Gruodžio 2–5 dienomis didžiausioje intelektualios literatūros mugėje „Non Fiction“ Maskvoje, Lietuvos ambasada Rusijoje kartu su Rusijos leidėjais surengė dviejų lietuvių autorių knygų – Tomo Venclovos „Nelyginant Šiaurė magnetą: pokalbiai su Ellen Hinsley“ ir Jurgos Vilės ir Linos Itagaki iliustracijų knygos „Sibiro haiku“, išleistų rusų kalba, pristatymus.
Lietuvos atstovas Eitvydas Bajarūnas sakė, kad šie du išskirtinės kultūrinės ir literatūrinės vertės leidiniai kalba apie lietuvių ir rusų tautų patirtą skaudžią patirtį, žmogiškuosius santykius ir sovietinių disidentų bičiulystę.
Atstovas taip pat padėkojo vertėjoms Anai Gerasimovai ir Aleksandrai Vasilkovai už puikius vertimus.
Gruodžio 2 dieną kartu su Sankt Peterburgo leidykla „Izdatelstvo Ivana Limbakha“ surengtame vakare, vertėja Ana Gerasimova pristatė poetą ir publicistą T. Venclovą bei 20 amžiaus Lietuvos istoriją, taip pat skaitė eiles lietuvių ir rusų kalbomis iš T. Venclovos eilėraščių rinkinio „Metelinga“.
Gruodžio 5 dieną hibridiniame renginyje pristatyta leidybos namų „Samokat“ knyga „Sibiro haiku“ rusų kalba, kuriame knygos autorės Jurga Vilė ir Lina Itagaki pasakojo, kaip sekėsi kurti tokio turinio, bet kartu ir netikėto formato, pirmąją knygą.
Ši knyga pasakoja apie skaudžius Lietuvos istorijos įvykius, kurie yra išskirtiniai, nes su deportacijomis susidūrė ir susiduria ištisos tautos.
„Hibridiniame renginyje“? Ak, taip, juk yra hibridinis karas, hibridinis mokymasis, hibridiniai automobiliai, hibridinė darbo rūšis, hibridinis nagų lakas ir t.t. Ne hibridinis, o MIŠRUS, nes lietuviai sako MIŠRUS. „Gruodžio 5 dieną MIŠRIAME renginyje pristatyta…“ Kodėl Alkas, kaip taisyklė, nenurodo tokio pobūdžio pranešimų autorių pavardžių ar kokia ministerija parengė?
Lietuvių ir rusų inteligentija sunkiais abiems mūsų valstybėms laikais visuomet buvo, yra ir bus kartu – prisiminkime kad ir “Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos” permetimą į Vakarus arba visalaikę mūsų paramą Rusijos demokratams.
Kartu buvo ir labai daug lietuvių kalbos istorijai bei kultūrai nusipelnęs Rusijos inteligentas prof. dr. Vladimiras Toporovas (1928 – 2005), kuris 1991 m. sausio 13 d., protestuodamas prieš brutalų jėgos panaudojimą Lietuvoje, atsisakė jam suteiktos TSRS valstybinės premijos už mokslinę knygą “Pasaulio tautų mitologijos enciklopedija”. Tokių rusų žmonių lietuviai neužmiršta ir neužmirš.
Lietuviai neužmiršta ir neužmirš taip pat Rusijos kalbininko prof. dr. Viačeslavo Ivanovo (1929 Maskva – 2017 Filadelfija), kuris daug prisidėjo prie baltistikos plėtotės už Baltijos šalių ribų. V. Ivanovas įtvirtino V. Toporovo mintį, kad slavų prokalbė galėjo susiformuoti iš periferinių baltiškojo tipo dialektų, kas sutampa su dr. Marijos Gimbutienės knygos “The Balts. Liudi jantarnogo moria” XIV – XV a. kasinėjimų Rusijoje archeologiniais duomenimis.