Mūsų gimtosios kalbos išskirtinis senumas – kliuvinys o gal galimybė dabartiniame laikmetyje? Mūsų gimtoji kalba ir kitų tautų kalbų kilmės supratimas, slavai ir baltai – bendrystė ir iššūkiai…
Apie visą tai ir ne tik Alkas.lt vyr. redaktoriui Jonui Vaiškūnui toliau pasakoja visuomenininkas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, lietuvių kalbos puoselėtojas Gintaras Songaila. Paskutinė pokalbio dalis.
Kitų metų valstybės biudžeto asignavimai švietimui, mokslui ir sportui, skiriami Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei mokslo ir studijų institucijoms,...
Skaityti toliau
Spalio 5 d., minint Tarptautinę mokytojų dieną, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir švietimo, mokslo ir...
Skaityti toliauSpalio 6 d., 15 val., Valstybinė lietuvių kalbos komisija tęsia forumų visuomenei ciklą ir kviečia per „Youtube“ kanalą stebėti trečiąjį...
Skaityti toliau
DIEVUI PRADŽIAPAČIUI – 96 000 metų – MAHATMA GANDIS !
DIEVAS – SANSKRITO KALBOJE – DIEVAS!
KUR-GANŲ tauta – 8000 metų ( prof. Gimbutienė – KUR? GANOSI ŽIRGAI?)! Altajų kraštas!
VAJUS – VĖJAS – “KHMERAI”!
AGNIS – UGNIS – Khmerų šalyjeI
KELTAI – nuo liet.. – KELTIS- persikelti!
GALŲ gentys – DAĖJO iki SVIETO GALO – MAKRONAS – GAL:AS!
VANDUO – VADIS – Afrika!
AKSUMAS – AUKSAS – Etiopija,
GARUA – GARAI – PERŲ – PETŲ AMERIKA! Ir t.t. ir t.t.
BE LIETUVIŲ KALBOS PASAULIS ISTORIJOJE – YRA AKLAS!!!!
LAIKAS, LIETUVIŲ KALBAI, SUTEIKTI – SENIAUSIOS ŽEMĖJE KALBOS STATUSĄ!!!
Deja, neatrasta, nesukurta metodologija, kaip giliau savo kalbą įsisąmoninti, perprasti jos esmę, sandarą. LK mokytojams jos labai reikia.
Gal reiktų pasidomėti, kaip senieji solistai mokyti savo balsą pažinti, valdyti, ir arijų tekstus svetima kalba neklystamai išmokti? (ypač, kai žodžių skambesys ir melodija talentingai suderinti). Iš kitų sričių ne vieno dalyko valdymo galima išmokti. Juk kalba – tai skambesys, tai garsų dermė. Ir, įtariu, matematika irgi gali padėti. Gal perprasti kalbą galėtų padėti kažkas panašaus į esamą Kalbų medį, ar į voratinklį panaši schema.
Pradžioje buvo Žodis. Koks? Kas iš pirmojo gimė? Kaip tolesni naujagimiai pabiro ir judėjo kisdami?
Gerb. Songaila,
Isivaizduok kokios akademines perspektyvos…
Galetum apversti aukstyn kojom visa keliu simtu metu vokieciu falsifikuota
Istorijos vaizda apie gotu getu gudu itaka pirmojo tukstanmecio pradzioje
Skaityk pirminius saltinius. .. daryk isvadas… gausi nobelio premija…
Ir atkursi baltu istorija….kuri yra tiesiog isnaikinta…
Net ir debilas su ambicijomis naudotusi sia galimybe….deja as per senas esu, viena koja grabe…
Laikas negailestingas, bet tamsta dar jaunas esi….
Kalbotyra lietuviška yra puikus šaltinis pažvelgti į gilesnę mūsų praeitį – į pirmuosius mūsų eros amžius: kokią įtaką darėme V-VIII amžių Europos politikai ir kultūrai. Kažkodėl dauguma Europos valdovų puošiasi ir didžiuojasi būtent lietuviškais vardais: Karolius (karių vadas?) Magnus, Zigmund irgi neturi etimologijos, jeigu neatstatome – Žygimantas (žygį išmanantis?). Valdemaras (valdantis marias?) ir t.t.,
Kalbotyra, senieji Europos kalbų tekstai, pvz., senąja gotų kalba.
Kelias dienas iš eilės klausiau laidų apie a.a. V. Daunorą, jo dainavimo, jo kalbos.
Reta tokių žmonių, kur taip, kaip Jis, taria žodžius, kurių lūpose jie štai taip skamba, kur toks kalbančio žmogaus balso ir žodį sudarančių garsų derinys…
Nemoku to apibūdinti, bet Jis tariamų žodžių garsus kažkaip ypatingai formavo, kad norėjosi tuose garsuose skendėti. Tai iš tiesų dieviška!
Ir štai ką Jis apie lietuvių kalbą pasakė – kad būtent ji, jos garsynas lemia, kad mūsų solistai tokie pageidaujami pasaulio scenose. Kad būtent mūsų kalbos garsyno savitumas suteikia mūsų solistų balsui kažką ypatingo, ko kitomis kalbomis kalbantys neturi.
Susiraskite LRT Klasikoje ir 1-je programoje, pasimėgaukite to Balso tembru. Ilgai nepaleis jausmas, kuris apims laidos klausant.
Ar ne todėl mūsų kalba taip padeda mūsų solistams užsienyje, kad mūsų kalba išsaugojo save su senosiomis, pirmapradėmis garsyno savybėmis, o kitų vakariečių kalbos hibridinės, ne sykį su kitomis maišytos. Jas sudariusios vietinė bei ateivių kalbos jau prarado savo buvusius garsynus, o švarus ir sveikas naujas ne taip greitai susiformuoja, kalbos padargai ne taip greitai persitvarko.
Mieloji Žemyna, noriu atkreipti dėmesį į dar vieną mums gyvybę teikiančios lietuvių kalbos įstabų bruožą: “Mokdliškų akustinių tyrinėjimų įrodyta, jog mūsų ausyse turime įmontuotą natūralų “La” diapozoną (3-je oktavoje). Tai kraujo indų virpėjimas ausies būgnelyje, nepaprastai pastovaus dažnumo Jei 2-4 metų amžiuje, o gal net anksčiau, vaikas iš savo motinos neišgirsta tikros “La” jos kalboje, tai ir jo klausa atbunka, ir jis palieka “atoniškas” visam gyvenimui”.
Tačiau lietuviai tokia dainiga tauta todėl, kad mums mamos ir močiutės dainuodavo lopšines.
Ačiū!
Ir a.. a. Daunoras toje laidoje apie išskirtinę mūsų solistų balsų ypatybę kalbėjo. Gaila, kad dabar muzikinis vaikų lavinimas apleistas. Kažin, ar darželiuose dar egzistuoja muzikos užsiėmimai…
Pamiršau nurodyti iš kur mintis. Plačiau apie lietuvių dainingumo paslaptį genialiojo lietuvio Česlovo Gedgaudo “Mūsų praeities beješkant”, p. 74.
Niekaip negaliu suprasti G. Songailos, kada jis nuoširdžiai pasisako : ar šiandien apie lietuvių kalbą, ar 2005 m. kaip Didysis Inkvizitorius prieš “Respubliką”, spausdinusiai straipsnius – išviešinimus apie G. Soros, Open Society ir nešamą į Lietuvą globalizavimą ir LGBT mokymą ?
Reikia suprasti, kad 2005 m. buvo atkelti ‘teisingai’ vartai ir uždegta žalia šviesa G. Songailos rankomis ir širdimi ?
Paruošta šiandieninė Lietuvos mirtis per Seimo rinkimus ?
VISADA VISKAS ATLIEKAMA NUOŠIRDŽIAI ?
Man atrodo, kad šiuo metu yra toks visuomenės vystymosi etapas, kai visuomeninis protas atima dalį žmogaus individualumo. Šis procesas ypač išryškėjo informacinės revoliucijos laikotarpiu. Mažėjant individualaus proto poreikiams, nebereikalinga ir individuali kalba. Supaprastintai išsireiškus, pvz. dirbant prie konvejerio užtenka gal trijų žodžių: atsuktuvas, veržlė ir gaminys. Jeigu žmogus (tokių gal 90 proc.) tenkina tik maistas, poilsis ir malonumai, mažėja poreikis kalbai. Tuo tarpu dirbant žemės ūkyje reikėdavo daug daugiau individualaus proto, tuo pačiu bendraujant ir kalbos niuansų. Informacinis konvejeris tiesiog suniveliuoja visas kalbas. Kompiuteris eiliniam vartotojui yra panašiai kaip šluota valytojui. Manau, valstybės siekis turėtų būti išsaugoti tautos kalbą, tą tautos individualumą, kuris sudaro asmeninį pranašumą prieš kitus, nevartojančius tos kalbos. Atskiras individas dažniausiai pasirenka lengviausią kelią, kuris nėra nei tvarus, nei ilgalaikis.
Neprisimenu, katras iš mūsų kalbininkų (ar kalbininkių), kai į Lietuva įžengė kompiuteriai*, pranašavo, jog rašymas kompiuteriu pavers mus beraščiais, priešinosi jiems.
Na, o kompiuterių kūrėjai labai nustebo, kad ne visi pasaulyje kalba ir rašo angliškai… 🙂 Nežiūrint (ar gal būtent dėl to?), kad e-redaktorius padarė didžiulę pažangą, pranašautojai buvo teisūs – mes tapome beraščiai . Paradoksalu – juk jis bei internetas, atrodo, atveria vartus į dar neregėtas informacijos platybes…
Kol ranka rašiau, priėjus sudėtingesnės rašybos žodį, galvoje kaip pašėlę imdavo suktis sraigteliai, žodžius bei jų dalis lyg šachmatų figūrėles lentoje stumdyti, ir akimirksniu ,,suskaičiuodavo”, kas iš ko, kaip reikia parašyti.
Dabar, kai programa klaidas rodo ir galimus kitus variantus sufleruoja, nenaudojama mąstymui galva atprato pakuždėti ir paaiškinti man, kodėl taip, o ne kitaip rašyti reikia. Tai ką kalbėti apie tuos, kieno gyvenimas su rašymu nesusijęs, ar kam ,,kalbos taisyklės tyčia lietuvių kalbos talibano sugalvotos, kad pažangiems gyvenimą nuodytų”.
Rašybos klaidų gausą dar ir tai apsprendžia, kuo rašai (stalo ar nešiojamas kompiuteris, mažoji technika), kaip kompiuterį susitvarkai, kokia klaviatūra, jos dydis. Deja, raidynas klaviatūroje išdėstytas be atžvalgos į kalbos garsyno ypatumus, kokie garsai/raidės yra pagrindiniai, dažniausiai vartojami. Gamintojai, vadovaudamiesi mažiausių sąnaudų principu, nukišo neangliškas raides, kur jiems tai lengviau padaryti, o mūsų valstybėje nėra kam pareikalauti tiekti mums ne atmestinę, o kokybišką prekę.
Kai raidės su diakritiniais ženklais klaviatūroje ištremtos kuo toliau, į ten, kur jas pasiekti nepatogiausia, nenuostabu, kad nekantrus ir atsakomybės (ar savigarbos) stokojantis žmogus liaunasi jomis naudotis, rašo sh ir kitas kombinacijas, ar ir visai neperjungia klaviatūros kalbų. Iš AČIŲ tol šaipiausi, kol į mano rankas nepakliuvo ne mano kompiuteris, neturintis klaviatūros pertvarkymo programos, ir paaugliukų pirštams skirta klaviatūra. Toks gaminys lemia daugybę grynai techninių, o ne neraštingumo sąlygotų klaidų. Ja rašant ne stebuklas, kad puse piršto gretimą, ne tau reikalingą raidę stipriau spusteli… Dabar AČIŲ – man kasdienybė. Ir kiek laiko sugaišti dėl to, kad ne klaviatūra ir kompiuteris tau, o tu jiems tarnauji…
Bet aš nuklydau į šalį nuo tamstos išreikštų minčių – taip, įžengėme į dar nebūto visų stengimosi suvienodėti epochą – viena kalba su Eločkos Liudojedočkos imties žodynu, o ir šio žodžių šaknys angliškos, gerai, jei dar lietuvišką galūnę prideda…
———————————-
* Su tada dar labai skurdžiomis redaktorių programomis, kai, išspausdinus tekstą, visus diakritinius ženklus lape reikėjo ranka sudėti, o ekrane jis taip ir likdavo luošas, ,,komercine abėcėle” parašytas.
,,Įstatymo pataisa leis pagerinti lietuvių kalbos mokėjimo lygį ”
– respublika.lt/lt/naujienos/mokslas/mokslas/istatymo_pataisa_leis_pagerinti_lietuviu_kalbos_mokejimo_lygi/
Lietuvių kalbos išskirtinumas: Balsių – 12; Priebalsių – 45. Taigi , mes turime 57 garsus. I – vieta.