V. Sinica. Žalimas prieš Konstituciją

Kaip skelbia DELFI antraštė, ilgametis Konstitucinio Teismo pirmininkas prof. Dainius Žalimas skelbia nematęs tokio akivaizdaus Konstitucijos pažeidimo, kaip migrantų padėtį griežtinančios vakar Seimo priimtos pataisos. Žavūs ir skambūs žodžiai iš žmogaus, kuriam vadovaujant Konstitucinis Teismas pats nuolatos laužė Konstituciją pagal savo pačių „europinių vertybių“ interpretacijas. 

Žalimas yra žmogus, prie kurio Konstitucinis Teismas išaiškino, kad referendumo teisę iš piliečių gali atimti Seimas, jeigu nuspręs, kad siūlomos Konstitucijos pataisos prieštarauja pačiai Konstitucijai. Konstitucijos pakeitimas negali prieštarauti esamai Konstitucijai! Šį makabrišką absurdą Žalimo Konstitucinis Teismas išaiškino praėjus 20 metų po to, kai tas pats Konstitucinis Teismas 1994 metais tuo pačiu klausimu buvo išaiškinęs visiškai priešingai – jog tautos teisė keisti Konstituciją faktiškai absoliuti ir negali būti ribojama Seimo ar esamo jos teksto, nes tauta yra Konstitucijos galios šaltinis.

O paties Konstitucinio Teismo įstatymas įpareigoja Konstitucinį teismą atsisakyti vertinti teisės normą, jeigu jos atitikimas Konstitucijai jau buvo tirtas Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas“. Kaip ir buvo.

Bet Žalimui su kolegomis tai negalioja.

Dar daugiau, tada Žalimo Konstitucinis Teismas paaiškino, kad referendumu „negali būti priimamos Konstitucijos pataisos, naikinančios prigimtinį žmogaus teisių ir laisvių pobūdį, demokratiją ar valstybės nepriklausomybę“. 

Nusprendė, kai pats Konstitucijos tekstas, jos 148 straipsnis skelbia, kad ir demokratijos, ir nepriklausomybės tauta gali atsisakyti referendumu, jeigu tam pritars 3/4 visų balso teisę turinčių piliečių. Šio sprendimo taikymo ribos begalinės, nes niekas nebesutaria, kur prasideda ir baigiasi klausimai, laikomi žmogaus teisėmis – kairieji nori jas plėsti be galo, dešinieji suteikti bent kažkokias ribas. Žmogaus teisių turinys dabar kiekvienam vaidenasi kitoks, nelygu politinės pažiūros ir noras padaryti karjerą ideologizuotuose sektoriuose. 

Ir tik penkis metus užtruko patvirtinti pats Žalimas, iš pradžių Teismo sprendimu atradęs Konstitucijoje neva įrašytą vienalytę (lyčiai neutralią) šeimą, o galiausiai ir pradėjęs viešais interviu aiškinti, kad negalimi jokie referendumai dėl šeimos sampratos, nes pripažinti visus to norinčius šeima pasirodo esą… žmogaus teisė.

Žalimas teigia, nematęs didesnio prieštaravimo Konstitucijai už migrantų teisių apribojimus, vakar priimtus Seime, nes, pasirodo, tai Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs priešingai vakarykščiams sprendimams. Ironiška ar ne? Didesnio prieštaravimo Konstitucijai negali būti, nes prieštaraujama Konstitucinio Teismo sprendimams. Bet kai kitose vietose Konstitucinis Teismas tiesiogiai prieštarauja pačios Konstitucijos tekstui – tada nieko tokio. Tada viršų tariamai ima demokratiniai principai ir europinės vertybės, kurioms Konstitucija neturi maišytis ant kelio.  

Žalimas gal ir turi racijos teigdamas, kad Seimo priimtais sprendimais ribojamos migrantų konstitucinės teisės. Jeigu ir ribojamos, tai proporcingai būtinybei ir invazijos keliamai grėsmei. Bet sunku būtų rasti kitą žmogų, tiek daug, grubiai, viešai ir su visa jo asmeniui suteikta valstybės galia lanksčiusį ir laužiusį esmines Konstitucijos normas. 

Žalimas yra Lietuvoje išvešėjusio piktnaudžiavimo Konstitucija simbolis, tačiau problema nesibaigia su juo. Konstitucinis Teismas jau seniai sau leidžia ir, sprendžiant iš įpėdinės pasisakymų, toliau leis, perrašinėti Konstitucijos Teismą, remdamasis abstrakčiomis europinėmis, demokratinėmis ar humanistinėmis vertybėmis.

Anksčiau ar vėliau tai turės būti sustabdyta, jei kam nors apskritai rūpi demokratija Lietuvoje.  

Autorius yra politologas, VU doktorantas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas