A. Kaušpėdas: Turime būti pasiruošę atsakyti už savo laisvę

„COVID-19 pandemija, agresyvėjantys totalitariniai režimai, skurdo ir nevilties iššaukta globali emigracija verčia stabtelti ir susimąstyti apie vertybes.

Manau, kiekvienam žmogui viena didžiausių vertybių yra Laisvė.

Turime dar ir dar kartą kalbėti apie Laisvę, mokytis Laisvės, saugoti Laisvę, džiaugtis Laisve“, – taip Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų metu kalbėjo legendinės grupės „Antis“ lyderis, rašytojas ir architektas Algirdas Kaušpėdas.

Išmanus laisvės naudojimas

Jau 22 metus VDU rengiami Lietuvių kalbos ir kultūros mokymai. Kelerius metus kursai rengiami Kaune ir Vilniuje, gyvai ir nuotoliniu būdu.

Šiemet sausio mėnesį mokymai vyks nuotoliniu būdu, juose dalyvaus daugiau nei 70 užsieniečių iš 13 pasaulio šalių.

Per mokymus studentai mokosi ne tik lietuvių kalbos, bet ir susipažįsta su mūsų šalies istorija, kultūra, papročiais.

„Užsieniečius norime supažindinti su Lietuvai svarbiomis asmenybėmis, mokymų metu norime kalbėti apie Lietuvos istoriją, laisvę, partizanus, valstybės simbolius.

Tad Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos mokymų atidaryme Algirdas Kaušpėdas skaitė pranešimą „Kam reikalinga laisvė?“, kalbėjo apie savo darbus ir Lietuvą.

Algirdas Kaušpėdas – iškili asmenybė, įkvėpusi ir įkvepianti darbams ir minčiai, skatinanti mus kritiškai ir su subtiliu grotesku gyventi laisvoje Lietuvoje“, – sako mokymų rengėja, VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė.

Mokymuose dalyvauja Baltarusijos, Ukrainos, Sakartvelo, Azerbaidžano ir kitų šalių studentai, kuriems svarbi laisvės tema.

Paskaitos metu A. Kaušpėdas teigė, kad laisvė yra tarsi galinga stichija, ugnis. Rašytojas kalbėjo apie atsakomybę, laisvės patirtį.

Pasak A. Kaušpėdo, mokyklose, šeimose ir universitetuose svarbu ugdyti naudojimosi laisve išmanymą – tobulėti, mokytis, įsitraukti, bendradarbiauti.

„Atsakomybė – tai sąmoningas veikimas, išmanus laisvės naudojimas, tai lyderystė. Ar šoksite nuo kelių šimtų metrų tramplyno slidėmis, jei nekontroliuojate šuolio pasekmių? Tikrai nešoksite ir aš nešoksiu.

Taip yra ir su laisve. Turime būti pasiruošę atsakyti už savo laisvę – žinoti, kaip grąžinsim laisvės kreditą. Dar daugiau – karti neatsakingo naudojimosi laisve patirtis gali sukelti laisvės baimę.

Tada žmogus pradeda nepasitikėti savo laisvu pasirinkimu, ieško autoritetų, kontrolės, vadų – atiduoda savo laisvę į kitų rankas, atsisako lyderystės siekio ir pamažu tampa vergu arba zombiu“, – sako A. Kaušpėdas.

Studijos nesustojo net ir pandemijos metu

Pandemijos metu pradėti rengti Lietuvių kalbos ir kultūros mokymai įrodė, jog norint įgyti žinių laiko juosta nesvarbi, net už kelių tūkstančių kilometrų studentai gali užmegzti ryšius su Lietuva.

„Džiaugiamės, jog studentų skaičius auga, geografija plečiasi. Šiemet nemažai studentų turime iš tolimųjų pasaulio šalių: Indonezijos, Brazilijos, Argentinos, Japonijos.

Aš tokius studentus, kurie neturi jokių sąsajų su mūsų šalimi, vadinu ieškotojais. Po mokymų nemažai šių studentų suserga Lietuva, čia sugrįžta, o savo šalyse garsina ir mūsų šalį, ir jos kalbą.

Šiuos žmones aš vadinu stipriausiais atstovais ir labai didžiuojuosi. Suprantu tuos, kurie turi lietuviškų šaknų ar mokslinį interesą, bet šie užsikrėtėliai – ypatingi“, – teigia V. Leonavičienė.

Kursų istorija liudija, jog nemažai tokių studentų nusprendžia studijuoti Lietuvoje, kiti apsigyvena keleriems metams, įkuria verslą ar net išverčia lietuvių autorių knygas į savo šalies kalbą.

„Pavyzdžiui, mūsų ilgametė mokymų dalyvė Aja Kimura (Aya Kimura išvertė ne vieną lietuvių knygą, neseniai dalyvavo Europos literatūros šventėje Tokijuje, kur kalbėjo apie lietuvių literatūros vertimą į japonų kalbą.

Reikia pasidžiaugti, jog tokioms šalims kaip Japonijai, Indonezijai esame jau pamažu atpažįstami ir galime išvysti lietuviškų ženklų“, – sako mokymų vadovė V. Leonavičienė.