Šeštadienis, 1 balandžio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Atnaujinama Aušros vartų koplyčia

www.alkas.lt
2020-03-07 10:00:31
0
Atnaujinama Aušros vartų koplyčia

Aušros vartų koplyčia | J. Mičiulienės nuotr.

Aušros vartų koplyčia | J. Mičiulienės nuotr.
Aušros vartų koplyčia | J. Mičiulienės nuotr.

Vilniaus Aušros Vartų koplyčioje esantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas, vienas iš nedaugelio Madonos atvaizdų be kūdikio, yra bene garsiausia ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos kilnojamojo kultūros paveldo vertybė. Jis nuo seno puikiai žinomas ir buvusiose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos žemėse. Aušros Vartų koplyčią kasmet aplanko keli milijonai piligrimų iš viso pasaulio. Paveikslas (163 x 200 cm) nutapytas ant 2 cm storio ąžuolinių lentų. Gailestingumo Motinos atvaizdą puošia XVII a. sukurti sidabriniai ir paauksuoti aptaisai bei dvi brangiųjų metalų karūnos (viena sukurta 1700 m., kita – 1750 m.). Paveikslas kaip stebuklingas garbinamas jau keletą šimtų metų.

Patikrinta paveikslo būklė

Kaip informavo Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus specialistai, laikantis kilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamento reikalavimų 2020 m. vasario 28 d. buvo atlikti šio į kultūros vertybių registrą įrašyto paveikslo (u.k. 37767) fiziniai tyrimai. Pagal kilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentą paveikslo būklė tikrinama kas dveji metai. Tyrimais siekta nustatyti Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos paveikslo su aptaisais ir dviem karūnomis būklę. Būklės įvertinimą atlikę Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro specialistai konstatavo: „Paveikslo būklė yra stabili. Paveikslo pagrindą sudarančios medinės dalys laikosi tvirtai. Pelėsinio užterštumo nėra“.

Paveikslo apžiūra atlikta tuo pačiu metu, kuomet vykdomi tvarkybos darbai Aušros Vartų, Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos koplyčioje. Šiemet turėtų būti baigti dar 2018 m. prieš popiežiaus Pranciškaus vizitą Lietuvoje prasidėję koplyčios tvarkybos darbai.

KPD Vilniaus skyriaus specialistai 2019 m. suderino Religinės paskirties pastato Aušros Vartų g. 14, Vilnius, tvarkomųjų paveldosaugos (konservavimo ir restauravimo) darbų projektą. Tvarkomųjų darbų metu, remiantis atliktais moksliniais tyrimais, bus restauruoti koplyčios patalpų langai, lauko palangės, langų angokraščiai, sieninės medinės apdailos elementai, suremontuotos ir restauruotos koplyčios lobyno grindys, restauruotos lobyno metalinės durys, bus pagerinta vėdinimo sistema. Šiuo metu jau yra restauruoti, nuvalyti paveikslo aptaisai. Numatoma atnaujinti langų rėmų antikorozinę dangą, dažymą, bus atnaujintas langų sandarinimas, remontuojami langų uždarymo ir atidarymo mechanizmai. Po tvarkybos darbų nepasikeis nei koplyčios fasado ar vidaus spalvos, nei vidaus sienų apdaila.

Vilniaus arkivyskupijos pranešime spaudai rašoma, kad Stebuklingasis Gailestingumo Motinos paveikslas bus apsaugotas specialiu apsauginiu stiklu. Stiklas bus antirefleksinis – apsaugantis nuo UV spindulių, antistatinis – lengvai valomas, netraukiantis dulkių, atsparus braižymui, nedūžtantis, bespalvis – nekeičiantis paveikslo spalvų. Kompleksinius Aušros Vartų koplyčios ir šalia esančios Šv. Teresės bažnyčios tvarkymo, atnaujinimo darbus planuojama baigti 2020-aisiais.

Kultūros paveldo aktualizavimas

Kaip rašoma Vilniaus arkivyskupijos pranešime spaudai, projektas „Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamosios Aušros Vartų koplyčios ir Šv. Teresės bažnyčios aktualizavimas“ įgyvendinamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal ES investicijų priemonę „Aktualizuoti kultūros paveldo objektus“. Projekto vykdytojas – Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba. Projektu siekiama ne tik atnaujinti paveldą, bet ir jį geriau pritaikyti piligrimų bei miesto svečių reikmėms. Vilniaus arkivyskupijos pranešime spaudai Vilniaus Šv. Teresės parapijos klebonas bei Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčios rektorius mons. Kęstutis Latoža sakė: „Bendradarbiaujant Lietuvos paveldosaugos ir bažnytinio meno specialistams bei restauratoriams, atnaujinimas atitiks aukščiausius paveldo išsaugojimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms standartus.“

Pabaigus tvarkybos darbus iš vidinio Aušros Vartų kiemo pusės bus įrengtas keltuvas žmonėms su negalia. Patekimas į keltuvą, pritaikytą neįgaliems, bus per esamas duris iš Aušros Vartų gatvės.

Kaip informuoja Vilniaus arkivyskupija, patalpoje, esančioje už paveikslo, bus įrengta Aušros Vartų lobyno ekspozicija, sugrįš dabar Bažnytinio paveldo muziejuje saugomas ir inventorizuotas Aušros Vartų lobynas. Vieni iš svarbiausių ir gausiausių eksponatų – tai padėkos Mergelei Marijai, vaizduojamai paveiksle, votai. Jų eksponavimui žadamos pastatomos vitrinos su įstiklintais atidaromais stalčiais. Centrinėje lobyno salės dalyje numatytos laisvai stovinčios berėmio stiklo vitrinos. Lobyno sienos ir jose esančios nišos taip pat bus panaudotos ekspozicijai. Langų nišose numatytos nedidelės, pastatomos, langų neužgožiančios stiklinės vitrinos. Stiklo vitrinos gaminamos iš specialaus muziejinio antirefleksinio ir antistatinio, atsparaus dūžiams ir subraižymui, neturinčio atspalvio stiklo. Bus atnaujinta esama garso sistema, numatomas vaizdo stebėjimo sistemos įrengimas.

Tvarkybos darbus atlieka UAB Restauracijos ir statybos trestas, UAB „HSC Baltic“. Darbai vykdomi gavus visus reikalingus leidimus pagal su Kultūros paveldo departamentu suderintą projektą. Projekto priežiūra atliekama įstatymų ir kitų teisės aktų numatyta tvarka.

Iš istorijos

Pirmieji moksliniai Švč. Mergelės Marijos paveikslo tyrimai atlikti 1927 m. ir nustatyta, kad jis tapytas XVI a. II-oje pusėje, greičiausiai italų meistro. Apie paveikslo atsiradimą ir autorių nėra jokių žinių nei archyvuose, nei kronikose. Kaip rašoma „Lietuviškosios enciklopedijos“ II t. (Kaunas, Spaudos Fondas, 1934 m.), būta įvairių paveikslo atsiradimo Vilniuje versijų, viena iš jų – esą ją parvežęs kunigaikštis Algirdas iš žygio į Krymą. Kita legenda byloja, kad čia galėjo būti pavaizduota Barbora Radvilaitė.

Paveikslo istorijai nuo XVII a. vienintelis patikimas šaltinis yra karmelito Hilariono Relacya pranešimas „apie stebuklingą šv. Mergelės Marijos paveikslą Vilniuje Aušros Vartuose“, išspausdintas 1761 m. Vilniuje lenkų kalba. Autorius rėmėsi karmelitų, gyvenusių greta Aušros Vartų nuo 1626 m., žiniomis bei neišlikusiais aprašymais. Hilarionas aiškiai teigia, kad šio paveikslo kilmė karmelitams nebuvo žinoma. Karmelitai po savo įsikūrimo šalia Aušros Vartų ėmė rūpintis to šv. paveikslo, kuris buvo gana apleistas, garso didinimu. Paveikslas, kaip ir patys vartai buvo miesto magistrato nuosavybė. Tuo metu dar nebuvo jam skirtos koplyčios, nei ypatingų papuošimų. Karmelitams perimant paveikslą jis buvo toje pačioje vietoje, kaip ir dabar, šiek tiek įleistas į mūrą. Nuo sniego ir lietaus jį saugojo langinės. Prie paveikslo buvo mažas balkonėlis, į kurį vedė statūs ir siauri laiptai.

1671 m. karmelitų rūpesčiu šventam paveikslui toje pat vietoje pastatyta medinė koplyčia. Per 1715 m. gaisrą koplyčia sudegė. Karmelitai tuomet spėjo paveikslą iš koplyčios išnešti ir perkėlė į savo bažnyčią. Tuo tarpu Aušros Vartuose buvo pastatyta mūrinė koplyčia, į kurią XVIII a. trečiajame dešimtmetyje perneštas paveikslas. Bažnytinė hierarchija paveikslo stebuklingumo klausimu gana ilgai laikėsi santūriai, tačiau ilgainiui paveikslo šventumas imamas pripažinti. 1773 m. dvi popiežiaus Klemenso XVI-ojo bulės suteikė „ad perpetuam rei memoriam“ – daug atlaidų besimeldžiantiems į Aušros Vartų šv. Mergelę.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Numatoma atnaujinti Aušros Vartus
  2. Įamžinta Jono Jablonskio gyvenamoji vieta Vilniuje
  3. E. Karalevičienė paskirta Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke
  4. Seimo narys N. Puteikis kreipėsi į kultūros ministrę dėl viceministro R. Augustinavičiaus nušalinimo
  5. Pristatyti Misionierių vienuolyno ansamblio projektiniai pasiūlymai
  6. Varniuose tvarkomas vyskupo Motiejaus Valančiaus namas
  7. Kultūros paveldo departamentas atsisako dalyvauti paveldo sistemos naikinime
  8. Senoji Marijampolė atgyja
  9. Mindaugo bataliono kariai rūpinasi šalies kultūriniu paveldu
  10. Palangos Kurhauzo rekonstrukcija svarbi ne tik kurorto gyventojams
  11. Į Kultūros vertybių registrą įrašyta J.Birškaus sodyba
  12. Vilniaus Didžiųjų žydų maldos namų liekanos įrašytos į Kultūros vertybių sąrašą
  13. Bus atšauktas Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje planuojamo projekto derinimas
  14. Skamba pavojaus varpai dėl Zapyškio bažnyčios
  15. Apie šimtas kultūros vertybių aprašytos naujame leidinyje „Kauno Naujamiestis“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kalvarijos krašto dainavimo paprotys | Rengėjų nuotr.

Papildytas nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas

2023 03 28
Rengiami pirmieji Nacionaliniai architektūros apdovanojimai | am.lrv.lt nuotr.

Rengiami pirmieji Nacionaliniai architektūros apdovanojimai

2023 03 23
Skaudvilės senamiesčiui kuriama šiuolaikiško miesto vizija | „Structum projektai“ nuotr.

Skaudvilėje kuriama šiuolaikiško miesto vizija 

2023 03 17
Senoji Utenos siaurojo geležinkelio stotis | J. Skrinsko nuotr.

Aukštaitijos turtai – siaurukas ir geležinkelio stotis Utenoje

2023 03 11
Kultūūros departamento duomenų_portalas | kpd.lt nuotr.

Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys

2023 01 31
Daugiabučiai Misionieriuose nuo bastėjos apžvalgos aikštelės | lietuvos.link nuotr.

Vilniaus miesto statybų tyrimas atvėrė sistemines paveldosaugos žaizdas

2023 01 30
Degustacija | Ilzenbergo dvaro nuotr.

Įdomūs senoviniai receptai Kūčių ir Kalėdų stalui

2022 12 24
Kultūros paveldo vertybių tvarkymui skirta 12 mln. eurų parama | lrv.lt nuotr.

Kultūros paveldo vertybių tvarkymui skirta 12 mln. eurų parama

2022 12 22
Lietuvos kultūros ministerija | lrv.lt nuotr.

Kultūros paveldo tvarkymui – 12 mln. parama

2022 12 20
Stelmužės ąžuolas | V. Kukonenkos nuotr.

Naujas sumanymas – Stelmužės dvaras – muziejus po atviru dangumi

2022 12 19
Rodyti daugiau

Naujienos

Motociklai | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pavasaris atneša ir naujų iššūkių vairuotojams

2023 04 01
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Papildoma JAV karinė įranga – puolimui pradėti

2023 04 01
Didysis NAA prizas | am.lt nuotr.
Architektūra

Nacionaliniai architektūros apdovanojimai sujungia gamtą ir architektūrą

2023 04 01
Kaune bus pristatytas knyga „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“ | knygos.lt nuotr.
Etninė kultūra

Kaune bus pristatytas knyga „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“

2023 04 01
Klastotė | „Idea Prima“ nuotr.
Lietuvoje

Grėsmę kelia intelektinės nuosavybės vagystės

2023 04 01
Užupio Respublikai 25-eri | rengėjų nuotr.
Šventės

Užupio Respublika švenčia 25-ąsias neprigulmybės metines

2023 03 31
Kada paskutinį kartą valėte šiuos 5 buities prietaisus?
Lietuvoje

Elektos įrenginių priešas – įtampos svytavimai

2023 03 31
Vaikai | pixabay.com nuotr.
Naujienos

Į pagalbą vaikams – socialiniai darbuotojai

2023 03 31
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie B. Ropė. Kas atpigins žmonėms elektrą ir pažabos bankus?
  • Nepavyko apie I. Vėgėlė. Ministras D. Kuolys grasina atsistatydinti…
  • Taigis... apie NS reikalauja atmesti kalbininkų pasmerktą kalbos įstatymą
  • Taigi, AR? apie M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureato Jono Vaiškūno pagerbimo iškilmės (II)
  • Minime kovotojo už Lietuvos laisvę Algirdo Statkevičiaus gimimo 100-metį
  • Pavasaris atneša ir naujų iššūkių vairuotojams
  • Augintiniams šeimininkai išlaidų negaili
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Papildytas nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas

by Kristina Aleknaitė
2023 03 28
0
Kalvarijos krašto dainavimo paprotys | Rengėjų nuotr.

Ar galima prikelti tarmę, kas tas Šyvis, kaip skamba Mažosios Lietuvos arfa – šiuos ir kitus atsakymus apie kultūrinę tapatybę...

Skaityti toliau

Rengiami pirmieji Nacionaliniai architektūros apdovanojimai

by Kristina Aleknaitė
2023 03 23
1
Rengiami pirmieji Nacionaliniai architektūros apdovanojimai | am.lrv.lt nuotr.

„Geros architektūros apibrėžimas nuolat kinta. Klimato kaitos kontekste gera architektūra yra ta, kuri padeda prisitaikyti prie naujų pokyčių. Karo Ukrainoje...

Skaityti toliau

Skaudvilėje kuriama šiuolaikiško miesto vizija 

by Kristina Aleknaitė
2023 03 17
0
Skaudvilės senamiesčiui kuriama šiuolaikiško miesto vizija | „Structum projektai“ nuotr.

Tauragės rajone esantis Skaudvilės miestas išsiskiria savo sena istorija ir kultūros paveldo ypatumais, tad rajono savivaldybė nusprendė imtis šio miestelio...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie B. Ropė. Kas atpigins žmonėms elektrą ir pažabos bankus?
  • Nepavyko apie I. Vėgėlė. Ministras D. Kuolys grasina atsistatydinti…
  • Taigis... apie NS reikalauja atmesti kalbininkų pasmerktą kalbos įstatymą
  • Taigi, AR? apie M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?
  • Mikas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
Kitas straipsnis
Zoologijos muziejaus entomologai aptiko naują Lietuvai vabalų rūšį

Zoologijos muziejaus entomologai aptiko naują Lietuvai vabalų rūšį

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai