Teismas: Referendumo iniciatyvinei grupei sudaroma tik teisės įgyvendinimo regimybė, o ne užtikrinamas visavertis jos realizavimas

Jau skelbėme, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2022-01-20 sprendimu nustatė, kad piliečių referendumo iniciatyva dėl referendumo inicijavimo kartelės sumažinimo iki 100 000 piliečių parašų baigsis ne 2022-01-21 d., bet 2022-04-20 d.

Savo sprendimą LVAT grindė tuo, dėl teisminių ginčų dėl šios referendumo iniciatyvos vykdymo piliečiai buvo teisiniame neapibrėžtume, dėl ko šiai iniciatyvai vykdyti teismo nustatyti 6 mėnesiai turi būti skaičiuojami nuo 2021-10-20 d.

Tačiaau, kaip sako rvisuomenininkai, referendumo iniciatyvinės grupės nariai, politizuota Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), kurios dauguma narių yra Seimo politinių partijų atstovai, siekdama sužlugdyti šią referendumo iniciatyvą – paprašė, kad LVAT išaiškintų šį teismo sprendimą ir priimtų papildomą sprendimą, kuriuo nustatytų, kad piliečių parašai, surinkti už šią referendumo iniciatyvą iki 2021-10-20 d., neįskaitomi!

„LVAT teisėjų kolegija (pirmininkas ir pranešėjas Gintaras Kryževičius, Stasys Gagys ir Romanas Klišauskas) atsisakė priimti papildomą sprendimą ir suįžūlėjusiai VRK parodė jos vietą. Teismas priminė, kad LVAT 2022-01-20 sprendimas priimtas, įvertinus ekstraordinarią teisinę tikrovę dėl šios referendumo iniciatyvos įgyvendinimo, kad susiklosčiusi teisinė situacija nesukurtų prielaidų piliečių konstitucinių teisių įgyvendinimo suvaržymui ir dėl to objektyviai galimų nepataisomų teisinių padarinių atsiradimui“, – sako vienas iš referendumo iniciatyvinės grupės narių, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila.

Ši neapibrėžta teisinė padėtis atsirado dėl to, kad Seimas ignoravo 2020-07-30 Konstitucino Teismo sprendimą ir nepriėmė konstitucinio referendumo įstatymo. Dėl to nuo 2021-07-01 d. Lietuvoje nebegalioja referendumo įstatymas. O pastarąją referendumo iniciatyvą leido LVAT, savo 2021-07-14 sprendimu įpareigojęs VRK ją vykdyti.

Sausio 2 d. vykusiame teismo posėdyje referendumo iniciatyvinė grupė nurodė, kad prašydama neįskaityti dalies parašų VRK siekia diskriminuoti Lietuvos piliečius, suskaldyti juos į tuos, kurie už referendumo iniciatyvą pasirašė iki 2021-10-20 d., ir į tuos, kurie pasirašė vėliau.

Teismas šiuo atveju buvo griežtas ir vadovaudamasis konstituciniu teisiniu aspektu pareiškė, kad yra „nepateisinama tokia teisinė padėtis, kai referendumo iniciatyvinei grupei sudaroma tik teisės įgyvendinimo regimybė, o ne užtikrinamas visavertis jos realizavimas“.

„Paskelbkime šią teisinę tiesą, primintą teismo, mūsų kasdienio gyvenimo pagrindu, tikslu ir siekiu. Tik drauge ir susitelkę mes įveiksime tuos, kurie iš mūsų tyčiojasi. Šiandien įveikėme VRK! Tad tęskime pasirašymą už šią referendumo iniciatyvą, jau tapusią mus vienijančia atrama prieš valdžios savivalę! Šią savaitę pastebimai suaktyvėjo pasirašymas elektroniniu būdu. Tęskime!“ – LVAT sprendimu džiaugėsi Z. Vaišvila.

Dabar referendumas gali būti šaukiamas, jei to oficialiai savo parašais pareikalauja 300 000 rinkėjų, nors Lietuvos gyventojų skaičius nuo 1992 metų sumažėjo beveik milijonu.

Visuomenininkai susibūrę į iniciatyvinę grupę nepaisydami įnirtingų VRK trukdymų renka 300 000 parašų, kad galėtų surengti referendumą kuriuo būtų siekiama referendumui sušaukti reikiamų parašų skaičių sumažinti iki 100 000 parašų arba 5 proc. nuo visų rinkimo teisę turinčių piliečių.