Valstybės saugomais paskelbti trys unikalūs kultūros paveldo objektai

Kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu valstybės saugomais paskelbti trys nekilnojamojo kultūros paveldo objektai: Varėnos rajone esančios Naujųjų Valkininkų sanatorijos „Pušelė“ sieninė tapyba, Baltadvario piliavietė Molėtų rajone bei Marijampolės karinio miestelio maniežas.

„Paskelbus Kultūros vertybių registre įrašytus objektus valstybės saugomais, jie įgyja aukštesnį apsaugos lygmenį. Šių objektų savininkai galės pretenduoti į valstybės finansinę paramą paveldo tvarkybos darbams. Džiaugiamės, kad visi trys valstybės saugomais paskelbti objektai yra tokie unikalūs“, ─ sako Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.

Naujųjų Valkininkų „Pušelės“ sanatorijos sienų tapyba, anot Kultūros paveldo departamento Alytaus teritorinio padalinio vyr. valstybinės inspektorės Margaritos Janušonienės, yra labai svarbus vienas kitą papildančių menininkų dueto bendradarbiavimo ir kūrybinės laisvės įtvirtinimo prieš sovietinę cenzūrą bei viešųjų erdvių meno reglamentavimą pavyzdys. Sienų tapybą sintetinės temperos technika 1969–1972 metais sukūrė žinomi Lietuvos menininkai Birutė Žilytė ir Algirdas Steponavičius. Šis originalios spalvinės ir plastinės raiškos darbas, kuriame savitai persipina lietuvių liaudies ir modernizmo dailės principai, yra vienas iš vertingiausių ir novatoriškiausių 7–8 dešimtmečio lietuvių monumentaliosios dekoratyvinės tapybos kūrinių. Dvylika kompozicijų užima apie 110 kvadratinių metrų plotą. Tapybą galima apžiūrėti tik iš arti, todėl ji yra sukomponuota montažiniu atskirų kadrų (paveikslo – lango) principu.

Valstybės saugomais paskelbti Baltadvario įtvirtintos dvaro sodybos fragmentai, esantys Molėtų rajone, Videniškių seniūnijoje, yra reikšmingi kaip kunigaikščių Giedraičių tėvonija. Mūrinė Baltadvario pilis buvo statyta XVI a. iš Švedijos pakviestų meistrų kaip bastioninė ir rezidencinė pilis Vilniaus vietininko Mato Giedraičio ir jo sūnaus Mstislavlio vaivados Martyno Giedraičio lėšomis. Lietuva tuo metu buvo silpstanti valstybė: brendo karas su Livonija, didėjo Rusijos grėsmė bei karingai nusiteikusios Švedijos antpuoliai. Giedraičiai nusprendė pasistatyti saugų dvarą-pilį, kuris saugojo senąjį kelią Vilnius-Ryga. Rūmai buvo įrengti prabangiai, su auksine sale ir gražiu sodu. XVII a. dvarą įsigijo J.G. Pliateris ir jį užrašė Vilniaus vienuoliams misionieriams. XIX a. caro valdžiai uždarius vienuolyną, pilis po truputį virto griuvėsiais. Kultūros paveldo departamento Utenos teritorinio padalinio vedėjo Arūno Giraičio teigimu, Molėtų rajono savivaldybė labai rūpinasi paveldo objektų išsaugojimu, tad Baltadvaris ateityje gali būti sutvarkytas kaip turistų traukos centras.

„Valstybės saugomu paskelbtas Marijampolės karinio miestelio maniežo pastatas buvo statytas XIX a. pabaigoje carinės Rusijos kariniame miestelyje. Jo istorinė vertė yra ta, kad 1919 m. jame buvo pradėtas formuoti Lietuvos kariuomenės pirmasis pėstininkų pulkas. 1923-1940 m. jame įsikūrė devintasis Lietuvos kariuomenės kunigaikščio Vytenio pėstininkų pulkas. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, juo naudojosi Lietuvos kariuomenės Didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas. Maniežas yra ypatingai vertingas architektūriniu požiūriu – jis turi unikalią medinę, sukabintą metaliniais elementais stogo konstrukciją. Ji yra gerai išlikusi, kadangi kariškiai ją prižiūrėdavo. Dabar pastatui jau būtų reikalinga išorinių sienų restauracija“, ─ teigia Kultūros paveldo departamento l.e. Marijampolės teritorinio padalinio vedėjo pareigas Ramūnas Kryžanauskas.

Margaritos Janušonienės, Arūno Giraičio, KPD Marijampolės teritorinio padalinio ir Molėtų krašto muziejaus nuotraukos