Nors esu Kultūros komiteto narys Seime, bet per metus ko gero jau ne vienas Seimo narys tapo ir ekonomistu, ypač per paskutinį pusmetį po konflikto su Kinija. Kiekvienas iš savo apygardos pajutome, kas vyksta su įmonėmis, kurios yra įsikūrusios savivaldybėse. Žinoma, priklauso kiek nuoširdžiai Seimo narys jas lanko, domisi kaip sekasi darbuotojams, įmonei vykdyti veiklą.
Esu iš Alytaus, tad po kilusio geopolitinio skandalo su Kinija gavau kvietimų į įmones bei pratęsiau vizitus iki dabar, padėtis yra ne iš gerųjų.
Alytuje padėtis yra neraminanti, jau dabar imamasi veiksmų, kaip reikės dirbti stipriai pablogėjus santykiams su Kinija. Noriu pasakyti, kad taip pat palaikau Taivano nepriklausomybę, ir jokios kitos kalbos būti negali, tačiau, žinant bendrą padėtį, turime būti budrūs, tokie kaip yra visa Europa.
Taivanas turi 24 milijonų gyventojų, mes apie 2,8 milijono ir vis krentantis skaičius, emigracija atėjus naujai valdžiai vėl išaugo dėl nesaugumo, ekonominio nestabilumo.
Daugiau apie Kinijos suktukus vėliau. Pradėkime nuo artimiausios kaimynės, Lenkijos, kuri nelaukdama ir be konfliktų su toliausiai esančia šalimi Kinija, ėmėsi veiksmų stabilizuoti ekonomiką dėl išaugusių maisto produktų kainų, kol neiškilo dar didesnė grėsmė išaugti skoloms gyventojams už komunalinius mokesčius.
Lenkijoje nuo 5 proc. iki 0 proc. yra sumažintas PVM maisto prekėms. Žmonių srauto judėjimo į Lenkiją sustabdyti Lietuvai, deja, nepavyks, nes kainas reguliuoja ne Vyriausybė, bet Lenkija parodė ką kitą, reikia tik politinio stuburo.
O dabar, nori nenori, bet išaugo labai didelė paskata ten apsipirkti, nes pas mus PVM maisto prekėms yra 21 proc. O kaip sustabdyti judėjimą? Nebent Lenkijoje paskelbs karantiną. Bet gal jau užtenka, tegu visi būna sveiki.
Ekonomistai dar vasarą skambino pavojaus varpais: ruoškitės neeiliniam maisto kainų šuoliui – prasidėjo, tiksliau įvyko.
Bet, deja, ministrų kabinetui nebe tie reikalai, visos pajėgos mestos santykiams su Kinija. Sunkiai sekasi, kažkur buksuoja, kažkas nenusileidžia ir panašiai.
Lietuvos mokslo tarybos valdybos pirmininkas prof. Rimantas Rudzkis vienareikšmiškai dūrė: „Valdančioji dauguma, viena be Europos Sąjungos konsultacijos ėmėsi iniciatyvos viską apversti aukštyn kojomis pagal save, neįvertindama rizikas kas bus po to, nesitarusi, nenumačiusi skaudžių pasekmių ekonomikoje. O Lietuvos verslininkai, įmonių vadovai pritariamai vadina, grubia konservatorių su liberalais klaida.“
Jau kenčia didžiosios įmonės, po truputį kai kur jau stabdoma gamyba, ruošiamasi atleisti darbuotojus dėl prekių, krovinių strigimo. Ekonomikos ir investicijų ministrės A. Armonaitės sprendimas nukentėjusioms įmonėms nuostoliams padengti skirti virš šimto milijonų finansinę paramą, kuri, beje, būtų labiau reikalinga pensijoms ar mokytojų atlyginimams didinti, tačiau šiuo metu metama verslui nenumirti, yra tik centai ir tai ne toms įmonėms, kurios dirba su Vokietija ar Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) ir pan.
Tiesa, JAV meta finansines pajėgas gelbėti tik savo įmones, kurios yra įsikūrusios Lietuvoje ir tas, kurios tiekia produkciją JAV, bet ne kitoms, kaip bandoma nupiešti, kad visoms.
Vakarų Europos importuotojai nenori turėti problemų su Kinija, nes ne vieną dešimtmetį yra jos gamybos partneriai. Per visą šį laikotarpį nei viena Europos Sąjungos šalis tiek nesužlugdė santykių, kaip tai per keletą dienų pasielgė valdantieji.
Negana to, kaistant geopolitinei situacijai, Lietuvos įmonės, taip pat ir Alytaus, jau pajuto importo trūkumus. AB „Snaigė“ prieš kelias dienas neteko didelės rinkos Ukrainoje, kadangi ji atsisakė pirkti šaldytuvus dėl pernelyg išaugusios kainos, pasirinko kitą valstybę.
Šiuo metu AB „Snaigė“ dirba per penkis šimtus darbuotojų, kas gresia sunku pasakyti, norisi tikėti, kad jiems bus metama pagalba iš Vyriausybės, bet, pagal esamą padėtį, kol kas sunkiai yra įsivaizduojama.
Likimo ironija, mes padedame Ukrainai, bet ji taip pat vertina realybę.
Alytuje kas ketverius-šešerius metus statomi nedideli daugiabučiai, kurie anksčiau užsipildė. Neseniai daugiabutis buvo pastatytas ir centre, kuriam jau vieneri metai.
Nepaisant to, jis dar vis yra neišpirktas, o tai jau kažką sako.
