1991 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublika tapo Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos nare. UNESCO – tai unikali organizacija, šiais metais mininti 75 metų sukaktį ir veikianti globalioje erdvėje švietimo, mokslo, kultūros, informacijos ir komunikacijos srityse bei skatinanti įvairių tautų ir bendruomenių bendradarbiavimą taikaus, darnaus, išmintingo sugyvenimo link. 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Vyriausybė patvirtino pirmąją Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sudėtį ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos įstatus.
Per 30 metų Lietuva prisijungė prie 19 skirtingų sričių UNESCO konvencijų. Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija buvo viena pirmųjų UNESCO tarptautinių sutarčių, prie kurių Lietuva prisijungė 1992 m. Tai buvo reikšmingas žingsnis, padėjęs vystyti diplomatinį ir ekspertinį bendradarbiavimą, didinti šalies matomumą, įsisavinti tarptautinės kultūros ir gamtos paveldo apsaugos, išsaugojimo teisines ir vertybines normas. Lietuvos Respublika 2003–2007 m. tapo Pasaulio paveldo komiteto nare, o 2006 m. Vilniuje organizuota Pasaulio paveldo komiteto 30-oji sesija.
Remiantis Konvencijos nuostatomis, Lietuva sėkmingai įgyvendino keturių Lietuvos paveldo vertybių įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą procesą. UNESCO pasaulio paveldo statusą turi Vilniaus istorinis centras (1994), Kuršių nerija (2000), Kernavės archeologinė vietovė (2004), Struvės geodezinis lankas (2005). 2021 m. UNESCO Pasaulio paveldo centrui pateikta paraiška „Kauno modernizmas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“
Nuo 2005 m. Lietuva yra UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos valstybė narė. Į tarptautinį UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktos 3 vertybės: Kryždirbystė ir kryžių simbolika (2008), Dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos valstybėse (bendra daugiašalė Lietuvos, Latvijos ir Estijos nominacija, 2008) ir Sutartinės, lietuvių polifoninės dainos (2010). Šiuo metu rengiamos Šiaudinių sodų ir Vilniaus verbų nominacijos. Nuo 2007 m. Lietuva yra UNESCO konvencijos dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo valstybė narė ir du kartus (2007–2011 m. ir 2013–2017 m.) buvo išrinkta šios konvencijos tarpvyriausybinio komiteto nare.
UNESCO Komunikacijos ir informacijos sektorius buvo įkurtas 1990 m. ir Lietuva tapo aktyvia šio sektoriaus dalyve sprendžiant globalius žinių visuomenės kūrimo, medijų ir informacinio raštingumo, žiniasklaidos ir medijų plėtros, žurnalistų saugumo klausimus. 1991 m. Lietuva inicijavo dokumentinio paveldo viešinimui skirtą UNESCO programą „Pasaulio atmintis“ (MoW – Memory of the World Programme), kuri šiandien yra viena plačiausių ir įdomiausių, o į jos tarptautinį registrą įrašyta daugiau nei 500 viso pasaulio atminties institucijose saugomų dokumentų ir jų kolekcijų. Tarptautiniame registre „Pasaulio atmintis“ įrašytos trys Lietuvai svarbios dokumentų kolekcijos: Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan (2009), Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija (2009) ir Liublino unijos akto dokumentas (2017). 2006 m. Lietuvoje buvo įsteigtas išskirtinės vertės dokumentinio paveldo nacionalinis registras „Pasaulio atmintis“.
Švietimo srityje UNESCO dokumentai formuoja daugelio Lietuvos švietimo strateginių dokumentų pamatą. Lietuvos ekspertai aktyviai dalyvauja tarptautinėse konsultacijose aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo, profesinio švietimo ir mokymo, atvirųjų švietimo išteklių, suaugusiųjų švietimo ir darnaus vystymosi švietimo srityse. 2000 m. Dakare vykusiame Pasauliniame švietimo forume Lietuva įsijungė į „Švietimas visiems“ programą ir remdamasi šio forumo rekomendacijomis 2001 metais įkūrė Nacionalinį švietimo forumą, kuris rūpinosi, kad būtų atsižvelgiama į tarptautines rekomendacijas ir Lietuvos įsipareigojimus UNESCO, priimant švietimui svarbius politikos sprendimus ir įstatymus. 2003 metais Lietuva pirmininkavo UNESCO programai „Švietimas visiems“ Baltijos jūros šalių subregione. 2003 metais priimta Švietimo įstatymo redakcija buvo parengta konsultuojantis su UNESCO švietimo srities specialistais.
Lietuvos mokslininkai aktyviai dalyvauja UNESCO mokslo srityje. Jau daugiau nei 30 metų jie veikia UNESCO programoje „Žmogus ir biosfera“, skatinančioje tvaresnį gamtos resursų naudojimą bei darnaus santykio tarp žmogaus ir biologinės aplinkos kūrim. 2011 m. į Pasaulinį UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ biosferos rezervatų tinklą įrašytas Žuvinto biosferos rezervatas – pirmoji ir vienintelė Lietuvos vietovė šiame tarptautiniame rezervatų tinkle.
UNESCO programoje „Moterims moksle“ (L’Oréal-UNESCO For Women in Science) 2019 m. tarptautiniu apdovanojimu įvertinta Lietuvos mokslininkė dr. Urtė Neniškytė, o programos Baltijos regiono grupėje už indėlį į mokslą buvo apdovanotos net aštuonios mokslininkės iš Lietuvos. Taip pat Lietuva du kartus buvo išrinkta į UNESCO Tarpvyriausybinį bioetikos komitetą.
Lietuvos mokslininkai svariai prisidėjo prie UNESCO rekomendacijų dėl mokslo ir mokslininkų bei dėl atvirojo mokslo kūrimo bei įgyvendinimo. Šiais metais Lietuva aktyviai dalyvauja rengiant UNESCO rekomendaciją dėl Dirbtinio intelekto etikos, kuri turėtų būti ratifikuota lapkričio mėnesį įvyksiančioje UNESCO Generalinės konferencijos sesijoje.
Prie valstybės matomumo ir glaudaus diplomatinio bendradarbiavimo UNESCO srityje ženkliai prisidėjo Lietuvos ambasadoriai Ugnė Karvelis, Ina Marčiulionytė, Arūnas Gelūnas ir Irena Vaišvilaitė. Šių metų rugsėjo 15 d. UNESCO generalinei direktorei Audrey Azoulay skiriamuosius raštus įteikė Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO ambasadorė Jolanta Balčiūnienė, kuri užtikrino tolimesnį bendradarbiavimą su UNESCO, pabrėždama Lietuvos strateginius prioritetus – pagarbą daugiašališkumui ir tarptautinės teisės normoms, išraiškos laisvę ir žurnalistų saugumą, prieigą prie informacijos ir ekspertų vaidmenį.
Parengė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Generalinė sekretorė dr. Marija Drėmaitė