Pirmadienis, 16 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva

www.alkas.lt
2018 05 15 08:00
10
Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva

Liudvikas Zamenhofas | Lietuvos žydų bendruomenės nuotr.

Liudvikas Zamenhofas | Lietuvos žydų bendruomenės nuotr.
Liudvikas Zamenhofas | Lietuvos žydų bendruomenės nuotr.

2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko L. Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai.

Liudvikas Lazaris Zamenhofas gimė 1859 m., gruodžio 15 d., Balstogėje, tada dar buvusioje Rusijos sudėtyje. Anuomet tai būta „tautų katilo“ iš lenkų, rusų, žydų ir vokiečių. Vos sulaukęs 10 metų L. Zamenhofas parašė pjesę „Babelio bokštas, arba Balstogės tragedija“. Pavadinimas rodo, kad skirtingų tautybių gyventojams ten nebuvo lengva ir dėl kalbų skirtumų. Todėl L. Zamenhofas labai anksti, dar mokykloje, ėmėsi kalbos mokslų. Jau tuomet jam nedavė ramybės mintis sukurti bendrą kalbą, galinčią spręsti įvairiatautėje aplinkoje kylančias problemas. Tarptautinė kalba turėjo suteikti galimybę susikalbėti, užkirsti kelią konfliktams ir prisidėti prie tautų suartinimo.Esperanto kūrėjas buvo akių gydytojas. Gydytojo praktiką 1885 m. jis pradėjo Veisiejų miestelyje. Čia parengė medžiagą savo sukurtos kalbos vadovėliui. Išleisti vadovėlį L. Zamenhofui pavyko tik 1887 metais ir tik dėl pažinties su būsima žmona, iš Kauno kilusia Klara Zilbernik, kurios tėvas Aleksandras finansavo knygos leidimą.

Kas siejo L. Zamenhofą ir Kauną? Ar tik tai, kad Lietuvą jis vadino savo tėvyne, o jo žmona buvo iš Kauno? Kodėl apie Kauną yra girdėję viso pasaulio esperantininkai?

L. Zamenhofo žmona Klara buvo Kauno verslininko Aleksandro ir Godos Zilbernikų dukra. Tėvas buvo muilo fabrikėlio Kaune bendrasavininkis, motina kilusi iš turtingos Belochų šeimos Balstogėje. Abu Zilbernikai į Kauną atsikėlė iš Balstogės. Šeimoje augo aštuoni vaikai, Klara buvo jauniausioji.

L. Zamenhofo svainė, metais vyresnė Klaros sesuo Tereza Kocinienė savo atsiminimuose 1937 m. žurnale „Litova Stelo“ („Lietuvos žvaigždė“) išspausdino trumpus atsiminimus apie L. Zamenhofą. Juose rašė, kad jos tėvas A. Zilbernikas prieš jungtuves pasakęs dukrai: „Tavasis Lazaris yra genijus, jo laukia šventa misija“.

Po rusakalbiams skirto esperanto kalbos vadovėlio tais pačiais 1887 m. uošvio lėšomis išėjo šio vadovėlio laidos lenkų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, po to dar kelios knygelės. Be Kauno verslininko A. Zilberniko paramos esperanto kalba būtų likusi vienu iš daugelio tarptautinės kalbos projektų ir nebūtų išėjusi į platųjį pasaulį.

Buvusi Pažeskaja gatvė, kurioje gyveno Zilbernikų šeima, nuo Pirmojo pasaulinio karo turėjo Pažų gatvės vardą. Nuo 1926 m. tai L. Zamenhofo gatvė. Atėjus naciams ji virto Alytaus gatve. Paminėjus 100-ąsiais esperanto kalbos autoriaus gimimo metines, dar sovietmečiu, Kauno esperantininkų lyderio Albino Vebeliūno pastangomis 1960 m. ji atgavo L. Zamenhofo vardą.

Dviaukštis Zilbernikų namas L. Zamenhofo g. 5 yra vienintelis pasaulyje išlikęs pastatas, susijęs ir su esperanto kalbos atsiradimu, ir su L. Zamenhofo šeima. Čia gyveno mecenatas A. Zilbernikas, ne kartą lankėsi L. Zamenhofas, ten gimė jo žmona Klara, gyveno jo vaikai Adomas ir Sofija.

Istoriniame name įsikūrė Lietuvos esperantininkų sąjunga (LES). Čia sukaupta per keturis tūkstančių esperantiškų knygų turinti biblioteka, yra susirinkimų ir kursų patalpos. Pastatas reikalingas rimto remonto, ypač vertinant jo kaip kultūros ir istorijos paveldo objekto svarbą.

L. Zamenhofas pasirašinėjo pseudonimu „Doktoro Esperanto“ – „Daktaras, turintis viltį“. Ilgainiui šie žodžiai tapo kalbos, sulaukusios pasaulinio pripažinimo, pavadinimu. Jos kūrėjas atsisakė bet kokių autorystės teisių – jis troško, kad kalba išliktų, tobulėtų ir priklausytų visiems.

Kaunas į esperanto kūrėjo viltį atsiliepė bemaž prieš šimtą metų – čia 1918 metais įkurta esperantininkų sąjunga. Jos kūrėjas ir pirmasis vadovas buvo žymus Lietuvos visuomenės veikėjas, rašytojas, poetas, publicistas, literatūros kritikas, prelatas, profesorius Adomas Jakštas-Aleksandras Dambrauskas. Ši visuomeninė organizacija 1918–1940 metais buvo viena aktyviausiai tuometinėje Lietuvoje veikusių tokio pobūdžio organizacijų.

Prasidėjus Lietuvos okupacijai 1940 m. Lietuvos esperantininkų sąjunga, kaip ir didžioji dauguma visuomeninių organizacijų, okupacinės valdžios buvo uždrausta. Prasidėjus atgimimui Lietuvoje 1988 m. sąjunga viena iš pirmųjų buvo atkurta taip pat Kaune. Per beveik tris dešimtmečius ji tapo viena rezultatyviausiai veikiančių organizacijų Lietuvoje. 1991 metais buvo atkurtas 1918–1940 metais leistas žurnalas esperanto kalba „Litova stelo“, platinamas apie 50-yje pasaulio šalių.

Nuoseklia ir vaisinga veikla Lietuvos esperantininkų sąjunga pasiekė, kad 2005 metais Lietuvoje būtų rengtas jubiliejinis 90-asis pasaulinis esperantininkų kongresas. Šis kongresas iki šiol lieka didžiausiu Lietuvos istorijoje tarptautiniu renginiu tiek dalyvių (2344 asmenys), tiek atstovautų valstybių skaičiumi (60 pasaulio šalių), tiek trukme (liepos 23–30 dienomis). Kongreso globėjas buvo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Sveikinimą kongresui atsiuntė tuometinis UNESCO generalinis direktorius Koichiro Matsura, kongreso Garbės komitetą sudarė 30 iškiliausių mūsų šalies žmonių: tuometinė Europos komisijos narė Dalia Grybauskaitė, Europos žmogaus teisių teismo teisėjas prof. Pranas Kūris, prof. Vytautas Landsbergis, poetas Justinas Marcinkevičius, operos solistas Virgilijus Noreika, akademikas Zigmas Zinkevičius ir kt. Kongreso proga buvo išleistas specialus pašto ženklas.

Lietuvos esperantininkų sąjunga itin aktyviai dirba leidyboje. Įvairiose prestižinėse Lietuvos leidyklose („Alma Littera“, „Baltos lankos“, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, „Ryto Varpas“ ir kt.) 2000–2010 metais buvo išleista per 100 fundamentalių knygų esperanto ir lietuvių kalbomis esperanto kalbos mokymo, esperantininkų veiklos istorijos, interlingvistikos ir esperantologijos, tarptautinės kalbos problematikos klausimais, grožinės literatūros kūrinių, pažintinių knygų apie Lietuvą ir pan.

Sąjungos rengiamus kursus įvairiuose Lietuvos miestuose per pastaruosius metus baigė per 5000 asmenų.

Lietuvos esperantininkų sąjunga pelnė tarptautinį pripažinimą. 1995 metais ji gavo tarptautinę premiją „Cigno“ („Gulbė“), 1997 metais tarptautinio Grabovskio fondo premiją, 2003 metais buvo pripažinta geriausiai veikiančia nacionaline esperantininkų organizacija pasaulyje ir gavo prizą „Trofeo Fyne“.

Šiuo metu Lietuvoje yra per 6000 aktyvių esperantininkų. Didžioji jų dalis priklauso Lietuvos esperantininkų sąjungai. Tai yra viena solidžiausių ir aktyviausių visuomeninių organizacijų šalyje, turinti autoritetą ir sulaukusi didelio pripažinimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

„Daktaras, turintis viltį“ savo siekį įgyvendino – daugiau nei 100 pasaulio šalių keli milijonai žmonių kalba šia tarptautine kalba, tinkančia tiek poezijai, tiek mokslui, tiek filosofijai, tiek prekybai, tiek bendravimui, tiek kitiems žmonių poreikiams. Nė vienai tautai esperanto kalba nėra gimtoji. Ji tarsi tiltas sujungia įvairias kultūras ir priklauso visiems žmonėms.

Lenkijos institutas Vilniuje Lenkijos užsienio reikalų ministerijos užsakymu Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, tame tarpe, jo ryšius su Lietuva, Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L. Zamenhofo metams – Vytauto Šilo knyga „L. Zamenhofas istorinėje Lietuvoje“
  2. D. Razauskas: Lietuva – tai būdas žiūrėti į pasaulį
  3. Lietuva skaito: Istorijų mugė – laisvė tikroms ir geriausioms istorijoms
  4. Perkūno sakmių žygis per Lietuvą S.Dariaus ir S.Girėno skrydžiui atminti (video)
  5. V. Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą
  6. Panevėžyje bus atidaryta L. Zamenhofui skirta paroda
  7. F. Kavoliutė: Lietuva trinama uoliau nei sovietmečiu
  8. J. Fernandesas. Ispano žvilgsnis į „Lietuva – lietuviams“
  9. Lietuva žengia demokratiškesnės paveldosaugos link (video)
  10. Lietuva dalyvavo didžiausioje ir seniausioje knygų mugėje Frankfurte
  11. Lietuva yra atsakinga už kultūros paveldo vertybių, įrašytų į UNESCO Pasaulio paveldą, išsaugojimą
  12. Projekto „Pašto kelias Latvija–Lietuva–Lenkija 2014“ dalyviai apsilankys Daugpilyje ir Zarasuose
  13. J. Panka. Kam priklauso Lietuva? Tautai ar landsbergiams?
  14. Parodos „Sapnuoju Lietuvą“ pristatymas Kaune
  15. Lietuva kartu su Ukraina švenčia Ukrainos Nepriklausomybės 25-metį
  16. Lietuva prašo UNESCO apsaugoti istorinį Vilniaus centrą nuo Baltarusijos AE
  17. Rusų žurnalistas: „Lietuva – ideali vieta pasprukti nuo niūrios maskvietiškos realybės“
  18. D. Kaniavienė. Atminties būtinybė: Antano Smetonos požiūris į paminklus
  19. Kaune pristatoma keliaujanti paroda „Pasaulis semiotiko akimis“, skirta A. J. Greimui atminti
  20. „Terra Jatwezenorum“ 2017 Punske

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. tikras lietuvis says:
    4 m. ago

    Citata: “Prasidėjus Lietuvos okupacijai 1940 m. Lietuvos esperantininkų sąjunga, kaip ir didžioji dauguma visuomeninių organizacijų, okupacinės valdžios buvo uždrausta. Prasidėjus atgimimui Lietuvoje 1988 m. sąjunga viena iš pirmųjų buvo atkurta taip pat Kaune”.
    Anksčiau atsikūrė – buvo leidžiami žodynai, 16 – a taisyklių, o 1965m. mokykloje ir man teko pasimokyti ir netgi rašinėjom laiškus pasaulio esperantininkams. Dar atsimenu tokį atvejį, kad iš Brazilijos gavau atsakymą su spalvota atvirute, joje – sėdintis pietų Amerikos indėnas su kaljanu, atvirutė padengta plėvele, ko Lietuvoje tada tikrai nebuvo. Tekstą perprasti padėjo kursą vedusi mokytoja, kuri kvietė visus vasarą važiuoti į esperantininkų stovyklą Lietuvoje.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      4 m. ago

      Papildau: dar ir dabar turiu St.Sabalis Lietuvių – esperanto kalbų žodynėlis , V. 1960m.
      Jame – Esperanto kalbos gramatika ir Lietuvių – esperanto kalbos žodynėlis.

      Atsakyti
  2. tikras lietuvis says:
    4 m. ago

    Iš kitos knygelės:

    L.Zamenhofas
    La Espero
    En la mondon venis nova sentoi,
    tra la mondo iras forta voko;
    perflugiloj de facila vento
    nun de loko flugu gi al loko.

    Vertimas:
    L.Zamenhofas
    Viltis
    Naujas jausmas užgimė planetoj
    ir šūkiu galingu nuaidėjo;
    teišgirsta jį toliausioj vietoj,
    kur nuneš sparnai skrajūno vėjo.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      4 m. ago

      P.S.
      žodelis gi yra skaitomas kaip dži, ant g raidės turi būti ženklas – toks kaip stogelis (panašiai kaip >, tik smailioji dalis viršuje), bet tokios raidės neradau.

      Atsakyti
    • Eterna komencanto :) says:
      4 m. ago

      Tamsta neradot raidžių? Štai jos, darykit copy-paste: ĈĜĤĴŜŬĉĝĥĵŝŭ.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        4 m. ago

        Pavėlavai su pasiūlymu.
        Dabar gali sau pasilaikyti.

        Atsakyti
  3. Rimgaudas says:
    4 m. ago

    Didelė a. a. L. Zamenhofo ir jo pasekėjų sėkmė yra ta, kad esperanto projektas pasauliui pateikiamas savanoriškumo principu. Tai – dirbtinė, kaip kad tokia yra ir lotynų kalba, kuri istorijos peripetijose taisyta 8 kartus. “Gaudeamus igitur”, pavyzdžiui, žino viso pasaulio studentai, nes tai – mokslinių terminų, ypač medicinoje, biologijoje žinynas. Na, o esperanto kalba galėtų būti gal taikoma, pavyzdžiui, Interpolo sistemoje, nes anglų kalbą, kuri sukurta dirbtinai, vienodai ištarti yra labai sunku. Šiaip, ar sunku vienodai švariai kalbėti esperanto kalba rusams, turkams, anglams, lietuviams, lenkams, žydams, brazilams, arabams ir t. t., nėra žinoma. Gal pakomentuotų kas?

    Atsakyti
    • Eterna komencanto :) says:
      4 m. ago

      Taip, pakomentuotų 🙂 Lotynų kalba yra dirbtinė? Giesmė „Gaudeamus igitur“ yra medicinos terminų žinynas? Lotynų kalba buvo „taisyta 8 kartus“? Anglų kalba sukurta dirbtinai? Kokiame paraleliniame pasaulyje Tamsta gyvenate?

      Atsakyti
  4. Eterna komencanto :) says:
    4 m. ago

    Kairuoliškas projektas ir tiek. Nelabai pavykęs ir šiek tiek panašus į sektą.

    Leftista projekto, unpoko simila al una sekto 😀

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      4 m. ago

      Tik jau nebeblūdink.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kaip išvengti susižeidimų bėgiojant?

Į Kauną vėl sugrįš Olimpinė diena

2022 05 15
Johano Gottfriedo Herderio paminklas Veimare priešais miesto Petro ir Povilo bažnyčią. Pastaytas Liudviko Šalerio | wikipedia.org nuotr.

M. Kundrotas. Nacionalizmo šaknys: Johanas Gotfrydas Herderis

2022 05 15
Nemuno krantinės naujas vaizdas

Nemuno krantinės naujas vaizdas

2022 05 14
Kviečia virtuali paroda apie 1972-ųjų Kauno pavasarį

Kviečia virtuali paroda apie 1972-ųjų Kauno pavasarį

2022 05 13
Kaune atnaujinamos Nemuno krantinės

Kaune atnaujinamos Nemuno krantinės

2022 05 12
S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

2022 05 12
1-asis tautinis Kultūros kelias: Patvirtinimui pritarė visi KPD žinovai

1-asis tautinis Kultūros kelias: Patvirtinimui pritarė visi KPD žinovai

2022 05 11
Lietuva po truputį traukiasi iš internetinio piratavimo srityje pirmaujančių šalių sąrašo

Lietuva po truputį traukiasi iš internetinio piratavimo srityje pirmaujančių šalių sąrašo

2022 05 10
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Lietuvai karo pasekmės bus sunkios

2022 05 09
Poezijos pavasaris 2022 | Alkas.lt ekrano nuotr.

„Poezijos pavasaris 2022“ Kaune: nuo karo Ukrainoje iki „Vėjo džiazo“

2022 05 08
Rodyti daugiau

Naujienos

Šiandien minima pasaulinė stuburo diena
Įvairenybės

Du trečdaliai dviratininkų – be šalmo

2022 05 16
V. Simanavičiaus skulptūra „Adriana“ kvies atrasti savo kiemą
Kultūra

V. Simanavičiaus skulptūra „Adriana“ kvies atrasti savo kiemą

2022 05 16
urovizijos“ 2022 nugalėtojai „Kalush Orchestra“ iš Ukrainos | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12

2022 05 15
Kaip prižiūrėti riebaluotis linkusius plaukus?
Įvairenybės

Vasarą – ypatinga plaukų priežiūra

2022 05 15
Kaip tinkamai prižiūrėti automobilio žibintus, kad užtikrintumėte saugumą kelyje?
Lietuvoje

Ženkliai daugėja automobilių dalių vagysčių

2022 05 15
Kaip išvengti susižeidimų bėgiojant?
Įvairenybės

Į Kauną vėl sugrįš Olimpinė diena

2022 05 15
Keičiamas Buhalterinės apskaitos įstatymas
Lietuvoje

Kas lemia būsto paskolos dydį?

2022 05 15
Paprikos: nauda ir kai kas netikėto
Įvairenybės

Pavasarį lėkštėse – kuo daugiau spalvų

2022 05 15


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12
  • Nuorodytė apie „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina!
  • Na, tep apie „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina!

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Du trečdaliai dviratininkų – be šalmo
  • V. Simanavičiaus skulptūra „Adriana“ kvies atrasti savo kiemą
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12
  • Vasarą – ypatinga plaukų priežiūra

Skaitomiausi straipsniai

  • D. Vaiškūnienė, J. Vaiškūnas. Mirė paprastas žmogus peržiūrėta: 548; komentarų: 8
  • M. Kundrotas. Kur ta Rusijos opozicija? peržiūrėta: 439; komentarų: 19
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 424; komentarų: 8
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 06 13:20 peržiūrėta: 369; komentarų: 15
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 354; komentarų: 11
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 353; komentarų: 9

Kiti Straipsniai

Į Kauną vėl sugrįš Olimpinė diena

by Ditė Česėkaitė
2022 05 15
0
Kaip išvengti susižeidimų bėgiojant?

Olimpinė diena sugrįžta! Kaunas ruošiasi didžiausiai sporto ir pramogų fiestai – birželio 18-ąją, pačioje miesto širdyje – Nemuno ir Neries...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nacionalizmo šaknys: Johanas Gotfrydas Herderis

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 15
0
Johano Gottfriedo Herderio paminklas Veimare priešais miesto Petro ir Povilo bažnyčią. Pastaytas Liudviko Šalerio | wikipedia.org nuotr.

Nacionalizmas – bene prieštaringiausiai vertinama politinė pasaulėžiūra. Vieni ją be atodairos smerkia, kiti – taip pat be atodairos – garbina....

Skaityti toliau

Nemuno krantinės naujas vaizdas

by Kristina Aleknaitė
2022 05 14
0
Nemuno krantinės naujas vaizdas

Dar daugiau žalumos, erdvūs pėsčiųjų ir dviračių takai bei saugus susisiekimas su Nemuno krantine – tik dalis numatytų naujovių Žemuosiuose...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12
  • Nuorodytė apie „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina!
  • Na, tep apie „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina!
  • Nuomonė apie Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI

Kitas straipsnis
Kariuomenės ir visuomenės šventėje – dvi skirtingų laikmečių karinės operacijos

Kariuomenės ir visuomenės šventėje – dvi skirtingų laikmečių karinės operacijos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai