Nekilnojamojo kultūros paveldo nepriklausomų ekspertų taryba šiandien nusprendė išbraukti sovietmečio rašytojo ir politinio veikėjo Petro Cvirkos paminklą iš Kultūros vertybių registro.
Kultūros ministro Simono Kairio teigimu, tai – ypač reikšmingas žingsnis kalbant tiek apie paveldo politiką, tiek apie šiuolaikinę visuomenę.
„Šiandien šiuolaikinei Lietuvai svarbi diena. Pasirinkome laisvos valstybės vertybes. P. Cvirkos paminklas nebebus saugomas kaip paveldo objektas. Nuo pat pradžių siekiau, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba jau iš šių dienų perspektyvos įvertintų paveldo statusą šiam objektui.
Stengiausi, kad ekspertai absoliučiai savo kompetencijos dėka priimtų sprendimus, o ne būtų veikiami emocijų ar primestos įtampos. Ačiū visiems supratusiems ir prie to prisidėjusiems, rengusiems įvairiausius raštus, dokumentus ir patį klausimą svarstymui.
Žengtas didelis ir svarbus žingsnis kalbant apie prioritetus paveldo politikoje“, – teigė S. Kairys.
Šių metų gegužę kultūros ministras S. Kairys kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prašydamas spręsti dėl teisinės apsaugos Petro Cvirkos paminklui panaikinimo ir išbraukimo iš Kultūros vertybių registro.
Paminklas į registrą buvo įtrauktas 1992 m., šio sprendimo šaltinis – LTSR Paminklų sąrašas (1973 m.).
Kam Žaliojo tilto skulptūros akis badė? Aišku komunistams ir jų palikuoniams, kadangi jomis vaizduojamas gyvenimas – kolchozų kūrimas. Skulptūros realistiškai rodo, kad visa tai komunistų buvo vykdoma ginklu. Taigi beliktų skulptūras papildyti istorine informacija apie komunistų juodus darbelius ir turėtume atvirą muziejų, kurio eksponatai dar labiau aniems akis badytų. Tas pats yra darytina ir su Cvirkos skulptūra ją papildant atitinkama tekstine informacija darytas atviras muziejus. Taip skulptūros liktų kaip muziejiniai eksponatai autentiškoje aplinkoje. Taip atitinkamomis informacijomis dar labiau “badykime” sovietiniams kolaborantams akis… Taigi Žaliojo tilto skulptūras su papildyta informacija stenduose uždėtinos atgal…
Juk iš esmės Cvirkos gyvenimas buvo tragiškas. Galima sakyti, kad ką Smetona Lietuvoje su Sovietais pradėjo 1939 m. spalio 10 d. ir trenkęs ją 1940 metų birželį pabėgo į Vakarus, Cvirka buvo priverstas tai tęsti arba žūti partizanaujant… Gi “Niekas nenorėjo – mirti”…
O Venclova, o Nėris? Kuo jie geresni, jei jau taip?
„Pasirinkome laisvos valstybės vertybes“ – kokia valstybė vadinama laisva ir kokios yra vertybės tokios „laisvos valstybės“?
Jei norime būti laisvi, turime žinoti savo klaidas, kilusias iš naivumo, patiklumo ar lengvapėdiškumo, ir tų klaidų padarinius, už kuriuos tauta nelaisve, krauju, sulaužytais likimais ir gyvybe mokėjo.
Buvo tarp jų, kas „mokėjo gyventi” (хочешь жить – умей вертеться), tačiau buvo padebesiais plaukiojančių naivuolių, kurie vėliau ne savo mirtimi mirė (nuo jų prasidėjo būsimieji „novičiokai”?).
Sakoma, jog kitais nepasitikime pagal savo pačių pagedimo laipsnį. Tie, kas tėvų, mokyklos ir kunigo mokyti ir tikėjo, jog meluoti nevalia, naiviai tikėjo, jog kažkas svetimas Lietuvai Saulę atnešti trokšta. Kiti, puikią uoslę turėję, pajuto, kaip saugiau ir naudingiau. Taip ir padarė. Tų sovietai nei šaudė, nei nuodijo. Kai kurie iš jų ar bent jų vaikai ir Atgimimo sulaukė, ir vėl gudriai apsisuko – jie, kad ir kaip santvarkos bei valdžios keistųsi, niekada nenukentės, tik kiti nuo jų kentės..
Ir mano a.a. tėvo mokytojos bei auklėtojos Salomėjos, ir Petro bei kitų panašiai apkvailintų paminklai ir jų tragiški likimai supratus, jog jie prisidėjo prie to, kas Lietuvą ištiko, tegu lieka perspėjimu tiems, kas šiandien tautai svetimą „pažangą” kas entuziastingai, o kas smurtu įžūliai bruka, ir ateities kartoms, nes „geradarių” ir ateityje netruks.
Gyvos užslaptintos kgbistės ir komunistės, gyvi komunistai ir užslaptinti kgbistai kur šiuo metu, kuo jie užsiima, kokios jų pareigos ir algos? Tie gyvi kitų rankomis spardo negyvus, kad nuo savęs atitraukti dėmesį? O gal galimai jau yra NT vystytojas, kuris paminklo vietoje pastatys kokį stiklainį? Nes vieną spardo, o kitus tebegarbina?
Sveika stipri politinė nuomonė – stipri Valstybė. Laisvą apsisprendimą nulemia žmonių apsisprendimai ir kančios iškovojant laisvę, o ne prisitaikėlių kolaborantų nevertas pasigailėjimo tebešlovinamas pavyzdys… Sveikiname LR kultūros ministrą už drąsą pagerbiant Tautos iškovojimus, o ne kolaboravimą!
Pagal šiuolaikinį kultūros paveldo supratimą tikras lietuvis yra plėšikas Tadas Blinda (istorinis paveldas), kelintą kartą pastatytas filmas, kiti kolaboravo arba su sovietais, arba su naciais. Taip vertino sovietai bažnyčias, kurios buvo opijus liaudžiai, statomos engiant darbo žmones. Vadovaujantis panašia logika galime pateisinti Atėnų akropolio griovimą, nes statė vergai, o šiuolaikinį Vilniaus akropolį padaryti saugotiną, kadangi statė laisvi Lietuvos piliečiai. Manau, paminklas P.Cvirkai turėjo išlikti kaip paveldo objektas, gal būt saugomas kitoje vietoje.
Ant Žaliojo tilto išdygęs Nacionalinės premijos laureato kūrinys pašiepia politikų norą viską griauti
– lrytas.lt/kultura/meno-pulsas/2021/08/28/news/woody-allenas-vel-juokina-ir-stebina-meiles-intrigas-rezga-net-kino-festivalyje-20559211/
Atrodo, turėjo būti Audrius Ambrasas