Mišri (tokia kaip Lietuvoje) rinkimų sistema taikoma Rusijoje, Ukrainoje, Japonijoje ir t.t. O dauguma Europos demokratijų, tame tarpe ir visi mūsų demokratiniai kaimynai (Latvija, Estija, Lenkija, Švedija, Suomija, Norvegija ir t.t.) taiko tik proporcinę rinkimų sistemą. Šiose šalyse jau seniai nėra jokių vienmandačių, o balsuojama už sąrašus.
Tad susimąstykite, kokias absurdiškas “iniciatyvas” jums siūlo tokie, kaip tas Vaišvila.
Na bet taip – teisę siūlyti ir inicijuoti jie turi. Tam jokių kliūčiųnegali būti daroma. O mes turime teisę juos kritikuoti ir gyventojus agituoti jiems nepritarti.
” Valstybė (t.y., visi mes) neturi mokėti už iniciatyvas, kurioms galimai nepritaria dauguma jos piliečių.”
…
Įstatymas sako kitaip. Tamsta nori kad demokratija valstybės biudžetui nieko nekainuotų – taip nėra nė vienoje šalyje, save demokratine vadinančioje. Demokratija kainuoja, tik referendume ir sužinom – pritaria dauguma ar nepritaria.
Aš ne tai turėjau galvoje. Be abejo, surinkus 300 tūkst. parašų visos išlaidos pereina į valstybės biudžetą. Sutinku, kad demokratija kainuoja ir už ją esu pasiruošęs mokėti. Paties referendumos surengimą turi finansuoti valstybė. Net ir tuo atveju, jei jis neįvyko arba dauguma piliečių balsavo “prieš” referendumo iniciatyvą.
Tačiau parašų rinkimo procesą pilnai turi apmokėti jo organizatoriai. Nežinau, kaip tai reglamentuoja įstatymas. Bet manau, jei organizatoriams pavyksta surinkti 300 tūkst pareašų ir tai patvirtina VRK – tuomet jų visas išlaidas turėtų padengti valstybė. O jei nepavyksta surinkti – tuomet susimoka patys organizatoriai.
Taigi, organizatoriai turėtų mokėti tik tuo atveju, jei jų iniciatyvai nepakanka 300 piliečių parašų.
Manau, kad taip būtų teisinga.
P.s., Gal taip ir yra – to nežinau.
“parašų rinkimo procesą pilnai turi apmokėti jo organizatoriai. Nežinau, kaip tai reglamentuoja įstatymas. Bet manau, jei” …
—
Šį procesą organizatoriai vykdo savo lėšomis visais atvejais.
Be abejonės renkant Seimą vienmandatėse bei joms tapačiam balsavimo organizavimui esant, renkant prezidentą ir merą, rinkimai vykdytini be antrų turų. Taip būtų išvengta išrinkimų vadinamais “prieš” balsais. Ypač tas balsavimas „prieš“ balsais matėsi mero rinkimų Vilniuje atvejais. Kad to išvengus, ne tik Seimo narys, bet ir Prezidentas ar meras rinktini vieno turo balsavimais. Beje, taip būtų sutaupyta lėšų, o valdžių kokybė neturėtų suprastėti.
Tačiau padėtį gerąja linkme galima būtų keisti ir variantu, kai 2-ame ture visais šiais rinkimų atvejais rungtųsi ne 2, o 3 daugiausiai balsų gavę kandidatai. Esant tokiai tvarkai, pirmame ture būtų atrinkti trys stipriausieji kandidatai, kurie toliau dėl mandatų laimėjimo tarp savęs susirungtų 2-ame ture.
Padėtį keistų kokybine prasme ir sąrašinis balsavimas Seimo rinkimuose, jeigu jis būtų mažiau partiškas, o daugiau asmenybiškas, t.y. rinkėjas į balsavimo biuletenį įrašytų asmenis, už kuriuos balsuoja, nebūtinai iš vienos partijos sąrašo. Mandatus laimėtų partijos pagal tai kiek jų sąrašo asmenys būtų rinkėjų įrašyti į biuletenį balsuojant. Galėtų būti nustatyta ir atitinkama patekimo į Seimą „kartelė“, pvz., 3 %.
Lyderio dilema
– ziniuradijas.lt/laidos/lyderio-dilema/lyderio-dilema-6?video=1
Kol senis Landsbergis neišeis Anapilin, tol jokių pakeitimų dėl referendumo neverta tikėtis…