Gruodžio 3 d. pristatytoje galimybių studijoje „Nacionalinės muziejinių vertybių saugyklos poreikio ir alternatyvų analizė“ pateikti keturi alternatyvūs siūlymai dėl Nacionalinės muziejinių vertybių saugyklos steigimo.
Pagal pirmąjį numatoma steigti individualias muziejinių vertybių saugyklas, kai kiekvienas muziejus sprendžia muziejinių vertybių saugyklų ploto trūkumą individualiais sprendiniais, antrasis siūlymas yra susijęs su centralizuotos muziejinių vertybių saugyklos steigimu, trečiasis – centralizuotos saugyklos kartu su gebėjimų centru steigimu, o įgyvendinus ketvirtąjį būtų įsteigta centralizuota muziejinių vertybių saugykla keliose vietose su gebėjimų centru bei priimti individualūs sprendimai dėl muziejinių vertybių saugojimo.
Galimybių studijos tikslas – vadovaujantis Kultūros ministerijos atlikto audito „Muziejinių vertybių saugojimo (poreikių saugykloms) vertinimas“ ataskaita bei užsienio šalių gerąja praktika, pateikti argumentuotus siūlymus dėl Nacionalinės muziejinių vertybių saugyklos steigimo, siekiant užtikrinti tarptautinius standartus atitinkančią Lietuvos kilnojamojo kultūros paveldo, saugomo nacionaliniuose ir respublikiniuose muziejuose, apsaugą.
Atliekant galimybių studiją buvo išanalizuota užsienio šalių geroji praktika sprendžiant nacionalinio kilnojamojo kultūros paveldo tinkamos apsaugos klausimus, steigiant centralizuotas muziejinių vertybių saugyklas. Lyginamajai analizei pasirinktos Danija, Lenkija, Estija, Austrija ir Latvija.
Galimybių studijoje taip pat pateikti kiekvienos iš keturių siūlomų alternatyvų pagrindiniai privalumai ir trūkumai, infrastruktūros statybos bei rekonstrukcijos patariamieji bruožai teritorijai, galimos geografinės vietos, infrastruktūros poreikis, jos kūrimo proceso ir valdymo patarimų bei kaštų analizė.
Kultūros ministerija kartu su Muziejų taryba ateityje žada išsamiau analizuoti galimybių studijoje siūlomas alternatyvas ir priimti tolesnius sprendimus dėl Nacionalinės muziejinių vertybių saugyklos steigimo.
Lietuvos muziejuose saugoma gausi ir vertinga Lietuvos kilnojamojo kultūros paveldo dalis, kurios išsaugojimas ateities kartoms ir kuo platesnis įtraukimas į šiuolaikinės visuomenės gyvenimą yra tiesioginė muziejų veikla.
Įvertinus dabarties tikroves šios muziejų funkcijos įgyvendinimas yra sudėtingas ir žymiai sudėtingesnis dėl muziejų infrastruktūros ribojimų bei muziejų rinkinių gausėjimo.
Kasmet Lietuvos nacionalinių ir respublikinių muziejų rinkiniai padidėja apie 1 proc., tačiau, nepaisant to, juose saugomų kultūros vertybių visuomenei pristatoma santykinai mažai (2020 m. parodose ir kilnojamose parodose buvo eksponuojama 5 proc. visų muziejų rinkiniuose saugomų kultūros vertybių ir tik 2,8 proc. nacionaliniuose ir respublikiniuose muziejuose saugomų kultūros vertybių).
Visa likusi kilnojamojo kultūros paveldo dalis yra saugoma Lietuvos muziejų saugyklose.
Galimybių studiją Kultūros ministerijos užsakymu atliko „Smart Continent LT“.
Su galimybių studija galima susipažinti čia.
