Itin sparčiai didėjant populiacijai, veiksmingas resursų valdymas tampa būtinybe. Numatoma, kad iki 2050-ųjų pasaulyje gyventojų skaičius išaugs trečdaliu – iki 10 mlrd. – ir tai taps itin dideliu iššūkiu valstybėms.
Naujų technologijų plėtra leidžia peržiūrėti ir projektuoti išmaniųjų miestų koncepciją ir palaipsniui pasiruošti minėtų iššūkių suvaldymui, priimant sprendimus, kurie leis veiksmingiau valdyti žmogiškuosius, laiko, gamtinius resursus.
Kauno mokslo ir technologijų parko tarptautinio projekto „ATHIKA” žinovė dr. Erika Vaiginienė, parengusi „Sveikatos ir išmanaus miesto ekosistemos studiją”, sako, kad penkių metų eigoje visame pasaulyje įvyks esminiai ketvirtosios pramonės revoliucijos pokyčiai.
Yra numatoma, kad tuo metu daiktų interneto, dirbtinio proto, mašininio mokymosi sprendimų įtraukimas viešiesiems poreikiams pasieks didžiausią piką.
Miestų gyventojai ne tik vartotojai, bet ir sprendimų kūrėjai
Šiandien dėl veiksmingai pritaikytos infrastruktūros išmaniųjų miestų gretose pirmauja Londonas, Barselona ir Singapūras. Tačiau gan tvirtus žingsnius žengia ir Baltijos šalys.
Pastaraisiais metais Lietuvoje pradėtos taikyti išmaniosios parkavimo sistemos, ekonominis pastatų aprūpinimas, daugėja saulės elektrinių, automatizuojamas miesto apšvietimas, galintis sumažinti elektros sąnaudas net iki 80 proc. energijos.
Daug daugiau dėmesio skiriama miestų saugumui, jungiant išmanias vaizdo kameras į bendrą tinklą: tai padeda greitai reaguoti į smurtinius įvykius.
Vis labiau stengiamasi įtraukti ir pačius gyventojus į įvairių išmanių sprendimų kūrimą bei savarankišką jų taikymą.
„Tiesiogine prasme, išmanus miestas yra skaitmenizuotus procesus diegiantis miestas. Tačiau iš tiesų ši koncepcija paliečia kiekvieną žmogų, kuris yra tiek miesto paslaugų vartotojas, tiek įvairių sprendimų kūrėjas.
Vis daugiau dėmesio skiriama ne tik išmaniems techniniams procesams, bet ir bendruomenių kūrimui ir įgalinimui aktyviai veikti”, – pasakoja dr. E. Vaiginienė.
Būtent įvairūs bendruomeniniai sumanymai lėmė, kad miestų gyventojai drąsiai imasi statyti saulės modulius tiek ant gyvenamųjų namų, tiek ant daugiabučių stogų ir naudoti saulės energiją pagal poreikį.
Dalis žmonių daugiabučių miestų rajonuose statosi šiltnamius, augina bites, buriasi nedidelėse bendruomenėse ir taip didina užimtumą, mažinantį atskirtį, gerinantį psichinę sveikatą.
Aktyvus gyventojų įsitraukimas ir bendradarbiavimas su savivaldybe palaipsniui kuria reikalingus pokyčius. Anot dr. Erikos Vaiginienės, ateityje sinergija tarp verslo, viešojo sektoriaus, gyventojų, atskirų savivaldybių ir investuotojų dar labiau didės.
Tarp prioritetų – medicinos paslaugų kokybės gerinimas
Didėjant gyventojų skaičiui ir senėjant visuomenei, viena didžiausių pirmenybių tampa sveikatos industrija.
Pasak dr. E. Vaiginienės, jei praeitame amžiuje didžiausias iššūkis buvo mažiau pažangi medicina, tai šiandien iššūkiai yra ilgas paslaugų gavimo laikotarpis, dideli sveikatos duomenų kiekiai, kuriuos rankiniu būdu apdoroti tampa itin sudėtinga, išaugęs medicinos žinovų ir asmeninės medicinos poreikis.
Tad išmanūs sprendimai suformuoja galimybes optimizuoti sveikatos industrijos procesus.
„Pandemija pagreitino kai kurių sprendimų priėmimą, pvz. telemedicinos diegimą, kai vienas tinklas jungia skirtingas medicinos įstaigas ir gydytojai tarpusavyje gali greičiau keistis svarbiais duomenimis.
Tai sumažina sprendimo priėmimo laiką ir suteikia galimybę greičiau paskirti ligoniui reikalingą gydymą. Taip pat nuotolinės gydytojų konsultacijos ar vaistų užsakymas internetu tapo norma, ką anksčiau buvo gan sudėtinga įsivaizduoti“,– mintimis dalijasi dr. E. Vaiginienė.
Pasak jos, kokybiška sveikatos priežiūra yra vienas iš pagrindinių išmaniųjų miestų reikalavimų. O ligų prevencija – vienas esminių bruožų sveikatos industrijoje.
Būtent sveikos gyvensenos skatinimas, ankstyvoji ligų diagnostika, automatinis sveikatos duomenų kaupimas ir analizė ir yra išmaniųjų miestų pirmenybės.
Todėl šiandien itin svarbus mokslo ir verslo bendradarbiavimas, kurio metu sukuriami išmanūs sprendimai ne tik ligoninėms, bet ir savarankiškam naudojimui namų sąlygomis.
Jau dabar tarp lietuvių sukurtų sveikatos technologijų yra tokie sprendimai, kaip gliukozės kraujyje matuoklis, širdies monitoringo aparatas, išmanus sporto pagalbininkas ar programėlė, leidžianti patogiai ir greitai stebėti bendrą savo sveikatos būklę. Ateityje tokie sprendimai bus prieinami kiekvienam vartotojui.
Naujos kartos žinovų poreikis
„ATHIKA” žinovė neabejoja, kad išmanaus miesto plėtrai vien technologijų neužtenka. Už kiekvienos technologijos stovi žmogus, kuris arba naudoja tą technologiją, arba ją kuria.
Tad, pasak jos, keičiant visą miesto sistemą iš tradicinio valdymo į išmaniųjų resursų valdymą, būtina lygiagrečiai ir visuomenę įvesti į pokyčius.
„Tikrai dar ne kiekvienas žino, kas yra daiktų internetas ar mašininis mokymasis. Daugeliui šie žodžiai skamba itin sudėtingai, tačiau iš tiesų artimiausioje ateityje tai taps norma kasdienybėje taip, kaip kažkada laidinius telefonus pakeitė išmanieji telefonai.
Jau dabar tiek mokslo įstaigos, tiek verslo sektorius, tiek valstybinės įstaigos turi sutelkti pajėgas ir turėti aiškų planą, kaip į ketvirtosios pramonės revoliuciją bus įvedami naujos kartos žinovai“, – įsitikinusi dr. E. Vaiginienė.
Pasak jos, tarptautinis projektas „ATHIKA” – tai tik viena iš platformų, padedanti ruošti naujos kartos žinovus, kurie ne tik gebės valdyti automatinius procesus, apdoroti duomenis, bet ir išmanys duomenų apsaugos ir etikos klausimus.