Ketvirtadienis, 30 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

Atnaujinama Aušros vartų koplyčia

www.alkas.lt
2020 03 07 10:00
0
Atnaujinama Aušros vartų koplyčia

Aušros vartų koplyčia | J. Mičiulienės nuotr.

Aušros vartų koplyčia | J. Mičiulienės nuotr.
Aušros vartų koplyčia | J. Mičiulienės nuotr.

Vilniaus Aušros Vartų koplyčioje esantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas, vienas iš nedaugelio Madonos atvaizdų be kūdikio, yra bene garsiausia ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos kilnojamojo kultūros paveldo vertybė. Jis nuo seno puikiai žinomas ir buvusiose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos žemėse. Aušros Vartų koplyčią kasmet aplanko keli milijonai piligrimų iš viso pasaulio. Paveikslas (163 x 200 cm) nutapytas ant 2 cm storio ąžuolinių lentų. Gailestingumo Motinos atvaizdą puošia XVII a. sukurti sidabriniai ir paauksuoti aptaisai bei dvi brangiųjų metalų karūnos (viena sukurta 1700 m., kita – 1750 m.). Paveikslas kaip stebuklingas garbinamas jau keletą šimtų metų.

Patikrinta paveikslo būklė

Kaip informavo Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus specialistai, laikantis kilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamento reikalavimų 2020 m. vasario 28 d. buvo atlikti šio į kultūros vertybių registrą įrašyto paveikslo (u.k. 37767) fiziniai tyrimai. Pagal kilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentą paveikslo būklė tikrinama kas dveji metai. Tyrimais siekta nustatyti Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos paveikslo su aptaisais ir dviem karūnomis būklę. Būklės įvertinimą atlikę Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro specialistai konstatavo: „Paveikslo būklė yra stabili. Paveikslo pagrindą sudarančios medinės dalys laikosi tvirtai. Pelėsinio užterštumo nėra“.

Paveikslo apžiūra atlikta tuo pačiu metu, kuomet vykdomi tvarkybos darbai Aušros Vartų, Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos koplyčioje. Šiemet turėtų būti baigti dar 2018 m. prieš popiežiaus Pranciškaus vizitą Lietuvoje prasidėję koplyčios tvarkybos darbai.

KPD Vilniaus skyriaus specialistai 2019 m. suderino Religinės paskirties pastato Aušros Vartų g. 14, Vilnius, tvarkomųjų paveldosaugos (konservavimo ir restauravimo) darbų projektą. Tvarkomųjų darbų metu, remiantis atliktais moksliniais tyrimais, bus restauruoti koplyčios patalpų langai, lauko palangės, langų angokraščiai, sieninės medinės apdailos elementai, suremontuotos ir restauruotos koplyčios lobyno grindys, restauruotos lobyno metalinės durys, bus pagerinta vėdinimo sistema. Šiuo metu jau yra restauruoti, nuvalyti paveikslo aptaisai. Numatoma atnaujinti langų rėmų antikorozinę dangą, dažymą, bus atnaujintas langų sandarinimas, remontuojami langų uždarymo ir atidarymo mechanizmai. Po tvarkybos darbų nepasikeis nei koplyčios fasado ar vidaus spalvos, nei vidaus sienų apdaila.

Vilniaus arkivyskupijos pranešime spaudai rašoma, kad Stebuklingasis Gailestingumo Motinos paveikslas bus apsaugotas specialiu apsauginiu stiklu. Stiklas bus antirefleksinis – apsaugantis nuo UV spindulių, antistatinis – lengvai valomas, netraukiantis dulkių, atsparus braižymui, nedūžtantis, bespalvis – nekeičiantis paveikslo spalvų. Kompleksinius Aušros Vartų koplyčios ir šalia esančios Šv. Teresės bažnyčios tvarkymo, atnaujinimo darbus planuojama baigti 2020-aisiais.

Kultūros paveldo aktualizavimas

Kaip rašoma Vilniaus arkivyskupijos pranešime spaudai, projektas „Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamosios Aušros Vartų koplyčios ir Šv. Teresės bažnyčios aktualizavimas“ įgyvendinamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal ES investicijų priemonę „Aktualizuoti kultūros paveldo objektus“. Projekto vykdytojas – Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba. Projektu siekiama ne tik atnaujinti paveldą, bet ir jį geriau pritaikyti piligrimų bei miesto svečių reikmėms. Vilniaus arkivyskupijos pranešime spaudai Vilniaus Šv. Teresės parapijos klebonas bei Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčios rektorius mons. Kęstutis Latoža sakė: „Bendradarbiaujant Lietuvos paveldosaugos ir bažnytinio meno specialistams bei restauratoriams, atnaujinimas atitiks aukščiausius paveldo išsaugojimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms standartus.“

Pabaigus tvarkybos darbus iš vidinio Aušros Vartų kiemo pusės bus įrengtas keltuvas žmonėms su negalia. Patekimas į keltuvą, pritaikytą neįgaliems, bus per esamas duris iš Aušros Vartų gatvės.

Kaip informuoja Vilniaus arkivyskupija, patalpoje, esančioje už paveikslo, bus įrengta Aušros Vartų lobyno ekspozicija, sugrįš dabar Bažnytinio paveldo muziejuje saugomas ir inventorizuotas Aušros Vartų lobynas. Vieni iš svarbiausių ir gausiausių eksponatų – tai padėkos Mergelei Marijai, vaizduojamai paveiksle, votai. Jų eksponavimui žadamos pastatomos vitrinos su įstiklintais atidaromais stalčiais. Centrinėje lobyno salės dalyje numatytos laisvai stovinčios berėmio stiklo vitrinos. Lobyno sienos ir jose esančios nišos taip pat bus panaudotos ekspozicijai. Langų nišose numatytos nedidelės, pastatomos, langų neužgožiančios stiklinės vitrinos. Stiklo vitrinos gaminamos iš specialaus muziejinio antirefleksinio ir antistatinio, atsparaus dūžiams ir subraižymui, neturinčio atspalvio stiklo. Bus atnaujinta esama garso sistema, numatomas vaizdo stebėjimo sistemos įrengimas.

Tvarkybos darbus atlieka UAB Restauracijos ir statybos trestas, UAB „HSC Baltic“. Darbai vykdomi gavus visus reikalingus leidimus pagal su Kultūros paveldo departamentu suderintą projektą. Projekto priežiūra atliekama įstatymų ir kitų teisės aktų numatyta tvarka.

Iš istorijos

Pirmieji moksliniai Švč. Mergelės Marijos paveikslo tyrimai atlikti 1927 m. ir nustatyta, kad jis tapytas XVI a. II-oje pusėje, greičiausiai italų meistro. Apie paveikslo atsiradimą ir autorių nėra jokių žinių nei archyvuose, nei kronikose. Kaip rašoma „Lietuviškosios enciklopedijos“ II t. (Kaunas, Spaudos Fondas, 1934 m.), būta įvairių paveikslo atsiradimo Vilniuje versijų, viena iš jų – esą ją parvežęs kunigaikštis Algirdas iš žygio į Krymą. Kita legenda byloja, kad čia galėjo būti pavaizduota Barbora Radvilaitė.

Paveikslo istorijai nuo XVII a. vienintelis patikimas šaltinis yra karmelito Hilariono Relacya pranešimas „apie stebuklingą šv. Mergelės Marijos paveikslą Vilniuje Aušros Vartuose“, išspausdintas 1761 m. Vilniuje lenkų kalba. Autorius rėmėsi karmelitų, gyvenusių greta Aušros Vartų nuo 1626 m., žiniomis bei neišlikusiais aprašymais. Hilarionas aiškiai teigia, kad šio paveikslo kilmė karmelitams nebuvo žinoma. Karmelitai po savo įsikūrimo šalia Aušros Vartų ėmė rūpintis to šv. paveikslo, kuris buvo gana apleistas, garso didinimu. Paveikslas, kaip ir patys vartai buvo miesto magistrato nuosavybė. Tuo metu dar nebuvo jam skirtos koplyčios, nei ypatingų papuošimų. Karmelitams perimant paveikslą jis buvo toje pačioje vietoje, kaip ir dabar, šiek tiek įleistas į mūrą. Nuo sniego ir lietaus jį saugojo langinės. Prie paveikslo buvo mažas balkonėlis, į kurį vedė statūs ir siauri laiptai.

1671 m. karmelitų rūpesčiu šventam paveikslui toje pat vietoje pastatyta medinė koplyčia. Per 1715 m. gaisrą koplyčia sudegė. Karmelitai tuomet spėjo paveikslą iš koplyčios išnešti ir perkėlė į savo bažnyčią. Tuo tarpu Aušros Vartuose buvo pastatyta mūrinė koplyčia, į kurią XVIII a. trečiajame dešimtmetyje perneštas paveikslas. Bažnytinė hierarchija paveikslo stebuklingumo klausimu gana ilgai laikėsi santūriai, tačiau ilgainiui paveikslo šventumas imamas pripažinti. 1773 m. dvi popiežiaus Klemenso XVI-ojo bulės suteikė „ad perpetuam rei memoriam“ – daug atlaidų besimeldžiantiems į Aušros Vartų šv. Mergelę.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Numatoma atnaujinti Aušros Vartus
  2. Įamžinta Jono Jablonskio gyvenamoji vieta Vilniuje
  3. E. Karalevičienė paskirta Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke
  4. Seimo narys N. Puteikis kreipėsi į kultūros ministrę dėl viceministro R. Augustinavičiaus nušalinimo
  5. Pristatyti Misionierių vienuolyno ansamblio projektiniai pasiūlymai
  6. Varniuose tvarkomas vyskupo Motiejaus Valančiaus namas
  7. Kultūros paveldo departamentas atsisako dalyvauti paveldo sistemos naikinime
  8. Senoji Marijampolė atgyja
  9. Palangos Kurhauzo rekonstrukcija svarbi ne tik kurorto gyventojams
  10. Šiandien – tarptautinė paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos diena
  11. 18 tūkst. litų bauda už kultūros paveldo pavertimą pavojingais griuvėsiais (nuotraukos)
  12. Neužtikrinamas kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimas (video)
  13. Kurklių sinagoga įrašyta į Kultūros vertybių registrą
  14. Atsainus elgesys Čiulų dvaro sodybos kluono savininkei gali daug kainuoti
  15. Marijampolėje toliau restauruojama bazilika
  16. Leista nukelti remontui Žaliojo tilto skulptūras
  17. Apdegė neprižiūrimas Kazokinės dvaro sodybos kluonas
  18. Bus atšauktas Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje planuojamo projekto derinimas
  19. Kultūros paveldo departamentas dėl Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso įsitikinęs savo veiksmų teisėtumu
  20. Rugsėjo 21-23 d. vyks Europos paveldo dienos 2018: atraskime Šimtmečio paveldą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Europa kurs bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje debesiją | lrv.lt nuotr.

Bendradarbiavimas kultūros paveldo srityje

2022 06 25
Kultūros ministerija | lrv.lt nuotr.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga

2022 06 22
Voluinės Naugardo karių kapinės | Asociatyvi nuotr.

Ar tikrai užsienio šalių karių kapinės yra mūsų kultūros ir paveldo dalis?

2022 06 16
Europos archeologijos dienos | LNM nuotr.

Kviečia Europos archeologijos dienos!

2022 06 13
Siesikų pilis – vienas ankstyviausių ir mistiškiausių statinių Lietuvoje

Siesikų pilis – vienas ankstyviausių ir mistiškiausių statinių Lietuvoje

2022 06 09
Paveldo komisija susirūpino Vilniaus senamiesčio kiemelių išsaugojimu | vkpk.lt nuotr.

Paveldo komisija susirūpino Vilniaus senamiesčio kiemelių išsaugojimu

2022 06 02
Kaunas tęsia paveldotvarkos atgimimą: rengiamasi tvarkyti pusšimtį architektūriškai reikšmingų pastatų

Kaunas tęsia paveldotvarkos atgimimą: rengiamasi tvarkyti pusšimtį architektūriškai reikšmingų pastatų

2022 05 25
Preilos biblioteka | Neringos savivaldybės nuotr.,

Preiloje šventė – duris atveria atsinaujinusi Biblioteka

2022 05 17
1-asis tautinis Kultūros kelias: Patvirtinimui pritarė visi KPD žinovai

1-asis tautinis Kultūros kelias: Patvirtinimui pritarė visi KPD žinovai

2022 05 11
Interaktyvus žemėlapis supažindins su naujai pradedamomis tvarkyti kultūros paveldo vertybėmis

Interaktyvus žemėlapis supažindins su naujai pradedamomis tvarkyti kultūros paveldo vertybėmis

2022 04 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Kernavėje – 55-oji Rasos šventė | M. Datenio nuotr.
Etninė kultūra

Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė

2022 06 30
Rusijos invazija. Volodymyras Zelenskis ir Borisas Džonsonas | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02

2022 06 30
Giežtėja paviršinio vandens naudojimo tvarka
Lietuvoje

Giežtėja paviršinio vandens naudojimo tvarka

2022 06 30
Seimas leido kurti Elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą
Lietuvoje

Kas nuo liepos keisis mokant už elektrą?

2022 06 30
Prasidėjo Nacionalinio miškų susitarimo darbai
Lietuvoje

Prašoma apsaugoti Pakarklės mišką

2022 06 30
NATO investuos į inovacijų kūrimą
Lietuvoje

NATO investuos į inovacijų kūrimą

2022 06 30
Maisto kokybei – du nauji ženklai
Lietuvoje

Maisto kokybei – du nauji ženklai

2022 06 30
Greitoji pagalba | lsveikata.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas palaimino sveikatos reformą

2022 06 30


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Dr. Kaščenko apie M. Kundrotas. Suprasti Rusiją
  • Global-Kapitalistas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02
  • Gallinago gallinago apie M. Kundrotas. Suprasti Rusiją
  • Valdas apie Tyrėjui, žurnalistui Vytautui Šilui – 85-eri

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kernavės Rasos šventės ištakos (I)
  • Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02
  • M. Kundrotas. Suprasti Rusiją

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1958; komentarų: 49
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 1036; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 898; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 801; komentarų: 7
  • Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti! peržiūrėta: 609; komentarų: 9
  • D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli… peržiūrėta: 604; komentarų: 30

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Bendradarbiavimas kultūros paveldo srityje

by Kristina Aleknaitė
2022 06 25
0
Europa kurs bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje debesiją | lrv.lt nuotr.

Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, šiandien pasisakydamas Europos Komisijos sumanytame pristatyme ir diskusijoje dėl Europos bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje debesijos sukūrimo,...

Skaityti toliau

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga

by Kristina Aleknaitė
2022 06 22
0
Kultūros ministerija | lrv.lt nuotr.

Kultūros ministerija, siekdama sustiprinti kultūros paveldo apsaugą ir patobulinti jo teisinį reglamentavimą, pradėjo naujos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijos...

Skaityti toliau

Ar tikrai užsienio šalių karių kapinės yra mūsų kultūros ir paveldo dalis?

by Kristina Aleknaitė
2022 06 16
22
Voluinės Naugardo karių kapinės | Asociatyvi nuotr.

Gegužės 27 d. Valstybinės kultūros paveldo komisijos (toliau – Paveldo komisija) posėdyje buvo svarstytas užsienio šalių karių palaidojimo bei susijusių...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Dr. Kaščenko apie M. Kundrotas. Suprasti Rusiją
  • Global-Kapitalistas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02
  • Gallinago gallinago apie M. Kundrotas. Suprasti Rusiją
  • Valdas apie Tyrėjui, žurnalistui Vytautui Šilui – 85-eri
  • Global-Kapitalistas apie Kvietimas išsakyti nuomonę apie GMO

Kitas straipsnis
Zoologijos muziejaus entomologai aptiko naują Lietuvai vabalų rūšį

Zoologijos muziejaus entomologai aptiko naują Lietuvai vabalų rūšį

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai