Sekmadienis, 29 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Įvairenybės

Fejerverkus keičia bepiločiai orlaiviai

www.alkas.lt
2021 12 30 15:17
0
Transport.nt.gov.au nuotr.

Transport.nt.gov.au nuotr.

Kasmet vis daugiau Europos ir pasaulio miestų Naujųjų metų naktį trumpina fejerverkų leidimo laiką arba visai jų atsisako. Šiuo pavyzdžiu seka ir Vilniaus miesto savivaldybė, Nida. Visa tai – dėl keliamos oro taršos, didelio triukšmo, aplinkoje išliekančių atliekų.

Naujųjų metų naktį žmonėms reikia užburiančio reginio. Tačiau svarbu atminti, kad yra saugesnių, kūrybiškesnių būdų, kaip jį sukurti, į dangų neleidžiant fejerverkų bei nesukeliant pavojaus savo ir kitų žmonių gyvybei. Tad kuo galima juos pakeisti? Aplinkai draugiškesnė ir saugesnis pasirinkimas – šviečiančios nepilotuojamos skraidyklės, dar vadinamos dronais.

Fejerverkų žala gamtai, gyvūnams, žmonėms, aplinkai

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėjo doc. dr. Raimondo Grubliausko, fejerverkų teršalai ore gali išsilaikyti keletą valandų, prieš nusėsdami ant žemės paviršiaus, augmenijos ar vandens telkinių. Priklausomai nuo atmosferos sąlygų, įvairių cheminių junginių debesis gali sukelti lėtinių kvėpavimo sistemos pažeidimų.

„Staigiausią poveikį pirotechnikos gaminiai gali sukelti dėl skleidžiamo impulsinio garso, kuris pasireiškia salvėmis, trumpesniais nei 1 s trukmės garsiniais signalais. Dėl tokio pobūdžio sprogimų didelį stresą patiria paukščiai, naminiai gyvūnai, jautresni gyventojai, mažamečiai vaikai“, – pabrėžia docentas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad fejerverkų sukeliamo garso lygis priklauso nuo cheminės reakcijos, kuri įvyksta uždegus degiklį. Degantis parakas išskiria karštas dujas, kurios greitai plečiasi, o įvykęs sprogimas sukelia sprogimo bangą.

„Fejerverkams sprogus artimoje aplinkoje, garso slėgis gali siekti iki 130 dB. Garso energija vidinėje ausyje gali sukelti grubius mechaninius pažeidimus: kraujo išsiliejimą vidinėje ausyje, ausies būgnelio trūkimą, negrįžtamą klausos nervinių receptorių sužalojimą“, – apie neigiamą fejerverkų poveikį pasakoja R. Grubliauskas.

Fejerverkų sprogimo metu išsiskiria dideli kiekiai dujinių teršalų: azoto oksidai, sieros dioksidas, susidaro priežemio ozonas. Išsiskiria ir nemažai organinių junginių, kietųjų dalelių, sunkiųjų metalų.

Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros doc. dr. Vaidos Šerevičienės teigimu, pirotechnikos šalininkai į susidarančią oro taršą numoja ranka ir sako, kad tai tik kelias valandas trunkantis neigiamas poveikis aplinkai. Taip yra ne visada – teršalų išbuvimas ore, netoli susidarymo vietos, labai priklauso ir nuo meteorologinių sąlygų.

„Esant palankioms teršalų išsiskaidymui reikalingoms meteorologinėms sąlygoms, pirotechnikoje naudojami sunkieji metalai gali būti nunešti ir kelias dešimtis kilometrų. Taip pat policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir metalai, esantys fejerverkų prieduose, kurie suteikia spalvą, padidina toksinių medžiagų nusėdimą ekosistemose“, – sako docentė.

VILNIUS TECH ekspertė atkreipia dėmesį ir į kitą svarbų fejerverkų poveikį – gatvėse paliekamus didelius kiekius fejerverkų atliekų, kurios sukelia gaisro, nudegimo pavojų.

„Juose likusios cheminės medžiagos gali būti nuplautos į vandens telkinius ar dirvožemį ir daryti neigiamą poveikį. Pavyzdžiui, yra apskaičiuota, kad per Naujuosius metus iš Pekino gatvių būna surenkama maždaug 56 t fejerverkų atliekų“, – teigia V. Šerevičienė.

Vietoj fejerverkų – bepiločiai orlaiviai

Pasak Aeronautikos inžinerijos katedros doc. dr. Lino Gelažansko, dronų šviesų pasirodymą su fejerverkais galima lyginti iš įvairių perspektyvų – saugumo, reglamentavimo, kainos ar techninių galimybių. Šviečiančių dronų sąspiečio pasirodymas visomis prasmėmis yra daug saugesnis už fejerverkų. Pastarieji yra sprogmenys, todėl netinkamas jų naudojimas sukelia tiesioginį pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei.

„Dažnai žmonėms dronai asocijuojasi su pavojumi, tačiau šiuose pasirodymuose naudojami dronai yra itin lengvi, nesveriantys nei 300 g. Jų techninės galimybės užtikrina skrydį centimetrų tikslumu, o papildomai naudojama keturių lygių saugumo sistema minimaliai eliminuoja pavojaus rizikas“, – sako L. Gelažanskas.

VILNIUS TECH ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu nusipirkti galingus fejerverkus gali asmenys, sulaukę 18 m. Dažnai į dangų juos leidžia negavę aplinkinių sutikimo, neizoliavę teritorijos, neturėdami reikalingų žinių.

„Šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Europos sąjungos (ES) reglamentas (EU 2019/947), kuris detaliai aprašo dronų pilotavimo subtilybes, tačiau nenumato, kaip turėtų būti vykdomi dronų pasirodymai.

Norint leisti dronus, specialiojoje kategorijoje reikia užtikrinti oro ir antžeminę saugą. Lietuvoje dar nėra tinkamos teisinės bazės, kuri suteiktų galimybę dronų operatoriui tinkamai informuoti oro eismo dalyvius apie numatomą dronų pasirodymą, tuo pačiu rezervuojant oro erdvę“, – pasakoja docentas.

Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas dronų pasirodymams, reikalingi papildomi moksliniai tyrimai Šiuo metu VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) mokslininkai tyrinėja tiek oro, tiek ir antžemines rizikas, kurias galimai kelia dronai. Tikimasi sudaryti Lietuvos oro erdvės rizikų žemėlapį, kuris padės surasti saugias vietas dronų skrydžiams.

Bepiločių veikimo principas – koks jis?

L. Gelažanskas pasakoja, kad dronų pasirodymas pradedami nuo pasirengimo. Pirmasis etapas yra kompozicijos sukūrimas ir skrydžio vietos parinkimas. Naudojantis kompiuterinėmis programomis programuojamos dronų trajektorijos kiekvienam dronui atskirai – nuo pakilimo iki nusileidimo.

Labai svarbu ir tai, jog kompiuterinė programa patikrina ar dronai pasirodymo metu išlaikys saugius atstumus vienas nuo kito, ar neviršys maksimalių greičių ir pagreičių.

„Po to seka dronų pasirodymo repeticija – simuliatoriuje ir realioje aplinkoje naudojant nedidelę dalį dronų. Pasirodymo dieną dronams įrašomi jų skrydžių maršrutai. Idealiu atveju, nuo pakilimo iki nusileidimo momento, dronai skrenda be žmogaus įsikišimo“ – pasakoja VILNIUS TECH ekspertas.

Jis taip pat pabrėžia, kad šviesų pasirodymuose naudojami dronai yra labai specifiniai. Tai nėra paprasti, parduotuvėje įsigyti įrenginiai. Sistemą sudaro antžeminė stotis, valdoma bent dviejų pilotų – pagrindinio ir pagalbinio, bei šimtai skraidančių aparatų.

Abu šie pilotai akylai stebi sistemos būklę ir yra pasirengę atlikti atitinkamus veiksmus, iškilus problemoms. Antžeminė stotis komunikuoja su dronais

„Pasirodymo teritorija aptveriama dviem virtualiomis tvoromis. Jei dėl bet kokių priežasčių dronai kerta šias tvoras, įsijungia avarinis grįžimas į saugią vietą. Teritorija, virš kurios vykdomas dronų pasirodymas, aptveriama ir realia, fizine tvora, ribojančia žiūrovų patekimą. Taip užtikrinamas maksimalus saugumas, o tai nėra daroma per fejerverkų pasirodymus“, – pasakoja L. Gelažanskas.

Anot docento, kiekvienas dronas vietoje kameros neša galingą LED šviestuvą, galintį šviesti bet kokia spalva. Nors dronai maksimaliai gali skristi iki 25 min., tačiau dėl baterijos rezervo (saugos), rekomenduojama šviečiančio pasirodymo trukmė – iki 10 min.

Dar vienas dronų išskirtinumas – jie pasižymi itin tiksliu pozicijos nustatymo prietaisu – kiekvienas dronas iš antžeminės stoties nuolat gauna palydovinio pozicionavimo korekcijas ir taip gali apskaičiuoti savo poziciją erdvėje kelių centimetrų tikslumu.

„Kalbant apie dronų pasirodymo kaštus, juos lyginti su fejerverkais yra pakankamai sunku, nes nėra dviejų vienodų pasirodymų, o ir keliama emocija, efektas – skirtingi. Rinkoje vieno šimto bepiločių orlaivių pasirodymo kaina svyruoja tarp 10-20 tūkst. eurų, o jei dronų norisi daugiau, 10 min. pasirodymas gali kainuoti ir 0,1-1 mln. eurų. Į šią kainą įskaičiuotas pasirengimas, leidimų gavimas, vietovės paruošimas, repeticijos ir galutinis pasirodymas“, – teigia VILNIUS TECH ekspertas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Karantino metu padaugėjo dronų skrydžių
  2. Kaune sustiprintos upelių būklės patikros ir kitos priemonės jau duoda gerų pokyčių
  3. Baltijos jūros būklę stebės ir bepilotė skraidyklė
  4. Pasirodžius žaliam vandeniu – skambutis šilumininkams
  5. K.Uoka: Lietuvos valdžia turėtų susidomėti Baltijos jūros teršimu Karaliaučiaus srityje (nuotraukos, video)
  6. Ekspertai pateikė pasiūlymus transporto priemonių apmokestinimui Lietuvoje
  7. Vilniaus rajone – ekstremalus įvykis
  8. Dronai Lietuvos padangėje: taisyklės, kurias būtina žinoti
  9. Numatoma įtvirtinti administracinę atsakomybę už bepiločių orlaivių skrydžių vykdymą virš karinių teritorijų
  10. Dronai Lietuvoje: kaip užtikrinti skrydžių saugą
  11. Bus sutvarkytos dar dvi užterštos buvusių naftos bazių vietos
  12. A. Kupčinskas teikia Aviacijos įstatymo pakeitimus dėl bepiločių orlaivių naudojimo
  13. Vilniaus oro uoste atnaujinti riedėjimo takai
  14. Stabdykime miško teršimą automobilių atliekomis
  15. Plečiama žaliųjų pirkimų erdvė
  16. Tarp labiausiai taršių – valymo įmonės
  17. Seimas svarstys su klimato kaita susijusias pataisas
  18. Įstatymo pataisos – švaresnei aplinkai
  19. I. Daugėlos sprendimas padės pasauliui mažinti metano išmetimą
  20. KTU: nuotolinis darbas gali būti itin naudingas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Dronas | Alkas.lt nuotr.

Lietuva dalyvaus kuriant bepiločių oro erdvę

2023 01 26
Prezidentas Valdas Adamkus | adamkuslibrary.lt nuotr.

Prasidėjo nusipelniusiųjų gamtosaugai teikimas V. Adamkaus premijai gauti

2023 01 21
Susitikimas Telšiuose | am.lrv.lt nuotr.

Ministras tarėsi Germanto parko steigimo

2023 01 11
Klimato kaita | europarl.europa.eu nuotr.

Penkios atgarsio sulaukusios knygos apie aplinkosaugą

2023 01 07
Kalėdos, katė | pixabay.com nuotr.

Kur dėti per šventes džiuginusius medžius?

2023 01 06
Ukrainos kariai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Fiureris Putinas ir dučė Musolinis

2023 01 05
Parduotuvė | am.lrv.lt nuotr.

EK svarsto siūlymą dėl pakuočių atliekų

2023 01 03
Svarbiausi pokyčiai aplinkosaugos srityje: kas keisis nuo Naujųjų | lrv.lt nuotr.

Svarbiausi pokyčiai aplinkosaugos srityje

2022 12 31
Dovanų pakuotės | aad.lrv.lt nuotr.

Kaip tinkamai rūšiuoti „šventines“ atliekas?

2022 12 29
Stinta, „Wikipedia“ nuotr.

Gaudant stintas – nepamirškite taisyklių

2022 12 28
Rodyti daugiau

Naujienos

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos | Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.
Kultūra

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

2023 01 28
Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?
Gamta ir ekologija

Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?

2023 01 28
Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.
Etninė kultūra

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

2023 01 28
Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai

2023 01 28
Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr. nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Lazdynų baseinas | S. Žiūrosa nuotr.
Lietuvoje

Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje

2023 01 27
Klaipėda kviečia į laivų paradą (video)
Lietuvoje

Klaipėda suplanavo artimiausių metų darbus

2023 01 27
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pusė gyventojų mažino elektros vartojimą

2023 01 27
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuoroda apie Kas žinotina apie siuntimą pas gydytoją?
  • Vidmantas apie Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje
  • Vidmantas apie Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje
  • Vidmantas apie Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip namuose užsiauginti saldžiųjų paprikų?
  • Kaip išvengti pavojų slidžiame kelyje?
  • Tarp gabaus ir gebančio vaiko skirtumų yra
  • Šalčiai per kišenę gali kirsti skaudžiai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Lietuva dalyvaus kuriant bepiločių oro erdvę

by Ditė Česėkaitė
2023 01 26
0
Dronas | Alkas.lt nuotr.

Siekiant užtikrinti saugų bepiločių orlaivių naudojimą, Lietuvos oro erdvėje planuojama nustatyti bepiločių orlaivių sistemų geografines zonas bei skrydžių jose sąlygas...

Skaityti toliau

Prasidėjo nusipelniusiųjų gamtosaugai teikimas V. Adamkaus premijai gauti

by daiva
2023 01 21
6
Prezidentas Valdas Adamkus | adamkuslibrary.lt nuotr.

Sausio 20 dieną prasideda nusipelniusiųjų gamtosaugai teikimo laikas Prezidento Valdo Adamkaus premijai gauti. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus ir Danos Gedvilienės...

Skaityti toliau

Ministras tarėsi Germanto parko steigimo

by Ditė Česėkaitė
2023 01 11
0
Susitikimas Telšiuose | am.lrv.lt nuotr.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas susitiko su Telšių rajono savivaldybės meru Kęstučiu Gusarovu ir tarėsi dėl Germanto regioninio parko steigimo. Įsteigtas...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuoroda apie Kas žinotina apie siuntimą pas gydytoją?
  • Vidmantas apie Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje
  • Vidmantas apie Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje
  • Vidmantas apie Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje
  • Nuoroda apie A. Gedvilas. 25 milijonų vertas kovidinis Vyriausybės gerumo priepuolis

Kitas straipsnis
Vilniaus viešąsias erdves tvarkys nauja įmonė

Vilniaus viešąsias erdves tvarkys nauja įmonė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai