J. Grigas. Pelningiausi išradimai

Pasaulį keičia mokslas ir iš jo kylantys išradimai. Kai kurie pasirodė esą neįtikėtinai pelningi.

Elektros lemputė yra vienas iš pasaulį keičiančių ir pelningiausių išradimų. 1800-ųjų pabaigoje Tomo Edisono (Thomas Alva Edison) ir Džozefo Svono (Joseph Wilson Swan) sugalvota lemputė veikia gana paprastai: elektros srovė teka volframo laidu ir jį kaitina vakuume, sukeldama švytėjimą.

Kiek šis išradimas davė pajamų, neįmanoma apskaičiuoti, tačiau naujausių lempučių – šviesos diodų (LED) rinka iki 2027 m. pasieks 127 mlrd. dolerių.

Automobilis, kurį 1886 m. išrado Karlas Benzas (Karl Friedrich Benz), pakeitė žmogaus gyvenimą ir planetą, tapo nepaprastai pelningas.

Vien 2016 m. buvo pagaminta daugiau nei 70 milijonų lengvųjų automobilių. Šiandien turtingiausios kompanijos pasaulyje yra automobilių gamintojos, tokios kaip „Toyota“, „Mercedes-Benz“ ir BMW.

Telefonas, kurį 1876 m. išrado Aleksandras Grahamas Belas (Alexander Graham Bell), dabar yra vienas iš labiausiai paplitusių įrenginių, iš kurio gaunamos nesuskaičiuojamos pajamos.

Vienos turtingiausių pasaulyje yra telekomunikacijų bendrovės, tokios kaip JAV „AT&T“ ir „Verizon“, kurių vertės siekia 37,3 ir 32,3 mlrd. dolerių.

Kompiuteris, kuris pakeitė mūsų gyvenimo, darbo ir žaidimo būdus, veikia praktiškai visus mūsų gyvenimo bruožus – nuo nusileidimo Mėnulyje iki apsipirkimo internete.

1800-ųjų viduryje sugalvotas britų matematiko Čarleso Babago (Charles Babbage), gali viską apskaičiuoti neįtikėtinu greičiu ir stulbinamu tikslumu.

Šiandien kompiuterių bendrovių „Apple“, „Microsoft“ ir „IBM“ vertė, „Forbes“ duomenimis, yra 241,2, 162,9 ir 26,8 mlrd. dolerių.

Internetas stipiriai pakeitė mūsų bendravimą ir verslą. Jį 1989 m. sugalvojo britų mokslininkas Timas Bernersas-Ly (Lee).

Dabar sunku įsivaizduoti gyvenimą iki jo. 2019 m. 50,8 proc. pasaulio gyventojų buvo prisijungę prie interneto, o jo rinka 2016 m. pasiekė 981,4 mlrd. dolerių.

Paieškos sistemos. 1998 m. Laris Peidžas (Lawrence Edward Page) pateikė patentą „Google PageRank“ ir kartu su Sergejumi Brinu įkūrė „Google“. Šiandien šios paieškos milžinės vertė siekia 207,5 mlrd. dolerių.

Socialinė žiniasklaida. 1997 m. atsirado pirmoji socialinės žiniasklaidos svetainė „Six Degrees“, po kurios sekė „MySpace“ ir „LinkedIn“.

„Facebook“ 2003 m. sukūrė Harvardo universiteto studentas Markas Zukerbergas (Mark Elliot Zuckerberg), o pasauliniu tinklu jis tapo 2006 m. Šiandien socialinė žiniasklaida yra viena iš pelningiausių išradimų, o „Facebook“ vertė siekia 70,3 mlrd. dolerių. Juo kasdien naudojasi 3,14 mlrd. žmonių.

Bankų kortelės. Kreditinę kortelę 1946 m. išrado Bruklino bankininkas Džonas Biginsas (John Biggins). „Diners Club“ kortelė pasirodė 1950 m. ir tapo pirmąja plačiai naudojama kredito kortele. Šiandien bankų kortelių įmonės yra vienos pelningiausių.

Mobilieji telefonai. Bendravimas visiškai pasikeitė nuo Aleksandro Grahamo Belo telefono laikų. Šiandien du trečdaliai pasaulio gyventojų turi mobilųjį telefoną.

Vien „Apple“ nuo 2007 m. iki 2017 m. pardavė daugiau nei milijardą „iPhone“. 2018 m. „iPhone“ pardavimai sudarė maždaug 70 proc. visų „Apple“ pajamų ir uždirbo daugiau nei 61 mlrd. dolerių.

Lėktuvą 1903 m. išrado broliai Vraitai (Orville Wright, Wilbur Wright), tačiau jie nuėjo ilgą kelią. Per visą istoriją buvo pagaminta daugiau nei 150 000 orlaivių.

Antibiotikai. 1928 m. Škotijos gydytojas Aleksandras Flemingas atrado peniciliną. Su Hovardo Florio (Howard Florey) ir Ernsto Čeino Flemingo (Ernst Chain Fleming) 1945 m. pelnė Nobelio premiją.

Vaistų pramonės pasaulinė rinka 2017 m. siekė 934,8 mlrd. dolerių. Šiais metais – 1170 mlrd. dolerių.

Skaitmeniniai atsiskaitymo būdai. Skaitmeninėje eroje atsirado skaitmeninių mokėjimų bendrovių. Pirmąsias „PayPal“ ir „eBay“ įkūrė Elonas Muskas. 2018 m. jos įvertintos 25 mlrd. dolerių.

Dronai. Prieš šimtą metų pirmąjį kvadrokopterį sukūrė broliai Džekesas (Jacques) ir Luisas Breketai (Louis Bréguet), bendradarbiaudami su Nobelio premijos gavėju profesoriumi Čarlesu Ričetu (Charle Richet).

Šiandien bepiločiai orlaiviai vis labiau plinta oro erdvėse ir atveria naujas jų naudojimo sritis bei rinkas.

Bankomatai yra nepaprastai pelningas išradimas, tačiau jų išradėjas škotas Džeimsas Gudfelovas (James Goodfellow) gavo tik dolerį už patentą, kurį nupirko 15 šalių. 2021 m. pasaulyje yra 4 milijonų bankomatų.

Mikrobangų krosnelę sugalvojo amerikiečių inžinierius Persis Spenseris (Percy Lebaron Spencer). Pirmoji mikrobangų krosnelė pasirodė parduotuvėse 1974 m. Manoma, kad iki 2022 m. jų pasaulinė rinka pasieks 12,70 mlrd. dolerių.

Robotika. 1954 m. amerikietis Džordžas Devolis (George Charles Devol Jr) sukūrė pirmąjį skaitmeniniu būdu valdomą ir programuojamą robotą.

Šiandien komerciniai ir pramoniniai robotai užduotis atlieka greičiau, pigiau ir geriau nei žmonės ir rūpinasi nešvariais, pavojingais ar nuobodžiais darbais.

Robotai naudojami daugelyje pramonės šakų, tokių kaip gamyba, surinkimas ir pakavimas, transportas, kosmoso tyrimai, chirurgija, ginklai, laboratoriniai tyrimai ir masinė gamyba.

Dirbtinis protas diegiamas į „protingas mašinas, kurios veikia ir reaguoja kaip žmonės“. Jis naudojamas įvairiose pramonės šakose, tokiose kaip transportas, pramonė, sveikatos priežiūra, žemės ūkis ir informatika.

Manoma, kad 2025 m. pasaulinė dirbtinio proto rinka pasieks 190,61 mlrd. dolerių. Apie tai rašo portugalų savaitraštis „Espresso“.