Kviečia paroda „Žemė kėlė žolę: augalai ir gyvūnai lietuvių liaudies mene“

Sausio 18 d. 17 val. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaroma paroda „Žemė kėlė žolę: augalai ir gyvūnai lietuvių liaudies mene“, kurios lankytojai bus kviečiami susipažinti su išlikusiais senosios baltiškosios kultūros ženklais ir krikščioniškosios kultūros simboliais per liaudies meno artefaktus. 

Praeities kartų dirbiniai, atradę savo vietą muziejuose, liudija apie paprastų kaimo žmonių grožio supratimą, darnos pojūtį, kūrybos proveržį, papročių puoselėjimą, jų tąsą ir kaitą.

Sumanymas parodyti liaudies meno savastį, prasmių ir vaizdavimo būdų daugialypiškumą brendo seniai. Turtingi Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus liaudies meno rinkiniai retai atsiveria žiūrovams, todėl dabar yra puiki proga pamatyti bent dalį to lobyno.

Parodos koncepcija pagrįsta senuoju baltiškuoju tikėjimu, jo raida, persipynimu ir sugretinimu su krikščioniškosios kultūros prasmėmis.

Archajiškame pasaulio modelyje simbolinė ašis yra Gyvybės arba Pasaulio medis. Baltiškoje pasaulėjautoje, anot Norberto Vėliaus bei kitų senosios kultūros ir mitologijos tyrinėtojų, tai taip pat vienas iš kertinių vaizdinių.

Tai daugiaprasmis mitinis įvaizdis, kuriame medžio šaknys tapatinamos su požemiu, kamienas – su žeme, o laja – su dangumi. Kartu jis simbolizuoja amžiną gyvybės ratą – žiemą apmiršta, bet išlieka gyvas ir pavasarį pražysta naujais žiedais.

Senojo pasaulėvaizdžio atspindžiai mus daugiausia pasiekė per etninės kultūros raišką. Didelė dalis ženklų kalba perduodamų giluminių žinių laiko tėkmėje buvo pamiršta – simbolika persimainė, pakito, pavirto puošybiniu ornamentu.

Jo prasmę dabartiniais laikais suprasti, šifruoti, skaityti padeda visas etnokultūrinis kontekstas – papročiai, tautosaka, mitologija, palyginimai su kitų tautų menu ir pasaulėvaizdžiu.

Keičiantis kultūrinėms epochoms, įsitvirtinant krikščionybei, kito ir įvairių simbolių prasmė. Augalai, gyvūnai ir paukščiai krikščioniškojoje ikonografijoje ir vaizduojamojoje tradicinėje liaudies dailėje turi ypatingą simbolinę reikšmę.

Primityvia vaizdine raiška pasižyminčių liaudies tapytojų, skulptorių perteikti šventųjų atvaizdai, siužetai paprastiems beraščiams tikintiesiems suprantamiau atskleidė Dievo sukurtą pasaulį.

Į atidarymo renginį įleidžiami tik respiratorius dėvintys asmenys ir turintys galimybių pasus.

Paroda veiks iki kovo 18 d.

Parodos kuratorės: Dalia Bernotaitė-Beliauskienė, Daiva Beliūnienė, Marija Kuodienė, Žydrė Petrauskaitė.

Architektas: Saulius Valius.

Grafikos dizainerė: Jurga Juodytė.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.